D. Stancikas. Garliavos byla: tarp kaltinimų, patyčių ir pasiaukojimo (75)

klonio-g-garliava-prievarta-vaiskuno-montazas

Alkas.lt koliažas

Prisipažinsiu – nėra labai jauku apie Garliavos tragediją rašyti ne pagal oficialią versiją. Nes tuoj pat plačių pažiūrų profesorių ar tolerantiškų humanistų esi pasmerkiamas kaip žmogžudžio gynėjas ar linčo teismo šalininkas, politikų – kaip per vaiko ašaras besibraunantis į valdžią (į jų nesibaigiančią valdžią), teisininkų – kaip teisinės valstybės (lyg tokią turėtume) griovėjas. Ir net kai kurių dvasininkų, kviečiančių gailestingumui net ir komunistinio genocido vykdytojams, – kaip atleidimo nevertas violetinis. Delfi redaktorė, savo dienraštį laikanti Lietuvos nuomonės formuotoju, neseniai paskelbė dar tokį nuosprendį: pusė piliečių, stojusių už kažkokią falsifikuotą tiesą gelbėti „mergaitę“, yra ne kas kita, kaip Kremliaus propagandos pasekmė, kertanti per pačius demokratijos pagrindus.

Apie šią tragediją savo nuomonę turi beveik visi, o geriausiai tiesą žino tie, kurie nebuvo įvykių vietoje, nebendravo su kaltinamaisiais ar nukentėjusiais, todėl išvadas pasidarė iš televizijos laidų, laikraštinių versijų ar pažįstamų pletkų. Manau, kad šita itin sudėtinga byla būtent taip ir buvo nulemta – nuotoliniu būdu. Ir esminius pamatus jai paklojo du veiksniai: mūsų dabartinis psichiatrijos guru Dainius Pūras, netiesiogiai, per atstumą, dar iki visų bylų baigties ištyręs ir autoritetingai pareiškęs, kas žaloja vaiką (tą vėliau iš esmės atkartojo teisėjas Audrius Cininas, be įrodymų, be tiesioginio bendravimo su mergaite nustatydamasištrintą vaiko atmintį), ir teisėjų klaninis solidarumas dėl pirmą kartą Lietuvoje užmušto savo kolegos. Spėju, kad aukščiausiuose teisėjų sluoksniuose suveikė toks mąstymas: šitas atvejis pavojingas mums visiems, todėl neverta aiškintis, dėl ko teisėjas užmuštas, reikia visas neigiamas versijas, metančias šešėlį ant visų teisėjų, tušuoti, o visuomenę ir ypač įsiaudrinusius „violetinius“ visiems laikams įsąmoninti – kiekvienas teisėjas buvo ir bus aukščiau visų kitų nuodėmingųjų. Tokia versija leistų paaiškinti kai kuriuos šiaip sunkiai suvokiamus šios istorijos vingius: pvz., kodėl generalinis prokuroras Algimantas Valantinas nereagavo į viešai metamus kaltinimus pedofilija dar gyvam teisėjui Jonui Furmonavičiui arba kodėl taip greitai ir diametrialiai priešinga kryptimi keitėsi Teisėjų tarybos pirmininko G. Kryževičiaus nuomonės apie Neringą Venckienę: nuo palankaus ji vykdo teismo sprendimą iki teisėjų vadui neleistino viešo pasmerkimo ji yra pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje.

Kiek sunkiau suprasti, kodėl taip stipriai keitėsi Prezidentės pozicija, kuri pradžioje viešai reiškė palankumą teisėjai N. Venckienei ir neslėpė tikinti pedofilijos faktu, bet vėliau tyliai sankcionavo ir glaistė drastišką policijos šturmą ir prievartą prieš vaiką. Vieno buvusio labai aukšto saugumo pareigūno neoficialiu tvirtinimu, tokį neįtikėtiną šturmą Garliavoje lėmė Briuselio raginimas Lietuvai „susitvarkyti“ iki savo pirmininkavimo Europos Sąjungai. Kita galima, jau mano versija – D. Grybauskaitė paprasčiausiai išsigando tuomet žaibiškai augančio N. Venckienės populiarumo. To N. Venckienės populiarumo bijojo ir visas politinis elitas, kaip didžiausią priešrinkiminį siaubą nurodydami iki šiol be priekaištų dirbusią teisėją ir jos paskubomis suręstą, nebrandų politinį darinį, o ne pavogtais milijonais ir ryšiais su Kremliumi kaltinamą V. Uspaskichą su pajūrio bosais aplipinta jo Darba parcija.

Vienas pažįstamas mane įtikinėjo, kad Drąsius Kedys – tikrai žmogžudys, nes jis buvo tokio būdo. Sutikau, kad D. Kedžio povyza nekvepia nuolankumu, tad neatmetu tos versijos (nors teismas nėra įrodęs D. Kedžio kaltumo) ir kaip krikščionis nepripažįstu keršto teismo, bet man asmeniškai šitos bylos esminis klausimas yra kitas: ar kuriame teisingą valstybę, ar mūsų teismų ir psichiatrijos sistemoje jau tikrai nebeliko sovietinės dvasios, pagal kurią politinių bylų baigtys buvo žinomos iš anksto, o psichiatrai nustatydavo diagnozes per atstumą? Šituos klausimus šioje byloje kėlė ir oficialūs valstybės kūrėjai – signatarai (jų galėčiau išvardyti bent kelias dešimtis), trys iš jų – žinomi teisininkai, mūsų Konstitucijos kūrėjai, netgi tvirtino, kad 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje „valstybės vardu naudojant prievartą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsniai, taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12, 19 ir 34 straipsniai“. Nepriklausomybės signataras Algirdas Patackas, pats budėjęs Garliavoje, Klonio gatvėje, savo nuoskaudą dėl valstybės veiksmų išreiškė net pareiškimu Seime: „Nebeatpažįstu LIETUVOS, jos valstybės, už kurios atkūrimą dėjau parašą. Pagrobta mergaitė, paslėpta nuo artimųjų ir visuomenės, pagaliau išvežta nežinia kur. Ir visa tai padaryta valstybės vardu, valstybės rankomis. Šis nusikaltimas turės sunkiai nuspėjamų pasekmių tiek tautai, tiek valstybei.

Gegužės 17-ąją sukanka treji metai nuo Garliavos šturmo. Aistros kiek aprimusios, bet atmintis gyva abiejose pusėse, Klonio gatvės stebėtojai vis dar tampomi po teismus, o violetinė spalva, kaip ir reiškiamos abejonės dėl šios bylos teisingo tyrimo, oficialiuose sluoksniuose tebepriimama kaip blogio ženklas. Štai net kartu su „Tiesos“ judėjimu, tiksliau, iš jos gimusia partija „Lietuvos sąrašas“ į Vilniaus tarybą patekusi Aušra Maldeikienė kategoriškai purtosi savo rinkimų kolegų: „Tiesos“ judėjimas man nesuprantamas, nes nežinau, kokios tiesos jie nori. Visuomenėje tiesa yra nustatoma teismo procesuose.

Poniai Aušrai ir jos šalininkams norėtųsi priminti, kad dėl teismų procesuose nustatomos tiesos kovojo ir anglai, ir prancūzai, ir amerikiečiai. Prisiminkim, kad ir Alfredo Dreyfuso bylą, suskaldžiusią Prancūziją į dvi itin aršias stovyklas, vos neatvedusią prie pilietinio karo – šioje pagarsėjusioje byloje po visuomenės spaudimo buvo rasti nauji įkalčiai ir nuteistasis iki gyvos galvos pagaliau išteisintas. O apie JAV prezidento Johno Kennedy ir jo brolio, kandidato į prezidentus Roberto Kennedy, nužudymų neįtikinamus tyrimus iki šiol rašomos knygos ir kuriami filmai. Būtent JAV, šiuolaikinės demokratijos lopšyje, ir kilo tokie terminai, kaip linčo teismai (Williamas Lynchas, nusivylęs valstybės bejėgiškumu, organizavo savigynos būrius, gaudžiusius bei baudusius plėšikus), būtent ten po ilgų tiesos paieškų ir buvo parodytas didžiausias nepasitikėjimas teisėjais, sudėtingose bylose sprendimus patikint žmonėms iš gatvės – prisiekusiųjų teismams. Ir tokios pilietinės tiesos paieškos ne tik nesugriovė tų valstybių, priešingai – tik jas sustiprino. Nes sustiprino piliečių pasitikėjimą valstybe ir jos vardu skelbiamu teisingumu.

O Garliavos – pedofilijos ir žmogžudysčių – byloje yra ne mažiau neaiškumų, dėmių ar abejonių, nei A. Dreyfuso ar brolių Kennedy bylose. Gegužės 17-osios proga ryškiausius jų norėtųsi priminti – ypač tiems, kurie dabar šią bylą bando pavaizduoti kaip Kremliaus paveiktų violetinių zombių (LRT tinklalapio vadovo V. Laučiaus terminologija) maištą prieš teisinę valstybę.

Taigi, kuo ypatinga Garliavos byla?

Pirmą kartą Lietuvoje taip ryškiai buvo iškelta pedofilijos problema.

Pirmą kartą Lietuva dėl vienos bylos buvo taip ryškiai pasidalijusi į dvi stovyklas; tuo pat metu dvi žiūrimiausios televizijos skelbė visai priešingas tos bylos versijas.

Pirmą kartą dešimtys valstybės svarbiausių institucijų niekaip nesureagavo nei į raštiškus piliečio (D. Kedžio) skundus, nei į išplatintą vaizdo įrašą su mergaitės liudijimais, nei į viešą teisėjo kaltinimą pedofilija.

Pirmą kartą Lietuvoje buvo nušautas teisėjas. Teisėsauga neturi jokio pagrįsto motyvo, kad teisėjas buvo nušautas dėl savo profesinės veiklos. Iš aukštų policijos pareigūnų (vėlgi – pirmą kartą Lietuvoje buvo teisiami tokie aukšti policininkai) bylos galime spręsti, kad teisėją kėsintasi nušauti dėl įtarimų pedofilija.

Pirmą kartą Lietuvoje byla susijusi su tokiomis keistomis keturiomis (kiti tvirtina, kad jų žymiai daugiau) mirtimis: nušauti du žmonės (moteris ir teisėjas), kurie pagal mūsų teisėsaugos sprendimus neturėtų kelti jokių jausmų įtariamajam žudikui. Įtariamasis žudikas netikėtai miršta paspringęs savo skrandžio turiniu (jo sulaužyta koja ir perskelta kaukolė – matyti iš lavono nuotraukų – ekspertų išvados nekeičia). O įtariamasis pedofilija staiga paskęsta kelių centimetrų gylio baloje. Svarbu ir tai, kad įtariamojo žmogžudyste paieškoms buvo mestos didelės pajėgos net užsienyje, per žiniasklaidą skelbtos jo nuotraukos su galimai pakeista išvaizda (su barzda, perukais, ūsais), tačiau jis rastas negyvas čia pat, Kaune. Viešai skelbti įtarimai, kad jį slėpė giminės, nepasitvirtino.

Pirmą kartą Lietuvos ir, ko gero, viso demokratinio pasaulio teismų istorijoje buvo teistas miręs kaltinamasis (kaltinamas pedofilija). Dar įdomiau, kad šioje byloje Aukščiausiasis Teismas nustatė teisingumo galimybę tik viena kryptimi: mirusį kaltinamąjį galima išteisinti, bet negalima nuteisti. Daugiau tokių keistų teismo procesų Lietuvoje nebuvo.

Pirmą kartą Lietuvos ir, ko gero, viso demokratinio pasaulio teismų istorijoje kaltinamasis pedofilija buvo išteisintas procese nedalyvaujant nė vienam tiesioginiam proceso dalyviui: nei įtariamajam (miręs), nei nukentėjusiai (teisėjai nusprendė, kad mergaitės atmintis ištrinta, tad jos parodymai bus netikri), nei šios bylos iniciatoriui – kaltintojui (miręs). Dar įdomiau – be jokių tiesioginių liudininkų ir be tiesioginių įrodymų teisėjai paskelbė unikalią išvadą: mergaitė turėjo vienintelę seksualinę patirtį – tėvo filmavimo metu.

Ko gero, pirmą kartą teismų istorijoje neišsprendus pagrindinės bylos (pedofilijos), teisėjai priėmė nuosprendį šalutinėje byloje, taip sugriaudami pagrindinę bylą: Kėdainių teismas pareikalavo skubiai perduoti mergaitę motinai, prieš kurią ši buvo davusi parodymus pagrindinėje byloje. (Tai sudarė visas sąlygas mergaitės poveikiui, galimai siekiant parodymų pakeitimo pagrindinėje pedofilijos byloje – rašė teisininkai, Konstitucijos kūrėjai.) Ko gero, pirmą kartą sprendimas pakeisti vaiko globėją ir gyvenamą aplinką buvo priimtas neatsiklausiant paties vaiko ir taip grubiai pažeidžiant Vaiko teisių konvenciją bei Lietuvos teisės aktus. Buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, mūsų Civilinio kodekso tėvas Valentinas Mikelėnas tuomet sakė, kad šioje byloje galėjo būti priimta ir priešinga nutartis.

Ko gero, pirmą kartą teismų istorijoje teismo nutartis – perduoti mergaitę nenaudojant jėgos – įvykdyta pažeidžiant pačią teismo nutartį: mergaitė iš gimtų namų išnešta klykianti, kojomis į priekį, naudojant šiurkščią prievartą, o jos perėmimo įrašas slepiamas ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo Tautos atstovybės – Seimo. Už neteisėtą teismo nutarties įvykdymą (arba, tiksliau, neįvykdymą) kaltų neieškota.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vaiko prievartiniam išnešimui iš savo gimtų namų (mergaitė ten gyveno nuo gimimo) buvo panaudota šimtai iki dantų ginkluotų policininkų ir, anot Konstitucijos kūrėjų K. Motiekos, N. Rasimo ir Z. Šličytės, šiurkščiai pažeista daugybė Konstitucijos straipsnių.

Pirmą kartą Lietuvos teismų istorijoje apylinkės teismas neteisėtai ėmė aiškinti Konstituciją nutardamas, kada galima pažeisti Konstitucijoje numatytą teisėjo imunitetą ir leisdamas prieš teisėją – mergaitės globėją panaudoti prievartą (taip buvo šiurkščiai pažeistas Teismų įstatymas). Po Garliavos bylos daugiau nė karto nebuvo pažeista teisėjo neliečiamybė, net jei teisėjas atlikdavo neteisėtus veiksmus, nesusijusius su jo profesine veikla.

Pirmą kartą teismų istorijoje Teisėjų tarybos pirmininkas viešai išreiškė neigiamą nuomonę apie vieną iš bylos dalyvių, taip darydamas spaudimą savo pavaldiniams ir atimdamas N. Venckienės konstitucinę teisę į nešališką teismą.

Pirmą kartą dėl vienos bylos Lietuvoje atsistatydino tiek aukštų teisėsaugos pareigūnų, įvyko ir tebevyksta tiek daug su ja susijusių bylų, tačiau taip visuomenei neatsakyta į daugybę klausimų, kad ir į šį: kas tas paslaptingas mergaitės mamos globėjas, nusamdęs brangius Kauno advokatus?

Pirmą kartą visuomenei pateikiamos tokios prieštaringos versijos apie valstybės saugomos mergaitės būklę. Valstybės pareigūnai ir specialiai atrinkti keli žurnalistai pasakoja apie gerą mergaitės sveikatą ir nuotaiką, apie imbierais ir blynais kvepiančią, meile ir jaukių namų šiluma persunktą laimę, kai tuo pat metu jos mama lieja skundus:  dukrelė labai kankinasi, kenčia tarp uždarų sienų, yra labai išvarginta, jai nuolat skauda galvą, pilvą(2013 m. kovo 15 d.), gyvenant su apsauga po šiandien dienai man tenka atstatinėti santykius su dukra, lankomės pas psichologus (2015 m. balandžio 20 d.).

Pirmą kartą teisėsauga elgiasi taip dviprasmiškai įtariamojo atžvilgiu: per trejus metus (nuo 2012 m. gegužės 17 d.) N. Venckienei viešoje erdvėje skelbiami vis nauji ir vis baisesni įtarimai (vienas iš jų – net valstybės perversmo organizavimas), viešai vis žadama prašyti JAV teisėsaugos ją išduoti Lietuvos teismams, bet realiai taip niekas ir nedaroma: generalinis prokuroras aiškina, kad kaltinimai ekstradicijai per menki, viena teisėsaugos grandis – policija – sakosi žinanti jos tikslią gyvenamąją vietą užsienyje, kita – prokuratūra – tai kategoriškai neigia.

Pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje žmonės persekiojami, šmeižiami ir teisiami už nesavanaudiškumą, už tai, kad nebuvo abejingi kito skausmui ir pagalbos šauksmui, už tai, kad patys buvo sužaloti ir pažeminti Garliavos šturmo metu. Už tai, kad sovietmečiu išmoko, jog teisė ir reikalavimai jai paklusti ne visada yra lygu teisingumui ir žmogiškumui.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

75 komentarai

  1. tikras lietuvis:

    Kam kam, bet Bernardinams netinka blūdyti su tokiais straipsniais, kur svarbu ne protas, o nežinia kieno išmįslai.

  2. Dėl "tikro":

    Kas slypi po tuo “tikras” – tikras IDIOTIZMAS, visiškas proto ir kitų svarbių žmogiškų savybių neturėjimas? Mūsų senoliai tokius ir panašius vadino tiesiog išgamomis. Ką padarysi, yra ir tokių lietuvių…

  3. tikras lietuvis:

    Beje, žinoma, kad policija buvo įrengusi Kedžių namuose slaptą pasiklausymo aparatūrą. Tai va – tuose įrašuose, kaip skelbta žiniasklaidoje, mergaitė sako, jog visa ta istorija apie pedofiliją – išgalvota.

    • Bryzas:

      Tikrų tikriausio švilpuko svarus argumentas: “kaip skelbta žiniasklaidoje” 🙂
      Reikėtų sudaryti sąrašą to, kas “skelbta žiniasklaidoje”, pradedant, pvz. nuo albinų galutinio įsitvirtinimo 2003 metais. Arba bent jau nuo 2006 m. rugpjūčio:
      1. Žiniasklaidoje skelbta, kad vienas pulkininkas Minske šlapinosi iš 9 aukšto lango.
      2. (Po poros dienų) Žiniasklaidoje (toje pačioje) paskelbta, kas nužudė Abromavičių. (Autorė – ta pati KGB agentė).
      3….

      n. 2013 m. rugpjūtis. Žiniasklaidoje skelbta, kad L.S. išvyko į užsienį.
      n+1. …

      • tikras lietuvis:

        Taip išeitų – netiki tuo, kad buvo ten įrengta pasiklausymo aparatūra? 🙂
        Betgi tai patvirtino įvairūs šaltiniai – ir teisininkai, ir patys Kedžiai, o kada tai sužinojo Venckienė, tai tuoj pasidavė į užsienius. Dėl ko, manai? Nes tai – įrodymai, griaunantys iki tol buvusią jos versiją.

        • Dėl "tikro":

          “Tikras”, aišku, abejoja savo tikrumu, savo galva, o gal ir ne tik galva…
          Tik begalvis arba ištikimiausias pedofilų draugas gali “nematyti”, kad toje istorijoje daugiau klaustukų nei atsakymų, kokie jie bebūtų… Bet argi verta diskutuoti šia tema su begalviais arba pedofilų gerbėjais bei užtarėjais?

          • tikras lietuvis:

            Nieko keisto, kad tau, neturinčiam jokio supratimo apie teisę, toje istorijoje yra daug neaiškumų.
            Mokykis, studijuok, o tada pradėsi gaudytis kas ir kaip.

            • Dėl "tikro":

              “Tikras” jaučiasi visa suprantančiu, “tikram” nėra jokių klausimų, jokių neaiškumų, jokių neteisinių veiksmų – jis viską žino, kaip “tikrai” yra… “Tikras” pirmas reagavo tokiu pačiu komentaru ir “Bernardinuose”. Akivaizdu, kad jam tai rūpi, kad jis neabejingas. Jis nori įteigti, kad jokios pedofilijos nebuvo.. “Tikras” yra akivaizdžiai suinteresuotas asmuo…

              Žinau apie vieną pedofilijos bylą Šiaurės Lietuvos mieste. Kaltinamasis buvo kunigas. Davatkėlės prie teismo pastato susirinko su kryžiais ir žvakėmis – esą paaugliai susimokė meluoti – kunigėlis nekaltai apkaltintas, šventas… Vieno paauglio tėvui buvo pernelyg didelė gėda, kad kunigas jo sūnų… kad jis, mulkis, pasidavė, nesipriešino. Tai uždraudė jam teisme tai prisipažinti, nors prieš tai davė visus parodymus. Sakė, nedaryk gėdos – nebandyk prisipažinti – užmušiu… Antrasis prisipažino, bet liko kvailio vietoje… Pasakojo, jog teisėjui keistu būdu atiteko to kunigo nebaigtas statyti namas – o teismas nusprendė, kad nepakanka įrodymų… Pats kunigas buvo iškeltas kiek toliau, o keli kunigai vėliau yra užsiminę, jog žinojo apie tokius jo polinkius dar seminarijoje. Vieno iš tų prievartautų paauglių nebėra gyvųjų tarpe – depresavo, susirgo… Antrasis tapo narkomanu, vagišiumi ir pan., iš kalėjimo nebeišeina, tėvai jo kaip ir atsisakė… O pedofilas kunigas ir toliau kunigauja, nors dar bent kartą kažkaip buvo įkliuvęs… Net neabejoju, kad bažnyčios hierarchai žinojo tikrąją tiesą, bet tylėjo – slėpė… Tačiau kur kas daugiau yra atvejų, kai tokie ir panašūs dalykai buvo nutylėti, ir net teismo nepasiekė…

              Tikrai keistas tas “tikras”. Vienai bobutei pabrėžiant kelis kartus “TIKRAI, TIKRAI’ – protingas žmogus bemat suabejojo tuo “tikrai’, ir jo nuojauta neapgavo…
              Šis “tikras lietuvis” – kaip ta bobutė… Neturi nei sąžinės, nei garbės… Galbūt “tikram” už “tą “tikrumą” kas nors nepigiai moka? Ko gero, “tikras lietuvis” užsiima tam tikra prostitucija… Tikras vargeta…

              • tikras lietuvis:

                Matosi, kad internete esi tik diena kita.
                Kitaip žinotum apie mano nuomonę tuo klausimu, kada dar tas skandalas tik tik buvo prasidėjęs.
                Ir atsitiko kaip tik taip kaip tada spėjau, bet tai nenuostabu ir kiekvienam teisininkui nesunkiai nuspėjama: viskas vyko, galiausiai, kaip tik pagal teisę.
                Gal tik tiek, kad per ilgai užsitęsė.

                • Dėl "tikro":

                  Tamsta gal – “tikras” teisininkas?.. (-:
                  Išties internete nesėdžiu ir nesiruošiu to daryti, bet vien tamstos prisistatymas mane liūdnai nustebino – jaučiatės išskirtinis, ypatingas – “tikras” lietuvis? “Tikresnis” už šio portalo įkūrėjus ir čia esančių straipsnių autorius, kurie rašo apie Lietuvą ir lietuvius?

                  Žinau, kad yra ne viena bobutė, kuriai šios istorijos aplinkybės “rodosi”, kaip ir tamstai…
                  Nors fanatizmas būdingas ne tik bobutėms. Bėda ta, kad tokių žmonių dalis smegenų nebefunkcionuoja – tai rimtas sutrikimas – jie neturi KUO suvokti, jie tik “žino”, kad “tikrai” yra taip, ir tik taip…

                  Jeigu tamsta ne pedofilų draugas – tai galbūt – viena tokių bobučių… Gera žinia ta, jog ne vienai bobutei iš tokio smegenų “užkalkėjimo” pavyko išsivaduoti. Nuoširdžiai to linkiu ir tamstai.

        • Bryzas:

          Ne, juk pati Kuzia rašė, kad įrašuose buvo girdėti, kaip Venckienė ruošiasi susprogdinti Seimą. Tai va dėl šito ji pasidavė į Amerikę!

    • sm:

      įdomu stebėti, kaip kantriai, ramiai ir subtiliai Bryzas ir ex-klaipėdietė maudo tavariščių nastajaščių, katras gal net tikrai teisės proftechninę baigęs Baltupiuose prieš parsisamdydams…

  4. skaudi tragedija:

    Garliavos istorija – neužgyjanti žaizda. Ačiū p. D. Stancikui už visų faktų surinkimą, susisteminimą. Išvadas mes turime pasidarę, kaip pastebite ir iš šių kelių komentarų, skirtingas. Vieniems Garliavos tragedija, tai išgalvota violetinių marginalų patvorinių, kitiems – prieš taikius žmones panaudotas valstybės smurtas, pagrobtas vaikas, paniekinti seneliai, mergaitės teta ir t.t. Ir kitaip niekas mus neprivers galvoti. Delfio Monika gali kiek nori rašinėti apie Garliavą – ji mums joks autoritetas. Dar ir šiandien tebesitęsia teismų epopėja Kaišiadoryse, kur liaudiškai tariant “voliojamas ar žaidžiamas durnius”.

  5. Atas:

    Kodėl tik “tikram”reikia įrodyti,kad jis “tikras”?Kiti(gal netikri?)nebando šito pasiekti(“sviestas sviestuotas”forma).

    • sm:

      jei pamenate, užpakelnis yr išaiškinęs apie tuos tikresniuosius, tokius nūdienius arijus, mlia… Raudonumas genuose ir feisuose, fontanais trykšta

      • tikras lietuvis:

        Koks “užpakelnis”, tokie ir jo gerbėjai. 🙂

        • Bryzas:

          Nevaryk ant užpakelnio, po jo genialių įžvalgų tavo komentarai atrodo kaip kokio zuikio spiros. Suprantu, kad apmokėjimas nepalyginamas, bet vis vien reikia tobulintis: Štai toks, pavyzdžiui užpakalnio deimantas: “Jokio smurto, įvykdant teismo sprendimą, Garliavoje nebuvo. Isterikės ir subasbrodės patvorinės bobos ir urlaganai, sukišti į varanokus ir nuvežti į policijos skyrių, yra ne smurtas, o pasekmės dėl jų elgesio, apie kurias jie buvo įspėti.”
          Arba toks: “Durys išpjautos diskiniu pjūklu, į šonus lekia žiežirbos – puiku, bus gerų kadrų.”
          Arba dar štai toks:
          “Džiaukitės, kad dar neprireikė vandens patrankų, ašarinių dujų ir guminių lazdų, bet jei būtų prireikę, ir tokia prievarta būtų teisinga, nes durnumo metastazė per toli išsikerojo: budulių minia buvo rimtai patikėjusi, kad jų vykdoma raganų medžioklė gali pakeisti teisingumą.”
          Taip kad būk kuklesnis ir nesilygink su užpakalniu, sakydamas, kad tu toks pat. Toli gražu.

          • tikras lietuvis:

            Aš tikrai nesu jo gerbėjas: ta “garbė” tenka tau – tu ir didžiuokis. 🙂
            Nors parašė jis, tavo citatose, visiškai teisingai, bet tu, matyt, to niekada nesuprasi, bet ir nereikia: ne visi pasaulyje yra mąstantys.

  6. D.S:

    Puikus straipsnis – taikliai visi esminiai akcentai sudelioti. Gaila po teismus tebetasomu sturmo dalyviu ir bylos liudytoju, tokiu kaip gydytoja profesore Bloznelyte, kuriai meluoti i TV ekranus ir taip griauti savo karjera NEBUVO PRASMES.

  7. Egidijus:

    Geras straipsnis.Ačiū autoriui.

  8. Dėl "tikro":

    Taip, tai išties ne “smegenų užkalkėjimas”, bet sąmoningas veiksmas, tyčiojimasis… Po “tikru lietuviu” slepiasi tikras nužmogėjimas. “Bernardinuose” net nesiryžo su jokiais kitų argumentais savo “argumentais” diskutuoti – ne toks jo tikslas. “Tikras lietuvis” – kažkoks piktybinis atvejis…

  9. autoriui:

    kazkodel po deyniais simtais uzraktu Lietuvoje laikoma ispudinga D.Cameron’o vyriausybes 2012 spalio menesi pradeta irgi gerokai ilgai (apie 50 metu vilkintu pedofilijos ar numarintu) uzisenejusiu bylu ir ypac sekmingos pedofilu “medziokles”istorija.
    Tai irgi beveik sutapo su ivykias Garliavoje – 2012 balandzio menesi Welse dingo 5 metuku mergyte April Jones,kuria ,kaip paaskesjo po policijos tyrimu, pagrobe ir veliau nuzude pedofilas.
    Per visa UK ir Europa nusirito pasipiktinimo banga,o daugeli metu,o kai kurios ir visa gyvenima kentusios skausma,pazeminima po pedoplesruno (taip ji pavadinos pats D.Cameron’as) Jimmy Savile ir jo sebru “paturejimo”,nutare netyleti ir paliudyti viesai savo istorijas.
    2012 spalio 18 d visas britu parlamentas , visi 650 MP vieningai prabalsavo uz vyriausybes pasiulyta nukentejusiu nuo pedofilu ir nutarusiu viesai paliudyti apsaugos ir garantiju istatyma .
    O tada ir prasidejo! Daugiau nei 1000 dar gyvu liudininku vaikysteje isniekintu mergaiciu ir berniuku Scotland Jardo detektyvams padejo isvilkti i dienos sviesa ispudinga kieki ir dar ispudingesniu pedofilu,tarp kuriu ir politikai ir teisininkai ir kitokios pasaulinio garso zvaigzdes,kuriu dalis (kurie dar gyvi) jau susodinti i kalejimus ilgiems metams,neziurint i anu amziu.Pvz,Rolf Harris ,84 m. amziaus nuteitas 16 metu kaleti ir kt.pan.
    Visas pedofilu uzgyventas turtas konfiskuotas ir bus panaudotas kompensacijosms nukentejusiems ismoketi.

    • tikras lietuvis:

      Seniai žinoma tiesa – VISI nusikaltėliai turi sėdėti kalėjime.

      • Perkūno Paukštis:

        Ir pasimelskime už jų sielas.

      • Dėl "tikro":

        Labiausiai dabar reiktų pasimelsti už “tikrą lietuvį”… (-:

        “Bernardinuose” į kažkieno išpažintį apie patirtą traumą dėl pedofilų (dar sovietmetyje), šis nebe-žmogus reagavo tikrai originaliai: “Tuomet nesi objektyvus, nes esi ištarabanintas”. Ir taškas – idiotiškiau nesugalvosi…

        Tačiau “tikras” – “objektyvus”: įvykiams dar tik prasidėjus jau žinojęs “kaip bus”, kaip “turi būti” – pagal “teisę”… Todėl kaip tikras tos “teisės” dvasiškasis tėvelis net pagrūmoja rašinio autoriui:
        “[…] Stancikai, baik vienąkart užsiimti nesąmonėm: nei tu žinai kas yra bylos medžiagoje, nei ką supranti teisėje.”

        • tikras lietuvis:

          Na, va ir prisipažinai: esi kryžiokų pasekėjas (maldininkas).
          Senais laikais lietuviai su tokiais elgdavosi griežtai. 🙂

          • Dėl "tikro":

            Tai kad tamsta labai panašus į tuos kryžiokus: juk ne žmonės, bet pirmiausia “savos chebros” reikalai ir uždarbis rūpi.

            Prieš metus ar kelis teko per LRT išgirsti kun.J.Sasnausko nuostabą ir vos ne pasipiktinimą: kam ir kiek galima kalbėt apie tas kunigų pedofilų aukas – jau tiek metų praėję, be to, kas iš mūsų yra užaugę be peštynių, skriaudų – esą, kažkam užpakalį vaikystėje išspardė, kažkas per ausį gavo ir pan. Na, kas čia tokio – pamirškim… Apie Garliavos įvykius kryžeiviai, atrodo, pratylėjo, o katalikų studijos komentatorius A.G. kalbėjo labai panašiai kaip tamsta – taigi, abu tokiu. Aišku, A.G. apie kunigų aukas neužsiminė – juk iš jų aruodo duoną pelno…

            O “kryžiokai” bijo prasižiot, kad patys nebūtų kaip nors užkabinti.
            Juokinga, kai “tikras” rašo apie tai, jog nusikaltėliai turį būti kalėjime – gerai žinodamas, kaip tokie nusikaltimai sunkiai išaiškinami, o nusikaltėliai – pasodinami…
            Be abejo, jų tarpe yra ir kryžiokų – ir neeilinių…
            Vienas toks Žemaitijoje po karo priglaudė vargšę našlaitę, ir daugelis žavėjosi kunigo geradaryste. Tačiau jo galvojo turbūt būta ir toliau siekiančio plano…
            Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį ši našlaitė – visą gyvenimą dirbusi “pročkele” – savo istoriją papasakojo Kretingos religinių studijų instituto (gal tada tai buvo “katalikiškoji mergaičių kolegija”) merginoms, norėdama įspėti dėl galimo panašaus likimo jas. Turbūt nereikia spėlioti, kuo greitai patapo ta “našlaitė” kunigui… Visas jos gyvenimas sugadintas, nors kunigui jis buvo labai patogus…
            Kas ir kada įtarė, kad jis – nusikaltėlis, ir kas jį galėjo nuteisti?.. Bet kunigėlis savo auka rūpinosi – iš savo parapijiečių suaukotų lėšų aprūpino visam likusiam gyvenimui, ir elgėsi su ja gan humaniškai… Jeigu lygintume su kitais – tamsta ar tamstos ginamaisiais – tai turbūt beveik aniuolėlis…
            .

          • tikras lietuvis:

            Ir vėl nušneki: jei neįrodai, tai kaip tu gali teigti, kad tas ar tas padarė tokį ar kitokį nusikaltimą?
            Apie tokį dalyką kaip sąžinė ar esi girdėjęs?
            O gal norėtum, kad tave patį apkaltintų nebūtais dalykais?
            Taigi: pirma įrodyk, o po to šnekėk – kitaip niekas nepatikės, kad jau išsivadavai nuo baltųjų arklių. 🙂

        • Perkūno Paukštis:

          Televizinės mirtys (ir mirčių repeticijos) – tai pramoga stebėti jas.
          Kada ir kas pirmą kartą ištarė: Lai kraujas liejasi laisvai !?
          —————

  10. "tikram" atseit,:

    buna ir tikresniu. Paprastai savo isskirtinuma megsta pabrezti tie,kurie daugiausiai prisidirbe taciau paragave valdzios ir nezabotos itkos malonumu. taciau is prigimties yra menkystos bei skundikai ir parsidaveliai
    Taciau jokia valdzia galia ar itaka nepades net stipriausiaim Atlantui jei anas abiem kojom mesle stovi…. .

    • tikras lietuvis:

      Jei neaišku kodėl toks ar kitoks vardas, tai gali pažiūrėti internete ir atsakymą rasi.
      O gal tik bjaurotis nori?
      Tuomet padėti niekuo negaliu.

      • Perkūno Paukštis:

        Tikras lietuvi, niekad nieko nepriimk už tikrą pinigą, ir tuomet tapsi dar didesniu mąstytoju.
        Kartais galvoju, kad žmonių Pasaulis tyčia supainiotas vertybėse – istorinėse, pasaulėžiūrinėse, moralinėse ir t.t.
        —-
        Šiaip teismai turbūt prisiklausę VISKO, kas susiję su žmonių melagingąja paderme, tačiau tik jie gali kažką tikslesnio atskleisti.

  11. Dėl "tikro":

    O taip, čia TIKRAS internetinis GAIDELIS sklaidosi… (-: Nutuokia ką ar ne – kaip sargis koją pakėlęs – visus pašalius paženklina…

    Psichologijos ABC: kuo didesnis menkysta, tuo labiau pučiasi, sau ir kitiems savo “ypatingą” raudoną skiauterę rodo… Tikras gaidys ir tiek… Mėšle ir kapstosi, pakankamai to savo mėšlo jau parodė…

  12. Dėl "tikro":

    O ką “į temą” pateikė tamsta? Tegu nurodo tamsta vieną kitą savo straipsnį šia tema – su argumentais, bylos analize – būtinai susipažinsiu. Bet iki šiol ne “į temą” savo argumentus tamsta pateikė, bet savo aklą „tikėjimą“, kad Garliavoje vykęs smurtas buvo „teisėtas“, o visa kita – tarsi „realybės šou“… Na, ir apskritai, ten nieko nusikalstamo kaip ir nebuvo – tik krūva lavonų… Užsienyje – kur teisingumo nepalyginamai daugiau – tokias bylas aiškinamasi net dešimtimis metų. O štai tamstai Lietuvoje su šia byla – jau ir taip pernelyg ilgai “užsitęsė”…

    O kad interneto “gaideliu”, o ne “ereliu” pavadinau – ar čia jau baisiai didelis įžeidimas? Kažkas tamstą interneto PARAZITU pavadino – ar taip mandagiau? Na, nebent tamsta būtų visai kitą reikšmę tam žodžiui suteikęs – bet čia jau tamstos reikalas…

    Ar galima nežmoniškiau užgaulioti, tyčiotis savo „užpakelniškom“ nuostatom iš aukų ir smurtui neabejingų PILIEČIŲ, pačios TEISĖS ir valstybės?

    • tikras lietuvis:

      Visada komentuoju į temą.
      Beje, pats bijai, kažkodėl, net prisistatyti?
      Kokios bėdos? 🙂

    • Perkūno Paukštis:

      Būkite ramūs, nusiraminkite, pasimelskite, mergaitė pas mamą .

      • Diazelmis:

        Kokiu pagrindu galite teigti, kad “mergaitė pas mamą”? (O pasimelsti visada gerai).

        • Perkūno Paukštis:

          Anot jūsų maldų (kai linkima vienas kitam ramybės), palikite mergaitę ir mamą vienąkart ramybėje.

          • Diazelmis:

            Gerbiamasai, ar manai, kad mes kaip nors apskritai galėtume trikdyti mamos ar mergaitės ramybę, net jei to užsimanytume? Labai gaila, bet manau, kad nelaiminga mama jau niekuomet neturės ramybės, išskyrus dirbtinai sukeltą vaistais. O vaikas… Na, ji jau tiek laiko raminama, visų tų psichiatrų-psichologų-ekspertų, bet vis nenusiramina. Apklausose tik kūkčioja ir kliedi. Pasakoja fantastines istorijas apie sadistinį smurtą, patirtą nuo senelių. Ir tai vaikas, kuris kažkada visų ekspertų buvo pripažintas neturįs polinkio fantazuoti. O dabar prokurorai priversti nutraukti bylą seneliams dėl smurto, nes, kaip jie rašo, vaiko parodymai prieštaringi, nepilni, nenuoseklūs, etc., t.y. KLIEDESIAI. Visai bylos prieš senelius nutraukti negalima, nes tada nebus dingsties trukdyti seneliams bendrauti su anūke. Tuomet išaiškėtų tiesa, ką jie padarė su vaiku. Todėl prieš senelius ir vedama byla dėl tvirkinimo.

            • Perkūno Paukštis:

              Atmetus jūsų kančios garbinimo religines maldas (kai jūs niekam neatleidžiate), tai jums teks gintis ne tik pasaulietiniame teisme, bet ir jūsų aukščiausiojo.

              • Diazelmis:

                Norėčiau suprasti, ką parašėte, bet matyt man proto stinga. Be reikalo į vieną krūvą sumetate religinį klausimą ir empirinės tiesos apie realią padėtį su vaiku klausimą. Nors apie ją beveik nieko tikra nežinoma, išskyrus tai, ką rašiau, remdamasis teismuose duotais parodymais, skleidžiamos propagandinių žurnalistų pasakos apie tai, kad vaikas laikomas su mama, kokie abu laimingi, kad išvyko į užsienį pagal apsaugos nuo nusikalstamo poveikio programą (nors tuomet to negalėjo būti), ir t.t.

  13. Kemblys:

    Atsiliepimais žmonės išsako savo nuomonę. Galima susiginčyti tarpusavyje, bet, kai kurių čia atsiliepimų rašinėtojų nesuskaičiuojamai gausūs ‘atsiliepimai’, rodo arba jų sveikatos būklę, arba sąmoningą bandymą užgožti kitaip manančių nuomones.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *