Gabrieliaus Bumbulio Norvegija nebeatiduos (3)

dagbladet.no nuotr.

Lietuvos piliečių, iš kurių Norvegijoje buvo atimti vaikai, mėginimai teisinėmis priemonėmis kovoti su norvegų institucijomis dėl savo vaikų atsimuša kaip į sieną.

Dar kovą nepilnamečio Lietuvos piliečio Gabrieliaus močiutė, kuriai nustatyta berniuko globa, padedama Lietuvos vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateikė Norvegijai prašymą dėl jo grąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl neteisėto vaiko išvežimo ir grąžinimo į Lietuvą.

Tarnybos pateiktais duomenimis, gegužės 7 d. Norvegijos atsakinga institucija atsisakė priimti ir nagrinėti nepilnamečio Gabrieliaus močiutės prašymą. Motyvai – nėra teisinio pagrindo, konvencijoje numatytų sąlygų, nes vaikas su motina nuo 2011 m. gyvena Norvegijoje, prieš išvažiavimą į Norvegiją vaiko močiutė neturėjo anūko globos teisių.

Neigiamą atsakymą iš Norvegijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuruojančios Gabrieliaus bylą, gavo ir jo mamai bei močiutei atstovaujanti advokatė Sandra Latotinaitė. Tiesa, priežastys nurodytos kitos: Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos neturės praktinių galimybių Lietuvoje tikrinti Gabrieliaus globos situacijos.

„Tokio atsakymo, manau, ir reikėjo tikėtis atsižvelgiant į tai, kad Gabrieliaus pilietybės šalis nesiėmė jokių apčiuopiamų žingsnių tam, kad vaikas būtų perduotas globėjai Lietuvoje. Tiek berniuko motina, tiek močiutė vis dar nuoširdžiai tikisi, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija, padedama Lietuvos ambasados Osle, o galbūt net šalies prezidentės, imsis konkrečių veiksmų siekdama sugrąžinti Gabrielių į Lietuvą, kaip tai dar 2012 m. dėl savo piliečių padarė Indijos prezidentas Pratibha Patilas, Indijos užsienio reikalų ministerija bei šios šalies diplomatai, reziduojantys Norvegijoje. Asmeniškai aš, deja, tokių vilčių nebepuoselėju“, – teigė advokatė.

Vasario mėnesį apskrities komisijos nutarimu Gabrieliaus mamai Gražinai atimtos sūnaus globos teisės ir uždrausta matytis su sūnumi. Moters advokatė yra pateikusi ieškinį teismui, kuriuo siekiama jau teisminio šio sprendimo peržiūrėjimo. Jis turėtų įvykti vasarą. Išnaudojus visas vidaus teisines priemones bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Jei Lietuvos aukščiausių politikų požiūris į situaciją Norvegijoje nesikeis, panašus į Gabrieliaus likimas gali ištikti ir praėjusią savaitę nuo Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos nukentėjusią dar vieną lietuvių emigrantų šeimą. Du sūnus tarnyba iš mokyklos išsivežė tėvams nė nežinant, kad dėl jų yra pradėtas kažkoks tyrimas.

Vakar advokatė dėl vaikų paėmimo šeimos vardu pateikė skundą – jis apskrities komisijos posėdyje turėtų būti svarstomas kitą savaitę. Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos prašoma, kad sprendimas dėl vaikų paėmimo skubos tvarka būtų pakeistas pagalbos šeimai ar šeimos stebėjimo priemonėmis.

Balandžio 20 d. Norvegijos pirmos instancijos teisme buvo svarstomas lietuvių šeimos, kuri kovo pabaigoje iš laikinų globėjų „pagrobė“ savo sūnų ir išsivežė į Lietuvą, ieškinys.

Pasak advokatės S. Latotinaitės, nors vaikas ir mama yra Lietuvoje, Norvegijos institucijų priimti sprendimai lieka galioti, todėl šeima siekia jų panaikinimo per teismą. Tačiau praėjusią savaitę šeimos reikalavimą panaikinti apskrities komisijos sprendimą dėl globos teisių atėmimo iš tėvų svarstęs pirmos instancijos teismas paliko jį nepakeistą.

„Artimiausiu laiku pateiksime apeliacinį skundą – būtina išnaudoti visas nacionalines teisines priemones prieš pateikiant skundą Strasbūro Žmogaus Teisių Teismui. Kitų išeičių formaliai sugrąžinti vaiko į šeimą nematau“, – sako advokatė.