Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

A. Kirkutis. Dvi sveikatos – dvi medicinos – dvi kryptys

Algimantas Kirkutis, www.alkas.lt
2015 05 10 12:20
1
0
SHARES
Konferencija Klaipėdoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“
Prof. Algimantas Kirkutis | asmeninė nuotr.
Prof. Algimantas Kirkutis | asmeninė nuotr.

Šį straipsnį mane paskatino parašyti patirta skaudi asmeninė netektis ir žmonių kančios, su kuriomis kiekvieną dieną tenka susidurti, dirbant sveikatos apsaugos sistemoje. Apmaudu, tačiau kada pradedi kalbėti su pacientais ir aiškinti, kad jų ligos ir gydymo sukeltų kančių galėjo ir nebūti, reikėjo tik laikytis sveikos gyvensenos taisyklių, pacientas su viskuo sutinka, bet realiame gyvenime to nepraktikuoja. Taip yra dėl to, kad jis iš daktaro tikisi stebuklingos tabletės, operacijos ar aparato, kuris sugražins prarastą sveikatą. Dėl nesveiko gyvenimo būdo atsiradusios ligos, prispaustasis už gydymą sutinka mokėti bet kokią kainą, kad tik išnyktų jį varginantieji ligos simptomai. Šioje vietoje leiskite priminti pagrindinę marketingo taisyklę „jeigu yra paklausa atsiranda ir pasiūla“.

Taigi, pacientas moka už jį varginančių simptomų pašalinimą, o gydytojas atlieka šį darbą. Atrodytų lyg viskas čia ir gerai, tačiau mes pamirštame, kad simptomų nuslopinimas, nepašalinant juos sukėlusias priežastis, tai tik laikinas problemos sprendimas. Žymiai svarbiau problemą spręsti iš esmės ir koreguoti ligą sukėlusį neteisingą gyvenimo būdą bei pašalinti kitas jos priežastis. Be jokios abejonės tai nemažiau svarbi mediko darbo dalis. Tačiau ji reikalauja iš gydytojo kitokio pobūdžio žinių ir kitokių poveikio instrumentų. Tokio darbo rezultatas labai didelis – gera sveikata, bet jo rezultatas pastebimas ne iš karto, tam reikia laiko. Be to, čia būtinas aktyvus ir sąmoningas paties paciento dalyvavimas. Visa tai silpnina paciento motyvaciją daryti ženklius pokyčius savo gyvensenoje. Todėl apmokėti už šį darbą neskubama. O jeigu nėra apmokėjimo nėra ir realaus darbo. Pasitenkinama formaliu paciento pamoralizavimu.

Kodėl sveikos gyvensenos idėjos taip sunkiai skinasi kelią į mūsų kasdieninį gyvenimą? Pamėginkime paieškoti priežasčių. Visiems gerai girdėta frazė „Sveikata brangiausias turtas“, tačiau ar mes tikrai suprantame jos esmę. Žodžio turtas materialinę prasmę mūsų sąmonė supranta lengvai. Tačiau sveikatos – kaip turto, kurį už dyką mes gauname gimdami, vertę suprantame ne visi. Manau, kad sutiksite su manimi, jog iš tikrųjų gyvybė ir laikas, kuris skiriamas pragyventi šiame pasaulyje yra didžiausia vertybė kiekvienam žmogui. Sveikata tai sąlyga nulemianti kiek laiko ir kaip kokybiškai mes pasinaudosime šiuo Kūrėjo mums suteiktu turtu.

Materialus turtas yra labai konkretus todėl jo įvertinimas, panaudojimas ir apsauga mums nekelia daug klausimų. Tuo tarpu, su žymiai svarbesniu dvasiniu turtu –sveikata, kuris be jokios abejonės nulemia ir materialinių išteklių kiekį, mums tvarkytis yra neabejotinai sunkiau. Taip atsitinka dėl to, kad priklausomai nuo aplinkybių į sveikatos sąvoką mes įdedame skirtingą turinį, kuris pakeičia pačią sveikatos sąvokos prasmę. Neatitikimai tarp sąvokos ir jos turinio sudaro sąlygas atsirasti įvairiausioms sąmoningoms ir nesąmoningoms manipuliacijoms bei spekuliacijoms. Jeigu be jūsų žinios kažkas manipuliuotų jūsų turimu materialiniu turtu, keistų jo formą, pervedinėtų iš vieno banko į kitą tol, kol jūs galiausiai susigriebtumėte, kad turto ženkliai sumažėjo arba net neliko visai. Į jūsų klausimus maloniai būtų paaiškinta, kad turtas buvo panaudotas bankinėms operacijoms finansuoti. Savaime suprantama tai jums būtų nepriimtina. Tokį veiksmą jus pavadintumėte intelektualia arba gudria vagyste. O kaip yra, jei kažkas be jūsų žinios, prisidengdamas valstybingumo ar panašia idėja, sąmoningai ar nesąmoningai nuolatos manipuliuoja dar svarbesniu jūsų turtu – sveikata? Tam, kad išnyktų šios abejonės, reikalingas aiškumas ir sąmoningumas. Kad priimti teisingus sprendimus savo ir kitų sveikatos atžvilgiu, pirmiausiai reikia teisingai suprasti iš pirmo žvilgsnio paprastų žodžių – liga, negalia, sveikata, medicina, gydymas ir kt., bei sąvokų: sveika gyvensena, sveikatos apsauga, sveikatos apsaugos sistema tikrąją esmę ir konkretų jų turinį.

Pradėkime nuo paprasčiausio, ligos ir negalios sąvokų išaiškinimo. Liga, tai organizmo gyvybinių funkcijų sutrikimas, dažniausiai pasireiškianti vienokiais ar kitokiais simptomais. Manifestuojant simptomams ilgiau, gali susiformuoti pastovi funkcinė negalia. Simptomų ir negalios pašalinimą mes vadiname gydymu. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad gydymas gali būti dvejopas: simptominis, kada šalinami ligos sukelti simptomai ir esminis, kada šalinama ligą sukėlusi priežastis. Tokiu atveju simptomai dažniausiai išnyksta savaime. Šiems gydymo būdams charakterizuoti medicinoje naudojami neoficialūs terminai „gydyti ligą“ ir „gydyti pacientą“. „Gydyti ligą“ reiškia skirti medikamentus ar kitas medicinines priemones, kad nuslopinti ligos simptomus, o „gydyti pacientą“ – gilintis į konkretaus paciento ligos priežastis ir jas pašalinti. Antruoju atveju įdedama žymiai daugiau pastangų, energijos. Tam reikalinga didesnė mediko kvalifikacija, paties paciento pastangos. Tokiu būdu pilnai pagydžius pacientą, jis pasveiksta ir gydytojas tampa jam nereikalingas. Pirmuoju atveju, nuslopinus simptomus, bet nepašalinus ligą sukėlusių priežasčių, simptomai pasikartoja ir pacientas vėl grįžta pas gydytoją prašyti jo paslaugų. Apmaudu, tačiau gydytojo darbas pirmuoju ir antruoju atveju traktuojamas vienodai. Taip yra todėl, kad pacientas neturi žinių ir reikiamos informacijos, o kartais ir intelekto, kad galėtų įvertinti jam suteiktų paslaugų kokybę.

Žymiai sunkiau apibrėžti sveikatos sąvoką. Pats primityviausias sveikatos sąvokos supratimas yra siejamas su ligų ir simptomų nebuvimu. Tačiau, simptomų nebuvimas dar nereiškia geros sveikatos. Ligos, ypač lėtinės, paprastai turi paslėptą eigą ir pasireiškia simptomais tiktai tada, kada ryškiai sutrikdoma vienokios ar kitokios organizmo funkcinės sistemos veikla. Tai lyg ledkalnis, kurio tik nedidelė dalis kyšo virš vandens paviršiaus. Kuo vėliau diagnozuojama liga, tuo sunkiau ją sustabdyti ir gydyti. Tačiau toks sveikatos suvokimas yra plačiausiai paplitęs visuomenėje ir susijęs su klaidinga nuomone, kad medikai padės, kada tik reikės. Todėl į medicinos specialistus paprastai kreipiamasi tik tada, kada atsiranda trukdantys normaliai gyventi ligų simptomai. Medicina (lot. ars medicinae – gydymo menas) padeda, bet deja dažniausiai tik laikinai nuslopinti ligonį varginančius simptomus, nes ligos atsiranda dėl giluminių sisteminių organizmo pokyčių, kurie reikalauja platesnio sveikatos esmės suvokimo.

Praeito šimtmečio antrojoje pusėje Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) sveikatos sąvoką apibrėžė plačiau – „sveikata tai socialinė, fizinė ir psichinė žmogaus gerovė“. Vilhelmas Storosta (Vydūnas) pusšimčiu metų anksčiau, pasiremdamas senovės rytų medicinos patirtimi, sveikatą apibūdino dar plačiau apvainikuodamas šią sąvoką ketvirtuoju – svarbiausiu sveikatos aspektu – dvasine žmogaus gerove. Taigi sveikata, – tai labai sudėtinga organizmo būsena, kurią apibūdina visų, nurodytų, keturių aspektų, darniai funkcionuojantis kompleksas. Šis kompleksas reguliuojamas visuotinais pusiausvyros ir kontempliuojančios visumos principais, todėl jis labai glaudžiai susijęs su žmogaus gyvenimo būdu ir yra tiesiogiai priklausomas nuo jo.

Atkreipkite dėmesį, kad kaip ir gydymo, taip ir sveikatos sąvokų supratimai yra du. Siaurasis – sveikata, tai ligos simptomų nebuvimas ir platusis – sveikata, tai harmoningas organizmo funkcionavimas jį supančioje aplinkoje. Siekiant realių permainų sveikatingumo srityje labai svarbu suprasti, kad sveikatos sąvokos turinyje yra du pradai, kurie nėra tapatūs. Tik matant juos atskirai galima teisingai panaudoti turimus resursus tam, kad žmonių sveikata iš tikrųjų imtų gerėti. Tai lyg du skirtingi poliai: materialusis ir dvasinis. Šį dvilypumą galima pakomentuoti pasitelkiant dualistine pasaulio sandaros filosofija. Ji teigia, kad visas mus supantis pasaulis sudarytas iš dviejų skirtingų pradų. Jų tarpusavio santykis gimdo energiją nulemiančią pasaulio raidą. Kuo šie pradai tarpusavyje yra lygesni, tuo energija didesnė ir reiškinio raida sėkmingesnė. Ir kuo juos atitinkančios proporcijos skirtingesnės, tuo procesas vystosi blogiau. Atsiradus kritinei disproporcijai reiškinys gali net išnykti.

Dabar pažvelkime į sveikatos apsaugos sistemą. Pamatysime, kad simptominį ligų gydymą (medicina) atspindinčiai sveikatos sampratai skiriama keliasdešimt kartų daugiau dėmesio, nei holistinei, gyvenimo būdo nulemtai, sveikatos sąvokos daliai. Ši didžiulė disproporcija sukėlė grėsmę žmonijos evoliucijai – iki šiol neregėtą lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) protrūkį. Atsiliepdamos į tai, Jungtinių tautų organizacija, PSO ir kitos aukščiausio lygio pasaulinės organizacijos parengė visą eilę pačių svarbiausių dokumentų, kuriuose nurodo, kad jei ir toliau vyraus tos pačios tendencijos, iškils reali grėsmė žmonijos egzistavimui. Dokumentuose nurodomos dvi pagrindinės LNL epidemijos priežastys. Organizmo funkcinių sistemų nesugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio žmonių gyvenimo būdo ir sąlygų ir sveikatos apsaugos sistemos prioritetų klaidingas orientavimas į ligų gydymą, aplenkiant gyvenimo būdo problemas ir sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo svarbą.

Šis pavojaus varpo garsas neliko neišgirstas. Pasaulyje labai sparčiai pradėjo vystytis nauja medicinos sritis – Gyvenimo būdo medicina. Šios medicinos dėmesys: moksliniai tyrimai ir praktinė klinikinė veikla nukreiptos į LNL, sukeliančio žmonių ydingo gyvenimo būdo koregavimą. Čia skiriamas didelis dėmesys ligonių mokymui, suteikiant jiems detalias žinias apie ligos atsiradimo priežastis. Praktiniai LNL prevencijai ir reversijai yra kuriamos ir realizuojamos individualios, ydingo gyvenimo būdo pakeitimo programos. Sudaromos sąlygos keisti sukėlusius ligą ydingus gyvenimo bei mitybos įpročius. Tam, kad atkreipti visuomenės dėmesį į šios medicinos efektyvumą, sprendžiant labai aktualias šiuolaikinio gyvenimo problemas ir paspartinti jos vystymąsi, praktikuojantieji gyvenimo būdo mediciną gydytojai ir biomedicinos mokslininkai jungiasi į organizacijas. Jau įsikūrė Amerikos Gyvenimo būdo medicinos specialistų kolegija (American College of Lifestyle Medicine – ACLM), ES veikia Europos Gyvenimo būdo medicinos asociacija (European Sociaety of Lifestyle Medicine – ESLM ), kuriasi daug privačių naujo tipo gydymo ir gyvenimo būdo koregavimo įstaigų. Aukštosiose medicinos mokyklose ir universitetuose pradedami rengti gydytojai, išmanantieji Gyvenimo būdo medicinos principus. Malonu pastebėti, kad šis darbas pradėtas ir mūsų šalyje. Viena pirmųjų Europoje, Gyvenimo būdo medicinos magistrantūros lygio universitetinių studijų programa, buvo pradėta rengti Klaipėdos universitete. Matydami šio darbo svarbą ir perspektyvumą, kiek vėliau prie šio darbo prisijungė ir Lietuvos sveikatos universiteto specialistai. Šių metų vasario mėnesį, drauge su ESLM vadovybe man, kaip Lietuvos atstovui ESLM, teko lankytis pas ES Sveikatos ir maisto saugumo komisarą V.P. Andriukaitį. Susitikimo metu buvo aptarta Gyvenimo būdo medicinos svarba kovoje su LNL epidemija ir jos plėtros perspektyvos ES. Kaip vienas iš svarbiausiųjų, buvo paminėtas Gyvenimo būdo specialistų rengimo universitetuose klausimas.

ES Sveikatos ir maisto saugumo komisaras dr.V.P.Andriukaitis ir ESLM Prezidentas dr. M. Zagneris, susitikimo dalyviai

Augantis informacijos srautas apie sveikatos ir gyvenimo būdo tiesioginę priklausomybę palaipsniui keičia pacientų motyvaciją nuo noro gydytis į norą keisti savo gyvenimo būdą ir tapti sveikais. Tai sudaro prielaidas atnaujinti sveikatos apsaugos sistemą ir iš esmės pagerinti mūsų šalies žmonių sveikatos rodiklius. Be to, gyvenimo būdo, mitybos įpročių pakeitimas reikalauja visos gyvenamosios aplinkos atsinaujinimo, o tai susiję su ženkliais pokyčiais švietimo, kultūros, žemės ūkio, pramonės, ir kitose srityse. Tam turime visas reikalingas prielaidas. Dideli dalykai prasideda nuo mažų, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šio virsmo jau šiandien savo mintimis, žodžiais ar gyvenimo būdo pavyzdžiu.

Baigdamas noriu priminti originalios sveikos gyvensenos sistemos kūrėjo ir propaguotojo, mūsų tautos šviesuolio Vydūno žodžius – „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti nei ligas gydyti“.

Autorius yra Lietuvos atstovas ESLM, Klaipėdos universiteto profesorius

Susiję straipsniai:

  1. Prof. A. Kirkutis: Svarbu išgydymas, bet dar svarbiau, kad žmonės nesusirgtų
  2. P. Gylys. Konstitucinis perversmas tęsiamas: sveikatos apsauga
  3. J. Dapšauskas. Ar jau pradedama kurti sveikatos sistema?
  4. J. Dapšauskas. Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?
  5. J. Dapšauskas. Naujoji Lietuvos sveikatos programa tyčiojasi iš ligų prevencijos
  6. J. Dapšauskas. Gydymo ministras V. Andriukaitis taip ir netapo sveikatos ministru
  7. Kaunas sieks tapti Šiaurės Europos medicinos turizmo sostine
  8. Super bakterijos: medicinos laukia pabaiga? arba „Mokslo sriuba“ apie antibiotikus (video)
  9. V. Grybauskas: Iki sveikatos sistemos pokyčių Lietuvai dar reikia subręsti
  10. „Tuberkuliozė – klastinga liga!“ – teigia Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai
  11. Stiprios sveikatos paslaptis – grūdinimasis
  12. Pirtis gali tapti ir sveikatos priešu
  13. Tinkama vaikų mityba – sveikatos pagrindas
  14. Parengta Nacionalinė burnos sveikatos programa
  15. Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui
  16. Parodoje „Sveikatos dienos“ skleidžiamos sveikatingumo idėjos
  17. Šiandien vyksta antrasis Nacionalinis sveikatos egzaminas
  18. Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
  19. Vėlyvas šildymo sezonas – ar verta taupyti sveikatos sąskaita?
  20. Reumatinės ligos – viena didžiausių pasaulio sveikatos problemų
  21. Pasaulinės sveikatos dieną gydytojai-klounai sulaukė paramos iš vaistininkų
  22. Visuomenė sparčiai bręsta svarbiems pokyčiams sveikatos politikos srityje
  23. Minint Pasaulinę sveikatos dieną išdalyti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai
  24. Sveikatos ministerija įspėja apie Afrikoje kilusį Ebolos viruso pliūpsnį
  25. Vaikų sveikatos metais Lietuvoje atidaromas sveikiausias vaikų lauko darželis
  26. A. Matulytė: Neįsivaizdavau savaitgalių be draugų kompanijos ir svaigalų
  27. A. Mockevičius. Norime galimybės patiems prisiimti atsakomybę už sveikatą
  28. N.Oželytė: Labiausiai nenorėčiau, kad mano vaikai pasirinktų kraštutinumų profesiją – gydytojo
  29. Pagautam alergijos – vienas žingsnis iki depresijos
  30. Ugniažolė – ginklas prieš vėžį, augantis patvorėje

Comments 1

  1. ... says:
    6 m. ago

    Geras filmas: “Valgyti, badauti ir ilgai gyventi”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

Seimo LVŽS frakcija kviečia pasiaiškinti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį (tiesioginė transliacija)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

2021 01 10
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

2021 01 10
Kaip saugoti obuolius žiemą?

Kaip saugoti obuolius žiemą?

2021 01 10
Savęs pažinimo būdas – maudynės lediniame vandenyje

Savęs pažinimo būdas – maudynės lediniame vandenyje

2021 01 07
Dietologė pataria, kaip namuose ugdyti gerus valgymo įpročius

Sveika mityba. Kodėl svarstome, bet nieko nedarome? (video)

2021 01 05
Vasario mėnuo – burnos vėžio mėnuo

Nebelieka eilių dantų protezavimui

2021 01 01
Cholesterolio koncentracija | cholesterolis.com nuotr.

3 pažadai, kuriuos kitąmet verta sau duoti visiems kovojantiems su padidėjusiu cholesteroliu

2020 12 31
showlove.co nuotr.

Dirbančių didmiesčių gyventojų sveikatos receptas: tabletės ir piliulės

2020 12 27
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Seimo LVŽS frakcija kviečia pasiaiškinti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 13
0
Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

Sausio 14 d., 13.30 val., Didžiausia Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kviečia sveikatos apsaugos ministrą Arūną...

Skaityti toliau

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
8
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės...

Skaityti toliau

Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 10
1
Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

Bene kiekvieno žmogaus spintoje galima rasti jam netinkamų drabužių ir batų – tai per siauros kelnės, į kurias planuojama įlįsti...

Skaityti toliau

Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

by Ditė Česėkaitė
2021 01 10
0
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC...

Skaityti toliau

Kaip saugoti obuolius žiemą?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 10
0
Kaip saugoti obuolius žiemą?

Obuoliai – tikriausiai labiausiai pamėgti, plačiausiai auginami ir daugiausiai vartojami vaisiai Lietuvoje. Jie ypatingai naudingi kiekvieno kūnui, nes juose gausu...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Tuoj LRT TV rodys apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
  • Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo
  • VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3846; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1786; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1638; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1490; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1380; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Tuoj LRT TV rodys apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Censusoptimus apie Skelbimai
  • Antanas apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
„Poezijos pavasaris“ | Alkas.lt nuotr.

Kviečia „Poezijos pavasaris 2015“ (programa)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai