A. Butkus. Pietų Kaukazas: Kas nutylima (35)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.

Trumpai apie kiekvieną šalį.

Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai 5,7 proc. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Gruzinų kalba priklauso Pietų Kaukazo, arba kartvelų, kalbų šeimai.

Armėnija. Plotas – 29,8 tūkst. kv. km, gyventojų – 3 mln. (2011 m.), iš jų armėnai sudaro 98,1 proc., gruzinai – 0,02 proc., azerbaidžaniečiai – 0 proc. Dar per 2 mln. armėnų gyvena užsienyje (~ 60 šalių), daugiausia JAV, Rusijoje, Turkijoje, Irane, Prancūzijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai monofizitai). Armėnų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.

Azerbaidžanas. Plotas – 86,6 tūkst. kv. km, gyventojų 9,6 mln. (2011 m.), iš jų azerbaidžaniečiai sudaro 91,6 proc., armėnai – 1,4 proc., gruzinai – 0,1 proc. Apie 5 mln. (pasak kitų šaltinių – apie 30 mln.) azerbaidžaniečių gyvena kaimyninėse šalyse, daugiausia Irane ir Turkijoje. Vyraujanti Azerbaidžano religija – islamas. Azerbaidžaniečių kalba priklauso tiurkų kalbų šeimai.

Skirtingai nuo trijų Baltijos sesių, Pietų Kaukazo trejetukui toli iki solidarumo ar bendros užsienio politikos. Įtampą kelia Armėnijos pretenzijos į Azerbaidžano Kalnų Karabachą ir jos bei Turkijos nesutarimai dėl 1915 m. osmanų įvykdytų armėnų žudynių traktuotės. Šiame fone savo geopolitinius destabilizacinius žaidimus sėkmingai žaidžia Rusija.

Nesantaikos obuolys – Kalnų Karabachas

Žodis „Karabach“ azerbaidžaniečių kalba reiškia ‘juodasis sodas’. Šis pavadinimas žinomas nuo XIII a. Greta jo yra ir iki tol vartotas armėniškasis pavadinimas „Arcach“, spėjamai kilęs iš autochtoninės Kaukazo genties pavadinimo. Arcachai buvo giminiški kaukaziečiams udams, kurių dar yra išlikę Azerbaidžane, Pietų Rusijoje, šiek tiek mažiau Gruzijoje ir Armėnijoje.

Arcacho armėnizacija prasidėjo dar VI a. pr. Kr., kai šis regionas pateko į sukurtos Didžiosios Armėnijos valstybę, apėmusią dabartinį Azerbaidžaną, beveik visą Gruziją, didžąją dalį dabartinės Turkijos bei Irako Kurdistano ir šiaurės vakarų Iraną (buv. Persiją). Šiaurėje regionas driekėsi nuo Kaspijos iki Juodosios jūros. Didžioji Armėnija gyvavo iki IV a. A.D., galutinai sunyko XI a. Karabachas IV a. atiteko Kaukazo Albanijai, vėliau – Arabų Kalifatui. XIII a. šią sritį užkariavo mongolai, vėliau – timūridai, o XVI a. Iraną užkariavę safavidai Karabache įkūrė penkių kunigaikštysčių junginį, arabiškai pavadintą Chamsa (‘penki’). XVIII a. viduryje įkurtasis Karabacho chanatas 1805 m. tapo Rusijos protektoratu, o 1813 m. buvo prijungtas prie Rusijos.

Armėnų ir azerbaidžaniečių ginčas dėl Karabacho priklausomybės yra senas. Žinomi 1905 m. neramumai. O kai 1918 m. pradžioje iširo 1917 m. sukurtoji Užkaukazės Federacija ir susikūrė nepriklausomos trys valstybės – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas, iškilo klausimas, kuriai valstybei – Armėnijai ar Azerbaidžanui – turi priklausyti Karabachas. Regione prasidėjo neramumai, armėnų ir azerbaidžaniečių susirėmimai. Į konfliktą įsikišo Antantės diplomatai, tiksliau, Didžioji Britanija, palaikiusi Azerbaidžano pusę, ir Karabachas buvo pripažintas Azerbaidžanui, nors tai tik pakurstė tolesnius neramumus. Iš visų tų tarpusavio peštynių galop laimėjo bolševikinė Rusija, 1921 m. surežisavusi destabilizuotame regione „socialistinės revoliucijos pergalę“. Netrukus visos trys Pietų Kaukazo šalys vėl tapo Rusijos Užkaukaze. Karabachas liko Azerbaidžano SSR sudėtyje autonominės srities statusu, toks jis išbuvo visą sovietmetį. 1979 m. Kalnų Karabache armėnai sudarė 76 proc., azerbaidžaniečiai – 23 proc. srities gyventojų.

Konfliktas atsinaujino 1988 m. pradžioje, ėmus braškėti SSRS. Armėnijoje buvo sukelta antiazerbaidžaniška isterija, pradėta brutali azerbaidžaniečių deportacija iš Armėnijos, o Karabache prasidėjo mitingai, nepaklusnumo akcijos, reikalavimai atskirti Karabachą nuo Azerbaidžano SSR ir prijungti prie Armėnijos SSR. Tuo metu galiojusios SSRS konstitucijos 78-asis straipsnis skelbė, jog sąjunginės respublikos teritorija negali būti keičiama be jos sutikimo. Nepaisant to, Karabacho Liaudies deputatų taryba tų metų vasario 20 d. sprendimu paprašė atskirti Kalnų Karabacho AS nuo Azerbaidžano SSR ir prijungti ją prie Armėnijos SSR. Prasidėjo biurokratinis aukščiausiųjų valdžios institucijų karas, o po kiek laiko ir tikrasis karas. Po SSRS subyrėjimo Rusija atvirai palaikė Armėniją, pavertusi ją savo sąjungininke Pietų Kaukaze. Drauge su Rusijos karinėmis pajėgomis Armėnija okupavo pietvakarinę Azerbaidžano Respublikos dalį, pakeliui į Karabachą nušluodama nuo žemės paviršiaus ištisas azerbaidžaniečių gyvenvietes su pačiais gyventojais. Kalnų Karabachas paskelbtas nepriklausoma respublika, kurios niekas taip ir nepripažino.

Maskvos geopolitiniai žaidimai

Pažvelgus į dabartinį Rytų Europos žemėlapį, negalima nepastebėti Rusijos sąmoningai sukurtų įtampos židinių, juosiančių visą buvusį pietvakarinį ir vakarinį Rusijos imperijos pakraštį.

Pietų Kaukaze – Karabachas, Pietų Osetija ir Abchazija. Pati Armėnija su Rusijos 102-ąja karine baze Jerevane ir Giumri (buv. Leninakanas), turinčia 5000 kareivių ir sunkiąją ginkluotę, tapo pleištu tarp Rusijai simpatijų nejaučiančių Gruzijos ir Azerbaidžano. Dėl glaudaus Armėnijos broliavimosi su agresyviąja Rusija į Armėniją nepatikliai žiūri ir jos vakarinė kaimynė Gruzija. Ginče dėl Karabacho Gruzija palaiko Azerbaidžano pusę ir Armėnijos pretenzijas traktuoja kaip kėsinimąsi į Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Azerbaidžanas su Gruzija orientuojasi į Europos struktūras, Armėnijos atsivėrimas Rusijai visam tam kaišioja pagalius į ratus, destabilizuoja regioną. Azerbaidžaną palaiko NATO narė Turkija, tačiau dalis Lietuvos politikų palaiko Rusijos sąjungininkę Armėniją, kurios radikalų strateginė svajonė yra atkurti didžiąją Armėniją „nuo jūros iki jūros“. Žinoma, kaimyninių valstybių sąskaita. Nejučiom atmintyje iškyla Hitlerio apetitai – anas irgi pradėjo nuo Čekoslovakijos Sudetų. Su analogiškais motyvais.

Kiek į vakarus yra Ukraina su Rusijos atplėštu Krymu (atseit, ne ukrainietiškas, o rusiškas) ir tos pačios Rusijos plėšomu Donbasu (irgi todėl, kad neukrainietiškas).

Dar toliau į vakarus yra Rusijos sukurtas Moldovos rusakalbis Padniestrės židinys. Sukurtas, bet dar nepakurtas. Matyt, laukia savo eilės.

Pagaliau pačiuose vakaruose yra trys Baltijos šalys. Mėginimas sukurti Lenkų autonominę respubliką SSRS sudėtyje, vėliau jau Lietuvoje, vadovaujantis panašiais nacionaliniais motyvais kaip Karabacho, Kremliui nepavyko, o Lenkija tąkart turėjo padorumo nesistengti. Bet židiniui neleidžiama užgesti. Juk ne be reikalo „Jedinstvos“ organizacija buvo pakeista į Lenkų rinkimų akciją ir dar sustiprinta Rusų aljansu bei ryšiais su rusų radikalų organizacijomis Latvijoje bei Estijoje. Pačioje Latvijoje kurstomas Latgalos židinys, Estijoje – Narvos, taikant panašius kaip Karabacho argumentus: tai esančios ne latvių ar estų, o istorinės rusų žemės, todėl jos esą turėtų grįžti į Rusiją. Ir Daugpilyje latviai, ir Narvoje estai sudaro gyventojų mažumą. Tokiu motyvu nuo Latvijos 1944 m. rugpjūtį jau buvo atplėšta Abrenė ir paversta Pytalovu, 1945 m. sausį nuo Estijos atskelti ir taip pat prie Rusijos prijungti Petseri (rus. Pečiory).

Nerimsta ir Lenkijos šovinistai, Vilnių ir Lvovą laikantys „istorinėmis lenkų žemėmis“, kaip armėnų šovinistai – Karabachą. Ne žaidimams juk buvo įkurtos „kresų“ institucijos ir ne žaidimams dalytos „Lenko kortos“ ne tik Ukrainoje ar Baltarusijoje, bet ir ES šalyse – Lietuvoje ir Latvijoje. Kas žino – gal ateity pravers, atsiradus „tautiečių gelbėjimo“ pretekstui.

Ant kieno malūno pilame vandenį?

Armėniškojo Karabacho entuziastams Lietuvos Seime palinkėčiau apsižiūrėti, ką iš tikrųjų jie remia ir ką atstumia. Lietuvos Seime yra „Draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinė grupė“ (pirmininkė Dalia Kuodytė). Ką toji grupė veikia ir kokie jos tikslai? Nei Latvijos, nei Estijos, nei Lenkijos parlamente tokios grupės nėra. Įsivaizduokime Lenkijos Seime ar Rusijos Dūmoje „Draugystės su Vilenščyzna parlamentinę grupę“. Arba Lietuvos Seimo „Draugystės su Donecko Liaudies Respublika parlamentinę grupę“. Būtų mūsiškės karabachinės analogas.

Su vienos naujos Balkanų valstybėlės neapdairiu pripažinimu jau pavojingai prisižaidėm ir apsijuokėm. Gal užteks?

Autorius yra humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Letonikos centro vadovas

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

35 komentarai

  1. Goda:

    autorius teisus dėl politinių prioritetų.

    bet nekorektiška karabachą lyginti su “vilenščyzna”. Armėnai yra Kaukazo senbuviai, o turkų gentys įsiveržė į Kaukazą 11 amžiuje, azerbaidžianiečiai – tai tiurkakalbiai jų palikuonys, tai jie yra kolonistai Kaukaze.

    • Petras:

      Pradėkim ir mes armėnų pavyzdžiu reikšti pretenzijas į tas žemes, kur lietuviai buvo senbuviai. Kas bus? 🙂

      • Petras:

        Jei jau taip lįsti į senovę, tai ir armėnai yra Kaukazo kolonistai, asimiliavę čia iki jų gyvenusias Kaukazo tautas. Todėl toks vertinimo kriterijus netinka dabartiniams tarpvalstybiniams santykiams. Beje, Jerevanas dar visai neseniai buvo musulmoniškas miestas – gal dėl jo turėtų reikšti pretenzijas Armėnijos musulmoniškos kaimynės?

      • jo:

        Nemeluok, armėnai nepareiškė jokių pretenzijų į žemes, kur armėnai buvo senbuviai. Armėnai tik išsivadavo tose žemėse, kur ir dabar tebegyvena armėnai. Tos armėnų ir dabar apgyvendintos žemės (K.Karabachas) niekada nebuvo nepriklausomos Azerbaidžano valstybės dalis, tik sovietai tą Armėnijos dalį buvo įjungę į sovietinį administracinį vienetą – Az.SSR. Kremliui palankus tokia sukiršinimas. Negerai, kad Armėnija gali gauti užtarimą tik iš Rusijos. Akivaizdu, kad Rusija tokia padėtimi naudojasi savo tikslams, vyksta geopolitiniai Rusijos žaidimai. Bet labai šlykščiai atrodo pastangos teisinti Azerbaidžano ir Turkijos agresiją prieš Armėniją, smerkti armėnus, prilyginti juos Rusijos imperininkams. Aišku, kad negeras dalykas yra Armėnijos prisirišimas prie Rusijos, priklausymas nuo Rusijos, negeras dalykas yra sienų keitimo, tie naujų valstybėlių įkūrimo precedentai, bet armėnams buvo padaryta žiauri neteisybė nustatant SSRS vidines adm. vienetų sienas, o armėnai tik bando sujungti dvi Armėnijos dalis, jie yra teisūs, negalima jų smerkti. Pastaruoju metu matau jau trečią panašų tendencingą straipsnį alke Armėnijos tema. Kaip tik genocido 100-ųjų metinių proga. Nejaugi, Turkija arba Azerbaidžanas ta proga užsakė?

        • Arūnas:

          turime visi suprasti, kad XXI amž. peržiūrėti valstybių sienas, kurios susiklostė XX amž yra pavojingas veiksmas. Taip daro tik Rusija Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos sąskaita ir jos veiksmai nesiliauna. Ne visi patenkinti istoriškai susiklosčiusiomis sienomis (lietuviai taip pat), bet pritarti žemėlapio perbraižymui yra neišmintinga. Kas bus, jeigu Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Graikija, Albanija ir dar kai kas Balkanuose dabar norės Rusijos ir Armėnijos pavyzdžiu atstatyti istorinę teisybę. Ar vieniems tai galima, o kitiems – ne?

          • jo:

            Kad pavojingas veiksmas, tai aišku. Bet kad analogas Armėnijai gali būti nebent tik Albanija, kuri faktiškai ir gavo panašų žemėlapio perbraižymą, t.y., Kosovo valstybės sukūrimą. Kitų šalių negalima lyginti, nes nei suomiai, nei vokiečiai, nei graikai, nei latviai, nei lietuviai jų prarastose teritorijose ne tik absoliučios daugumos nesudaro, bet ir beveik neišlikę ten. Tai ten sienų keitimas būtų susijęs su gyventojų perkėlimu arba kitos tautybės gyventojų atplėšimu nuo jų tautos valstybės ir įjungimu į kitą valstybę, o armėnai, albanai ir šiaip gyvena tose teritorijose ir sudaro absoliučią daugumą. Armėnų atvejo net sienų keitimu nelabai pavadinsi, nes niekada anksčiau faktiškai nebuvo nepriklausomų Armėnijos ir Azerbaidžano valstybių sienos, o buvo tik SSRS nustatytas adm. vienetų padalijimas, o jų siena dabar yra natūraliai susiformavusi pagal tautinę sudėtį. Armėnija neatgavo savo senų žemių (Nachičevano), kuriose nelikę armėnų ir to nereikalauja.

            • Vladas:

              Tai rusai, tavo manymu, gerai daro, atplėšę nuo Ukrainos Krymą ir draskydami rusakalbį Donbasą? Kai ims draskyti Estijos Narvą ar Latvijos Daugpilį, irgi pateisinsi?

              • jo:

                Negalima lyginti armėnų ir rusų. Armėnai yra maža tautelė, besistengianti apginti savo tūkstančius metų gyvenamas žemes nuo didelių agresyvių kaimynų atėjusių į regioną keliais tūkstančiais metų vėliau. Rusai yra agresyvi imperija besigviešianti ištisas kaimynines šalis. Nei Krymas, nei Donbasas, nei Narva, nei Daugpilis nėra rusų etninės žemės, rusai ten atsirado vėliau už vietines tautas, kai okupavo tas teritorijas.

        • Vladas:

          jo: “Bet labai šlykščiai atrodo pastangos teisinti Azerbaidžano ir Turkijos agresiją prieš Armėniją,”

          Šlykščiai atrodo ir melas apie Turkijos agresiją prieš Armėniją. Ar jau Turkija įvedė kariuomenę į Armėniją? Azerbaidžanas užėmė Jerevaną? 🙂

  2. Angelina:

    Manau, kad vis tik Karabacho žemės su ten išlikusiais ankstyvosios krikščioniškosios kultūros paminklais labiau armėniškos nei azerbaidžianietiškos, o armėnai yra įžvalgūs, todėl norėdami išlikti ne iki žiupsnelio sutrupinta valstybėle, labiau draugauja su rusais, nes Rusijoje nemažai jų gyvena ir pakankamai sėkmingai darbuojasi. Visgi istorikai turėtų paisyti faktų. Su didžiausia pagarba dr. Alvydui Butkui.

  3. Butkus sako : “Nerimsta ir Lenkijos šovinistai, Vilnių ir Lvovą laikantys „istorinėmis lenkų žemėmis“. Beje, taip mano ne kokie nors “šovinistai”, o išsikalbėjus atvirai, pabendravus supranti, kad tai daugumos Lenkijos lenkų nuomonė. Dar daugiau – jie apskritai nepripažįsta Lietuvos kaip tokios šalies buvimo. Gardiną, Vilnių, Kauną, Panevėžį, kitas Lietuvos teritorijas laiko Lenkija tik dabar laikinai daugumoje apgyventą ne lenkų. Ne ką kita sako ir Komorovskis su Sikorskiu, kai LLRA sąrašo (autonomininkų) patekimą į Seimą laiko ir Lenkijos laimėjimu.
    Taigi ar vėl smetoniškai tupėsime, kaip viščiukai, meluosime sau, kai akivaizdų Lenkijos priešišką veikimą viešai dagstysime Kremliaus ranka… , kol, kaip 1938 metais, sulauksime Lenkijos ultimtumo…, o vėliau, kaip to tęsinių, ir kitų pražūtingų valstybei veikmų.

      • Visų pirma reikia viešinti, demaskuoti viso šito veikimo prieš Lietuvą Kremlius-Varšuva mechanizmą, ypač jo struktūras Lietuvoje, imtis Rytų Lietuvoje konkrečių valstybės valdymo veiksmų tiek politinių, tiek ypač ekonominių. Sustiprinti lietuviškos istorijos mokymą, ypač tarp jaunimo, ypač Rytų Lietuvoje, pripažinti oficialiais tūteišo, jų šnektos poprostuo pavadinimus, steigti jų šnekta ir jų vardu vadinamas pradines mokyklas, rengti mokslo konferencijas ir naujoje šviesoje nušviesti šių pavadinimų kilmę atskleidžiant jų senoviškumą ir baltiškąją kilmę ir t.t. ir pan. Tai žinoma neturi būti koks vajus, o nuoseklus užtikrintas valstybės veikimas šiose srityse.

        • Rimgaudas:

          “Kažin” yra teisus: reikėtų pradėti nuo istorijos. Kalbant apie “priešistorę”, siūlau per google užduoti paiešką “Vilniaus Perkūno kunigaikštija”. Tada atsidarys puslapis Varma – Sauluvos kunigaikštija” ir leiskitės žemyn iki skyriaus VILNIAUS PERKŪNO KUNIGAIKŠTIJA. Skaityti, manau, bus įdomu, nors kam gal ir pasispjaudant. Beje, iapie Varmą apšilimui irgi galima paskaityti.

  4. Talkinkime LKDP - mergaitės gynėjo sąjungininkei ir N.P.:

    Puteikis veidaknygėje teigia: ,,Jau turime ir viešąją įstaigą, kurios pavadinimas “Demokratų sąjūdis” ir kurios surinktą paramą naudosime panašiai politinei veiklai, kaip ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai pervestą trečiąjį procentą, kurį naudosime pasirengimui 2016 m.Seimo rinkimams. Kas nevedate tų dviejų procentų kitoms viešosioms, perveskite šitai mūsų: VŠĮ “Demokratų sąjūdis”, jos kodas 304035005. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, jos kodas 195725042. Šiuos gyventojų pajamų mokesčio paskyrimus aukščiau minėtoms organizacijoms galima atlikinėti iki 05.04 – pirmadienio vakaro. Galite tai daryti per el.bankininkystę (pasirinkite skiltį “rėmimas”), arba išsispausdinkite šį ir siųskite paštu:: VMI Deklaracijų tvarkymo skyriui, Neravų g. 8, Druskininkai. VŠĮ ir partijos pavadinimų rašyti nereikia. Paskirtyje galite įrašyti savo savivaldybę”.

  5. tikras lietuvis:

    Geras straipsnis.
    Gerai pastebėta, kad armėnai jėga užėmė Kalnų karabachą, t.y. nėra ir niekada nebuvo ramūs žmonės – štai dėl ko, gal būt, Osmanų imperijos laike apie 1915m. ir įvyko jų genocidas.

  6. Raima:

    Armėnai užėmė SAVO žemes (Kalnų Karabachą), kaip ir mes užėmėme Klaipėdos kraštą (1923 m.). O dėl sienų keitimo, tai jos visada keitėsi ir ateityje keisis. Nereikia turėti iliuzijų, kad valstybių sienos amžiams išliks tokios, kokios yra dabar.

  7. Algmantas:

    Pasaulio istorija dar nepasibaigė. Jei žmonija nori turėti ateitį — būtina yra sutvarkyti ir valstybinių darinių
    bei savivaldžių teritorijų sienas. Ar jas bent kiek juridiškai apiforminti kitaip — negu iki šiol.
    Bandymai laikytis prancūzų XIX amžiaus nacionalistų idėjos apie neleistinumą keisti sienas { Elzase – Lota-
    ringijoje } sukėlė tris didžiulius karus {du iš jų — pasaulinius}.
    Mes Vilniaus kraštą laikome savu — ne todėl, kad tam mums teisę suteikia Helsinkio sutartis dėl Europos
    valstybinių sienų keitimo neleistinumo, bet — tai, kad tai yra, ir iki Lenkijos masinės kolonizacijos tarpu-
    karyje, — buvo grynai etninė lietuvių teritorija { “Armijos krajovos” narės H. Turskos knygos teiginys }
    O A. Butkui, prieš rašant savo straipsnį — reikėjo, bentjau , į SSSR Atlasuose pateiktus tautų gyvenamų
    teritorijų žemėlapius pasižiūrėti — ten Karabache ir Nachičevanėje azerbaidžaniečių — pora nedidelių plote-
    lių teparodyta (padėtį iki masinės azerbaidžaniečių nevykėliškos kolonizacijos parodantis 1956 metų Atlasas). O kas dėl 1988 metų antiazerbaidžaniškos isterijos — tai A. Butkus turėjo prisiminti 1988 metų masi
    nes armėnų žudynes Azerbaidžane –Sumgaite, ir kitur (prisiminti turėjo — gi nebe vaikas tada jau buvo)
    Ir nereikia A.Butkui rodytis nežinančiu to, kad Karabachas ir Nachičevanė buvo atskirtos nuo Armėnijos
    už bausmę armėnų tautai dėl kankinančiai sunkaus bolševikams karo prieš niekieno neremiamą Armėnijos
    respubliką , kapituliavusią tik 1923 metais.(Karso apylinkės su Ararato kalnu atiduotos Turkijai — mainais
    į Batumio gruzinų – musulmonų apylinkes).

    • Vladas:

      Tai vaduosim lietuvišką Punską ar nevaduosim, Algimantai? Ir paraginkim Armėniją pripažinti Karabacho nepriklausomybę bei įtraukti jį į savo teritoriją. Nes iki šiol nei vieno, nei kito ji kažkodėl nepadarė 🙂

  8. Petras:

    Algimantas: ” Karabachas ir Nachičevanė buvo atskirtos nuo Armėnijos
    už bausmę armėnų tautai dėl kankinančiai sunkaus bolševikams karo prieš niekieno neremiamą Armėnijos
    respubliką ”

    Visai į debesis! Kaip Karabachą bolševikai atskyrė nuo Armėnijos, jei dar 1918 m. jis tebebuvo Azerbaidžano Respublikoje ir net Antantės pripažintas Azerbaidžanui? Bolševikas A. Mikojanas nebūtų leidęs dalinti Armėnijos teritorijos. O šiaip armėnai su rusais neblogai sutarė dar per WW1, kai 1915 m. rėmė rusų kariuomenės įsiveržimą į Turkiją. Vadinamasis armėnų genocidas prasidėjo ne be priežasties.

  9. Petras:

    Įdomi situacija – Armėnija iki šiol nepripažįsta Karabacho nepriklausomybės, nors pati Karabachą “išvadavo” ir inicijavo jo neprklausomybės paskelbimą. Kažkas ten yra nešvaraus.

  10. Algmantas:

    Šiek tiek girdėjau turkų propagandos .Nykiai primityvi irnesugebanti manipuliuoti istorijos duomenimis
    Mane, kaip lietuvį įžeidžia tokio Petro buvimas. Bent kiek protelio turintis žmogus pasidomėtų ,
    ką apie armėnų — azerų gyvenamas vietoves rodo Sovietų sąjungos Atlasai, Jei tas Petras būtų
    bent kiek mokykloje mokęsis — tai žinotų, jog toks Azerbaidžanas pirmą kartą nuo pasaulio sutvėrimo —— atsirado tik po Pirmojo Pasaulinio karo
    Osmanų valstybė lindo į karą prieš Rusijos imperiją , siekdama ne kąži kokią ten azerbaidžaniečių
    tautą išvaduoti, bet — prisijungti “savuosius žmones” rytų Užkaukazėje., kartu, žinoma, su visais kitais, kurių, pradėdama karą -šžudyti neplanavo. Krikščionių žudynių idėja jiems kilo, įsiutus už pralaimėji-
    mą prie Sarykamyšo. O kai turkai karą prakišo visai — atsirado reikalas ir Azerbaidžanui atsirasti, nors,
    tiesą sakant , Musavatistai atsirado dar iki to karo –1911metais. — kai dar neaišku buvo, ar karas,
    kuriame azerus turkai turėtų vaduoti — įvyks.

  11. Vladas:

    Algimantas: “tai žinotų, jog toks Azerbaidžanas pirmą kartą nuo pasaulio sutvėrimo —— atsirado tik po Pirmojo Pasaulinio karo”

    O mane, kaip lietuvį, įžeidžia tokio Algimanto buvimas. Jei tas Algimantas būtų bent kiek mokykloje mokęsis, tai žinotų, kad ir Latvija su Estija atsirado po Pirmojo pasaulinio karo. Gal ir jos neturi teisės egzistuoti, kaip Azerbaidžanas? Gal jų rusakalbius regionus atiduoti Rusijai? Kremlius juk ne kartą yra sakęs, kad ir Latvija, ir Estija yra “iskonorusskije zemli”. Dar nuo caro Gorocho laikų. Šitą rusų “tiesą” tuoj pat patvirtins lietuviakalbis Альгимантас.

  12. Algimantas Urbonavičius:

    Žinai, Butkau, — Tau jau visai blogai su logika. Pats pripažįsti, kad autochtoninėmis tautomis yra Karabache — armėnai , Vilniaus apylinkėse — lietuviai, Abrienėje ir Narvoje — estai, o kolonizatoriais — azerai Karabache, lenkai — Vilnijoje, rusai — Latgaloje ir Narvos apylinkėje. Tad kokią čia, atsiprašant, “politiką” kuri, reikalaudamas teritorijas iš autochtoninių tautų perduoti kolonistams ? Stabiliomis yra — tik etnosų teritorijų ribos. Jei bus imtasi imperijoms perdavinėti jų strateginių kolonistų apgyvendintas teritorijas — žmonijoje prasidės nenytrūkstamų karų laikotarpis. Prisimink I Pasaulinio karo priežastis. jį sukėlusi Austro -Vengrija deklaravo savo ateities “viziją” — Europoje turi likti tik 5 valstybės . Na ir kuo tai baigėsi ? Tokios pažiūros labai patinka Kinijai. Durnius V.Putinas kiniečiams apsigyventi užleido visas europiečiams ateityje būtinai būsiančiomis reikalingomis Užbaikalės teritorijas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: