ET PA priėmė rezoliuciją, nagrinėjančią vaikų paėmimo iš šeimų problemas (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Strasbūre vykstančios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijos metu priimta rezoliucija „Socialinės tarnybos Europoje: vaikų paėmimo iš šeimos teisinis reguliavimas ir praktika ET valstybėse narėse.“

Dokumente apžvelgiamas ET valstybių narių teisinis reglamentavimas ir principai, taikomi vaikų paėmimo iš biologinių šeimų procesams, pateikiama vaikų paėmimų, globos ir įvaikinimo statistika. Analizuojami tokie jautrūs klausimai kaip įvaikinimas be tėvų sutikimo, ryšių su šeima visiškas nutraukimas, laikinosios globos suteikimas tam tikram laikotarpiui, vaiko paėmimas iš tėvų vos tik jam gimus. Šie klausimai tiesiogiai susiję su pagarba šeimos gyvenimui ir teise į teisingą teismą.

Rezoliucijoje akcentuojama, kad vaikai turi teisę būti ginami nuo bet kokio smurto, prievartos ar nepriežiūros. Jie taip pat turi teisę nebūti atskirti nuo tėvų prieš jų pačių valią, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingos institucijos nusprendžia, kad atskyrimas yra būtinas atsižvelgiant į vaiko interesus. Vaiko paėmimas iš šeimos turi būti taikomas tais atvejais, kai vaikas susiduria su psichologinio, seksualinio ar fizinio smurto grėsme, nepriežiūra. Visais atvejais pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus.

Dokumente akcentuojama, kad vaiko teisės yra pažeidžiamos, jeigu jis be rimto pagrindo atskiriamas nuo tėvų, tačiau taip pat – jei laiku nepaimamas iš šeimos, kur jam kyla grėsmės. Valstybės narės raginamos sukurti sistemą ir priimti įstatymus, kuriais vadovaujantis pirmiausiai būtų atsižvelgta į vaiko interesus paimant jį iš šeimos, skiriant jam globą ar grąžinant atgal į šeimą. Rezoliucijoje taip pat rekomenduojama skirti šeimoms visą įmanomą pagalbą, įskaitant finansinę, materialinę, socialinę ir psichologinę, kad kuo dažniau būtų išvengta sprendimų paimti vaiką iš šeimos, arba taip atsitikus, būtų galimybė jį vėl grąžinti. Valstybės taip pat raginamos tik išskirtiniais atvejais nutraukti vaiko ryšius su šeima, paimti vaiką iš tėvų jam gimus, leisti įvaikinti be tėvų sutikimo. Parlamentarai pabrėžė šios srities socialinių darbuotojų profesionalumo ir atitinkamo parengimo svarbą, taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu rinkti statistinę informaciją šiuo klausimu ir ją analizuoti įvairiais lygmenimis.

Debatuose dalyvavusi Seimo delegacijos pirmininkė Birutė Vėsaitė atkreipė dėmesį, kad padaugėjo informacijos apie Šiaurės valstybėse, Jungtinėje Karalystėje iš emigrantų šeimų paimamus vaikus dėl netinkamos jų priežiūros. Ypač nukenčia vienišos mamos. Seimo narė išreiškė apgailestavimą, kad skiriant trumpalaikę globą, biologinė šeima ir artimieji giminaičiai nelaikomi prioritetu. Ji taip pat pažymėjo, jog kilmės šalies atitinkamos institucijos, vaikų tėvai ir giminaičiai susiduria su problemomis gaunant informaciją apie paimtus vaikus. B. Vėsaitė pacitavo JT Vaiko teisių konvenciją, kuri įpareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, taip pat 1993 metų Hagos konvenciją, kurioje teigiama, kad įvaikinant prioritetas turėtų būti skiriamas vaiko kilmės šaliai. Anot Seimo narės, norint užtikrinti geriausius vaiko interesus ir teises, būtina siekti tarptautinių susitarimų, tokių kaip 1996 metų Hagos konvencija, įgyvendinimo, kurie užtikrintų informacijos apie vaiką rinkimą ir keitimąsi ja bei pripažintų bendradarbiavimo su kompetentingomis vaiko kilmės valstybės institucijomis svarbą. Dėl to ji paragino valstybes nares kuo greičiau ratifikuoti Hagos konvenciją, o ratifikavusias šalis – įgyvendinti jos nuostatas.

Nuoroda į rezoliuciją.

Kategorijos: Naujienos, Pilietinė visuomenė, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: