Strasbūre vykstančios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijos metu Seimo delegacijos pirmininkės Birutės Vėsaitės iniciatyva buvo surinkti dešimties šalių delegacijų parašai ir užregistruota deklaracija, raginanti Norvegiją kuo greičiau ratifikuoti 1996 m. Hagos Konvenciją ir užtikrinti efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą vaiko teisių srityje.

Deklaracijoje pastebima, jog pastaruoju metu padaugėjo informacijos apie Norvegijoje iš emigrantų šeimų paimtus vaikus dėl netinkamos jų priežiūros, ir apgailestaujama, kad skiriant trumpalaikę globą, biologinė šeima ir artimieji giminaičiai nelaikomi prioritetu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog vaikų tėvai ir giminaičiai susiduria su problemomis gaunant informaciją iš Norvegijos atsakingų institucijų apie paimtus vaikus.

Dokumente pabrėžiama, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija įpareigoja gerbti vaiko teisę išsaugant savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius. Pageidautina atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.

Parlamentarai pripažįsta, kad aktyvėjant globalizacijos procesams ir laisvam asmenų judėjimui, skirtingų valstybių piliečiai susiduria su kultūriniais skirtumais, o skirtingas požiūris į vaikų auklėjimo principus bei skirtingas teisinis reguliavimas įtakoja nesusipratimus ir problemas. Dėl to pabrėžiama, kad, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir teises, būtina siekti tarptautinių susitarimų įgyvendinimo, kurie užtikrintų informacijos apie vaiką rinkimą ir keitimąsi ja bei pripažintų bendradarbiavimo su kompetentingomis vaiko kilmės valstybės institucijomis svarbą. Šie principai įtvirtinti 1996 m. Hagos Konvencijoje ir Norvegijos parlamentas raginamas ją kuo skubiau ratifikuoti.

Nuoroda į priimtą deklaraciją.