M. Kundrotas. Nesvarbūs dalykai neaptarinėjami (28)

TS-JL-susijungimas3Lietuvos patriotinių jėgų vienijimasis dar tiktai prasidėjo, o žiniasklaida jau mirga „analizais“. Pirmiausiai pasireiškė KGB – atsiprašau, VSD – agentas, pravarde Jautis. Po kiek laiko prisijungė libertarinio diktato apologetas, kažkada gerai gavęs į kaktą disertacijos pristatyme dėl juokingų apibrėžimų pretenzijose į politikos mokslą, o po to prisidėjęs prie politinės korupcijos. Pagaliau, savo reikšmingą nuomonę pareiškė vienas komunistuojantis portalas – kaipgi be jo?

Visų bruožas – bendras: siekis sumenkinti prasidėjusį procesą, įtikinti plačiąsias mases jo mažareikšmiškumu ir beprasmiškumu. Tautininkų sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ jungimosi deklaracija, derybos su Lietuvos centro partija ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, kontaktai dar su 5-iomis partijomis, ko gero, ne juokais suneramino tiek libertarinius-globalistinius, tiek koloradinius elementus. Juk nesvarbių dalykų niekas taip uoliai neaptarinėja.

Koloradų pozicija – aiški. Jiems patriotai – tie, kurie kovoja tik su Vakarų blogybėmis, pageidautina – su pačiais Vakarais apskritai, remdami Rusijos imperialistines pozicijas. Lyg susitaręs su koloradais, vienas ką tik iškeptas TSPMI „dėstytuvas“ ragina tautininkus remti Kremlių – anot jo, būtent ši niša lietuviškoje politinėje erdvėje vis dar tuščia.

Viena vertus šis veikėjas teisus. Švelnaus euroskepticizmo niša Lietuvoje užimta „paksistų“. Antikremlinė pozicija – vadinamosios Tėvynės sąjungos, dar pravardžiuojamos konservatoriais ir net krikščionimis demokratais. Antiimigracinės nišos Lietuvoje tiesiog nėra, nes beveik nėra imigrantų. Šeimos gynėjų poziciją užėmė Petras Gražulis ir iš dalies – Ramūno Karbauskio partija. Daugelis akcentų, kuriais remiasi Vakarų arba Rytų tautininkai, jau naudojami kitų.

Vis dėlto jau pačiame siūlyme – „tautininkai galėtų rinktis Kremliaus šalininkų nišą“ – glūdi cinizmas. Tiesiai pasakoma, jog tautininkai galėtų, ir dar sufleruojama, jog turėtų tai padaryti.

Jaunajam „politologui“ derėtų prisiminti, jog dalis tautininkų jau buvo Tėvynės sąjungoje. Ten turėjo sąlygas prisitaikyti ir parsiduoti už lengvai prieinamus postus. Atsisakė. Išmesti, nes gynė dorą ir lietuvybę. Nuo Tomaševskių ir Simonko. Pasirinko eiti savarankiškai. Atkūrė savo partiją. Krikščionys demokratai irgi turėjo sąlygas jungtis prie vadinamosios Tėvynės sąjungos, centristai – prie liberalų arba kairiųjų, siūlymų būta įvairių. Jaunalietuviai taip pat laukti daug kur. Vis dėlto visos šios partijos atmetė konjunktūrinius, konformistinius variantus.

Po to kalbėti, kad jie galėtų pragmatiškai rinktis nišas, prieštaraujančias jų idėjoms ir moralei – atviras cinizmas. Noras matyti kitus tokiais pat ciniškais prisitaikėliais, koks esi pats. O dėl prielaidos, jog tautininkai – plačiąja prasme, apimant visas tautines partijas – turėtų rinktis Kremliaus pozicijas… Užmirštama, kad mūsų regione – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje – būtent tautininkai stipriausiai šioms pozicijoms oponuoja. Ir ne iš kur kitur gimsta koviniai batalionai.

Žinoma, daugelis nišų Lietuvoje – užimtos. Bet gal nereikia Lietuvos piliečių laikyti kvailesniais už save? Lietuvoje užtenka žmonių, suvokiančių tiek Rytų, tiek Vakarų iššūkius. Tiek iššūkius tautinei kultūrai, tiek socialiniam teisingumui, tiek dorai ir šeimai, tiek demokratijai. Šiems žmonėms reikia ne skurdaus vienišo akcento, bet komplekto. Ir jį gali pateikti tik susivienijusios tautinės ir krikščioniškosios jėgos.

Tuo labiau – ne visi tokie akli, kad nematytų, jog šeimos vertybes deklaruojantis P. Gražulis savo balso persvara sužlugdė Konstitucijos pataisą, gynusią šeimas nuo iškrypėlių, ar kad R. Karbauskio partija mirga marga homoseksualizmo apologetais. Ar kad užmirštų, kaip Rolandas Paksas agitavo už Europos Sąjungą. Ar „konservatorių“ ideologo siūlytą koaliciją su koloradais, jų mero užrašą ant pilvo su iškrypėliškais siūlymais, paliktus sovietų okupacijos stabus, jaunimo sekcijos lyderių patyčias iš Nepriklausomybės kovotojų…

Daugelis tautiškai ir konservatyviai mąstančių rinkėjų kol kas renkasi mažesnį blogį, nes abejoja grynųjų tautininkų ir krikščionių demokratų galia. Nes jie ligšiol buvo išsisklaidę, sklaidė savo jėgas ir balsus rinkimuose. Daugelis gailėjosi išmesti savo balsą. Jei pradėtas procesas įsibėgės, situacija keisis iš esmės. Nuo skirtingų, bet giminingų jėgų vienybės prasidėjo latvių Nacionalinio susivienijimo, Estų tautinių konservatorių partijos, ukrainiečių Dešiniojo sektoriaus sėkmė. Ligtol daugelis jų taip pat krapštydavo likučius nuo sisteminių partijų stalo.

Akivaizdu, kad prasidėjo reikšmingi įvykiai. Ir sistemininkų desperacija tai liudija akivaizdžiai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: