Erkės aktyvios dieną ir naktį (0)

Geltonoji erkė (Lorryia formosa) | wikipedia.org nuotr.

Geltonoji erkė (Lorryia formosa) | wikipedia.org nuotr.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pavasarį prasideda pirmasis erkių aktyvumo pikas. Erkės tampa aktyvios, kai aplinkos temperatūra pakyla per 4–5 °C temperatūros. Dažniausiai registruojamas erkių platinamas susirgimas yra Laimo liga (toliau – LL), kuri Lietuvoje registruojama ištisus metus.

Didesnė rizika susirgti erkių platinamomis ligomis yra ne tik žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems miškingose vietovėse (miško darbininkams, medžiotojams, eiguliams, jėgeriams, miškininkams, ūkininkams ir karinėje srityje dirbantiems darbuotojams), bet ir žmonėms, kurie mėgsta aktyvų poilsį gamtoje. Svarbu atminti, kad erkių aktyvumo sezono metu nėra „saugaus“ laiko, nes erkės aktyvios ir dieną, ir naktį.

Centro duomenimis, per I-ąjį 2015 metų ketv. Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 8 LL atvejai, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 13 susirgimų. Praėjusiais metais sergamumas LL siekė 7,84 atv./10 tūkst. gyv. (186 atvejai), tuo tarpu Lietuvoje – 7,70 atv./10 tūkst. gyv. (2257 susirgimai). Didžiausias LL sergamumo rodiklis buvo registruotas Rokiškio rajone (12,93 atv./10 tūkst. gyv.), mažiausias – Pasvalio rajone (2,27 atv./10 tūkst. gyv.).

LL yra daugiasistemė liga, kuri gali pažeisti įvairių sričių audinius. Ligos kliniką galima suskirstyti į tris etapus, tačiau perėjimas nuo ankstyvos stadijos prie vėlyvesnės ne visada pastebimas. Ankstyvoje ligos stadijoje pasireiškia lokalizuota klaidžiojanti eritema (1 stadija), kuri atsiranda apie 60–80 proc. atvejų per 2–30 dienų nuo erkės įkandimo ir pasireiškia raudonu odos išbėrimu ar odos pažeidimu, plintančiu nuo įkandimo vietos. Jei asmuo negydomas, infekcija išplinta ir paveikia nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį (2 stadija) ir gali trukti kelias dienas ar savaites. Lėtinė LL (3 stadija) nėra dažna, pasireiškianti sąnarių pažeidimo požymiais ir kt.

Nuo LL skiepų nėra, tačiau veiksmingos profilaktikos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo šios ligos yra tinkama parkų priežiūra, asmeninių apsaugos priemonių nuo erkių įkandimų naudojimas. Turėtų būti dėvimi tinkami drabužiai ir auliniai batai, lankantis erkių užkrėstose vietose. Kelnių klešnės ir megztiniai, jų rankovės turėtų būti surišti arba sukišti į batus/kojines, juosmenį, o drabužiai apdorojmi cheminiais repelentais. Svarbi profilaktikos priemonė yra ir kūno bei drabužių apžiūra iš karto grįžus iš gamtos. Taip pat greitas erkių pašalinimas nuo kūno gali apsaugoti nuo LL. Prisisiurbusi erkė kaip galima greičiau šalinama nuo kūno pincetu ar kitomis priemonėmis, stengiantis ją suimti kuo arčiau straubliuko, o įsisiurbimo vietą dezinfekuoti. Per 12–24 valandas nuo įsisiurbimo pradžios nėra didelės galimybės užsikrėsti LL, todėl kuo ankstesnis erkės pašalinimas – viena efektyviausių priemonių išvengti užsikrėtimo. Įsisiurbimo vieta turi būti stebima (ar neatsirado klaidžiojanti eritema) 30 dienų. Reguliariai tikrinti naminių gyvūnėlių, kurie lankosi erkių užkrėstose vietose, kailį. Priešingu atveju tokie gyvūnai galėtų prisidėti prie erkių išnešiojimo gretimuose soduose ir apylinkėse.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: