A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis? (26)

scanpix.ee nuotr.

scanpix.ee nuotr.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.

Sukrėstų visą pasaulį

Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro „Business Monitor International“ politinės rizikos eksperto Yoelo Sano  straipsnyje.

Eksperto teigimu, toks didelio masto karas Europoje, net ir nenaudojant branduolinių ginklų, sukrėstų visą pasaulį, rizikuodamas sugriauti visą po Šaltojo karo jame nusistovėjusią tvarką. Jei NATO nesugebėtų apginti Baltijos šalių arba pralaimėtų Rusijai, tai destabilizuotų Aziją ir Artimuosius Rytus, nes sustiprėtų abejonės dėl Jungtinių Valstijų kaip sąjungininkės patikimumo. O tai savo ruožtu sukeltų dar didesnę geopolitinę sumaištį nei ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.

Labai abejotina, kad Rusija siekia konflikto su Vakarais, todėl bet kokia akcija prieš Baltijos šalis būtų jos klaidingo sprendimo pasekmė, rašoma dienraštyje. Konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad Rusija vis dažniau blogą (iš tiesų ar tariamą) užsienyje gyvenančių etninių rusų padėtį laiko galimu įsiveržimo į kaimynines valstybes pretekstu. Etniniai rusai sudaro ketvirtadalį Baltijos šalių gyventojų. Daugeliui tūkstančių jų buvo atsisakyta suteikti pilietybę, dėl to Baltijos šalyse esama didelio susirūpinimo dėl galimos Rusijos karinės intervencijos, pastebi ekspertas.

Kaip gali prasidėti konfliktas?

Galimomis priežastimis Rusijos intervencijai pradėti gali tapti aršūs vietinių nacionalistų ir etninių rusų susirėmimai, įstatymų, bloginančių vietinių rusų padėtį, priėmimas, pasieniečių susišaudymas arba Rusijos ir NATO aviacijos konfrontacija oro erdvėje virš Baltijos jūros, rašo „Financial Times“. Neaišku, ar galimi Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis būtų pradėti prieš visas tris valstybes ar tik vieną arba dvi iš jų. Eksperto teigimu, iš esmės Rusijos intervencija į Baltijos šalis gali būti vykdoma dviem pagrindiniais būdais.

Pirmasis – tai paslėpti bandymai destabilizuoti padėtį. Kremlius kaltinamas provokuojant neramumus tarp prorusiškų separatistų ir ne rusų tautybės gyventojų Rytų Ukrainoje, profesionalių kariškių ir specialiųjų tarnybų atstovų siuntimu vadovauti prorusiškoms jėgoms, separatistų aprūpinimu ginklais ir jų parengimo organizavimu. Manoma, kad siekiant šių tikslų į konflikto zoną buvo atsiųsti keli tūkstančiai Rusijos karių. Visai įmanoma, kad Rusija galėtų pabandyti pakartoti panašius veiksmus ir Baltijos šalyse, o po kelių mėnesių, kai prasidėtų ginkluoti susirėmimai, pareikalautų sureguliuoti konfliktą taikos sutartimi, kuri suteiktų etniniams rusams daugiau galimybių sprendžiant Estijos, Latvijos ir Lietuvos vidaus bei užsienio politikos klausimus. Arba ji galėtų dislokuoti nedidelį „taikdarių“ kontingentą tvarkai palaikyti.

Tačiau reikia manyti, kad bet koks Kremliaus bandymas aktyvizuoti etninius rusus Baltijos šalyse būtų susijęs su rimtesniais sunkumais nei Rytų Ukrainoje, nes gyvenimo lygis, valdžios atsakingumas ir valdymo organizavimas Baltijos šalyse yra kur kas aukštesnis, teigiama straipsnyje. Tai, kad Rusija užgrobė Krymą, netapo rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse mobilizavimo siekiant suartėjimo su Rusija priežastimi.

Antrasis būdas – veržli okupacija, rašo „Financial Times“. Vienas iš galimų variantų – Baltijos šalių užėmimas per greitą Rusijos kariuomenės operaciją. Ji galima atsižvelgus į nedideles šių valstybių karines pajėgas. Tačiau staigus užgrobimas mažai tikėtinas, nes Rusijai tektų karštligiškai ieškoti tokių savo veiksmų pateisinimo, mano ekspertas. Švelnesnis tokio scenarijaus variantas būtų Rusijos kariuomenės permetimas į Estijos ir Latvijos teritorijas, esančias arčiau sienos su Rusija, kuriose gyvena nemaža etninių rusų dalis. Arba svarbiausių infrastruktūros objektų – jūrų ir oro uostų, geležinkelio mazgų – užėmimas.

Kaip reaguotų Vakarai?

Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis Jungtinėms Valstijoms ir Europos šalims taptų pačia rimčiausia užsienio politikos krize per kelis pastaruosius dešimtmečius, nes šias valstybes jos privalo ginti kaip NATO aljanso nares. Tiesa, visai tikėtina, kad ne visi ir ne iš karto suvoks slaptus Rusijos veiksmus siekiant destabilizuoti situaciją Baltijos šalyse kaip „ginkluotą užpuolimą“, po kurio, remiantis 5-uoju NATO sutarties straipsniu, privaloma pradėti kolektyvinę bloko narės gynybą. Be to, šiame straipsnyje pavartota frazė „imsis veiksmų, kuriuos laikys būtinais“ negarantuoja atsako panaudojant ginkluotąsias pajėgas, rašo „Financial Times“. Taigi, gali būti, kad NATO strateginė vadovybė iš pradžių imtųsi sankcijų ir diplomatinių veiksmų. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad dauguma NATO narių supranta 5 NATO sutarties straipsnį kaip visiškos garantijos suteikimą, bet koks aljanso atsisakymas vykdyti savo įsipareigojimus ir imtis veiksmų, kurių iš jo tikimasi, gerokai pakirstų pasitikėjimą juo.

Eksperto teigimu, vertinant iš NATO pozicijų, būtų kur kas tikslingiau dislokuoti Baltijos šalyse savo pajėgas pasirodžius vos pirmiesiems etninės destabilizacijos požymiams ir užkirsti kelią Rusijos bandymams eskaluoti kokius nors neramumus ar savo kariuomenės įvedimą.

Nors Rusijos įsiveržimas į Baltijos šalis taptų aiškiu agresijos aktu, būtų galima daryti prielaidą, kad kariniai veiksmai daugelyje Vakarų šalių sukeltų rimtą pasipriešinimą dėl abipusio branduolinių ginklų panaudojimo pavojaus arba bent jau dėl didelio masto nebranduolinio karo grėsmės, teigiama straipsnyje. Taigi, NATO ko gero prisieitų telkti „Geros valios koaliciją“, kurioje privalėtų dalyvauti ir JAV, nepaisant amerikiečių kariuomenės nuovargio mūšiuose Afganistane ir Irake.

Kaip vyktų toks karas?

Manytina, kad įtakingiausios NATO narės galų gale pradėtų karinius veiksmus, kad užkirstų kelią Rusijos karinei agresijai Baltijos šalyse, teigiama dienraštyje. Tačiau pats svarbiausias klausimas – ar pavyktų Rusijai ir NATO apsiriboti veiksmais Baltijos valstybių teritorijoje. Gali būti, kad Rusija atakuotų Lenkiją arba užimtų Švedijai priklausančią Gotlando salą Baltijos jūroje, o NATO galbūt smogtų taikiniams Rusijos teritorijoje.

Pavojingiausias būtų branduolinių ginklų panaudojimas, teigia ekspertas. Suprantama, niekas nežino, koks galėtų būti pretekstas, tačiau bet kuriuo atveju karinės operacijos būtų vykdomos pasitelkus taktinius, o ne strateginius branduolinius ginklus, kurie skirti ištisiems miestams naikinti. Ir net jeigu būtų naudojami „tik“ taktiniai branduoliniai ginklai, tai sukeltų visuotinę paniką visame šiaurės pusrutulyje didėjant susirūpinimui dėl galimos konflikto eskalacijos ir apsikeitimo strateginių branduolinių ginklų smūgiais.

Karinis Rusijos ir Vakarų konfliktas sukrėstų pasaulio ekonomiką. Abipusių sankcijų įvedimas, o taip pat susisiekimo oro ir jūra nutraukimas Šiaurės Europoje padarytų milžinišką žalą pasaulinei prekybai. Staigiai pašoktų naftos kainos baiminantis, kad jos tiekimas iš Rusijos gali būti atšauktas arba nutrauktas, svarstoma straipsnyje.

Europos ekonomikai būtų padaryta nemaža žala, jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą, ypač jei tai įvyktų žiemą. Tačiau Rusijos energijos šaltinių tiekimo Europai apimčių sumažinimas smarkiai atsilieptų įplaukoms į jos pačios biudžetą.

Kas būtų po karo?

Atsakymas priklausytų nuo dviejų galimų karinio konflikto pabaigos variantų, rašoma „The Financial Times“. Taigi, kas būtų, jei laimėtų Rusija? Jos pergalė prieš stipriausią pasaulyje karinį aljansą pastūmėtų kai kurias Rytų Europos šalis, priklausančias Europos Sąjungai, bandyti pasiekti vienokį ar kitokį susitarimą su Rusija. Tuo tarpu Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Uzbekistanas greičiausiai sutiktų su Kremliaus dominavimu Eurazijoje. Pergalę pasiekusi Maskva tokiu atveju galėtų daryti spaudimą JAV ir ES, kad Europa būtų formaliai padalinta į dvi konkuruojančias įtakos sferas.

Pasak dienraščio, Europai tektų susitaikyti su nauju ilgalaikiu šaltuoju karu, nors jis ir netaptų globalus, nes nuo 9-ojo XX a. dešimtmečio Europos ekonomikos reikšmė gerokai sumažėjo. Be to, naujoji priešprieša neturėtų ideologinio pagrindo. Baltijos šalių kontrolę susigrąžinusios Rusijos prezidentas mėgautųsi pasiekta pergale, šalį užlietų nauja patriotizmo banga, bet valstybės ekonomiką sugriautų didelio masto Vakarų ekonominės sankcijos. Smarkiai didėjančių ekonominių problemų fone Rusijos prezidentas galėtų pradėti naują oficialaus autoritarizmo politinį kursą.

Kitose pasaulio dalyse kolektyvinio saugumo sutarčių nepatikimumas paskatintų Japoniją ir Pietų Korėją didinti savo karinę galią, kad pajėgtų apsiginti nuo Kinijos ir Šiaurės Korėjos. Labai tikėtina, kad šios valstybės apsirūpintų branduoliniais ginklais. Panaši situacija susiklostytų ir Artimuosiuose Rytuose, nes Saudo Arabija ir jos kaimynės baiminasi Irano branduolinės programos.

O jeigu laimėtų NATO? Tokiu atveju, rašoma „Financial Times“, aljansas pademonstruotų savo nepajudinamą tvirtumą Europoje nepaisant daugelį metų mažintų išlaidų gynybai. JAV ryžtingai leistų suprasti, kad rems savo sąjungininkus, net jei dėl to tektų konfliktuoti su branduoline valstybe.

Rusijos pralaimėjimas gerokai diskredituotų šios šalies vadovybę, kuri būtų apkaltinta neatsakingumu ir nekompetencija. Labai tikėtina, kad šalies prezidento lauktų Argentinos karinio diktatoriaus Leopoldo Galtierio, kuris 1982 m. buvo nušalintas nuo pareigų tepraėjus vos kelioms dienoms po pralaimėjimo Didžiajai Britanijai, su kuria Argentina kariavo dėl Folklando salų. Dar po metų Argentinoje žlugo ir karinis režimas, o po naujų rinkimų šalyje buvo atkurta demokratija. Nors ir pralaimėjusi, Rusija ir toliau liktų pernelyg galinga valstybe, kad paklustų Vakarams, bet nauji jos lyderiai galėtų pasistengti rasti mažesnės konfrontacijos kelią tikėdamiesi, kad galimas santykių su JAV ir ES normalizavimas galėtų tapti Rusijos ekonominio atgimimo sąlyga, teigiama straipsnyje.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. Lamatas:

    Tikrai keistas straipsnis . Kažkoks karą skatinantis, raginantis susitaikyti su juo, kaip su kokiomis orų permainomis. Atsieit nieko baisaus – galima pasirinkt ir išbandyti net kelius karo variantus. Idomu – kas finansuoja tokių straipsnių atsiradimą ir publikavimą?

  2. Ženklas:

    Tai karo isteriją kurstantis straipsnis. ALKO redakcijai vertėtų pagalvoti apie moralius pasirinkimus.

  3. Pikc:

    Teip, pritariu – kursto karo isteriją ir absoliučiai neatitinka realybės, nes visi žino, kad rasieja yra visiškai taiki valstybė, neturi jokių imperinių ambicijų ir niekad prieš nieką jokios agresijos nenaudojo. Kacapstano grėsmė – kaip žinia, grynai amerikosų išmislas, neturintis jokio realaus pagrindo.

  4. Valdas:

    Neprotingai ir nelogiškai parašytas pavadinimas… Kaip gali SUSIGRĄŽINTI Baltijos šalis, kurios Rusijai teisėtai nepriklausė, o vien tik buvo okupuotos?….Tuo pačiu, kodėl autorius rašo iš Rusijos pozicijų, o ne iš Lietuvos?…

  5. vabalas:

    Anglosaksai svarsto ,kurį scenariju galetu pritaikyti..

  6. Baltas:

    Manau, neteisingai rašoma “bandys susigrąžinti” – “… okupuoti…užgrobti”. Vadinkime tikrais vardais.

    • Lamatas:

      viskas čia teisingai dėl pavadinimo .Jis visiškai atitinka straipsnio dvasią. Žodiai .”…okupuoti…užgrobti “čia sugadintu visą mūms brukamo karo mažareikšmingumo sąmpratą. Atsieit nieko baisaus neivyktu- susigražintu …. ir viskas pamažu pasaulyje nusiramintu . Tai kam čia dar galvą kvaršinti – pasiduokim kol galim.

      • Perkūno Paukštis:

        Politika – tai linijų braižymas įvairiausiuose žemėlapiuose. Esmių esmė gi tame, kad Žemė – tai tikslas – tai brangiausia.
        Lietuva neturi būti atiduota (gražinta) nei prokomunistams, nei promusulmonams, nei prokrikščionims.

        • Lamatas:

          tai ir reikia, atvirai įvardijus tikras grėsmes, tartis, siūlyti, svarstyti, kaip susitelkus tą Žemę išsaugoti sau ir ateities kartoms. Kaip apginti ją ir patiems išlikti laisviems ir savimi. O klyksmai : dangus griūva, nieko nebūs, slėpkitės kas dar galit, ir panašiai nieko gero neduos. Tuo labiau, šiuolaikinėmis sąlygomis, tai daugiau panašu į minas kišamas po Tautos namų pamatais.

  7. Bartas:

    O aš pasakysiu taip . Tai ne karo kurstymas ar kitoks gąsdinimas , o perspėjimas. Mes . Lietuva , esame pasienyje .
    Kokiame ? Patys pamąstykit, žiūrėdami į vaizdelį , kaip kaip keitėsi Europos sienos per 1000 m.
    Kai Lietuva buvo “imperija” , spjovėm ant Rytų , Vakarų. Bet išbarstę Vyčio Jėgą, turime susitelkti. Nes nykstame.
    Pasakiau, kad taip manau . Kemblys kviečia , ragina keičiam ar grįžtam prie savo ištakų. Neturim bendro Pasaulio supratimo, kuris mus ištrauktų iš pralaimėjimo liūno.

    • Lamatas:

      Atleiskit, bet man dejonės be išeities ieškojimo, atrodo mažiau vertos nei bobelių pasiplepėjimas. Kas ir kur esame , manau, puikiai žinome. Ko galime laukti kalbėti reikia. Bet dar labiau reikia kalbėti kaip tam atsispirti . Esame žemdirbių tauta, ir turime prisiminti kad javą reikia sėti negalvojant kad jis gali sunykti dėl darganų. Tikras Žemės Žmogus net mirdamas neliks nepasėjęs. Prisiminėt Vyčio Jėgą, tai prisiminkim kad ta jėga kilo iš Vyčio PRIEVOLĖS. Prievolės savo kraštą ginti VISIEMS. Mano nuomone , tos prievolės atkūrimas yra pirmutinis uždavinys. Ir tam pirmiausia turi tarnauti šauktinių grąžinimas, o ne kad pridėti vieną kitą tūkstantį kariuomenėje. Kariuomenė 72 valandas gali ginti nebent save, bet Valstybę apginti gali tik Tauta.Bet tam reikia kad kiekvienas žinotu, kaip rašė gerb. J vaiūnas -“kur mano automatas?”
      Ir dar – jei ko neturi, dar nereiškia kad to nėra, ir to neturi kiti. Tai reiškia tik viena – to neturi TU.

      • Bartas:

        Tamsta su Tavo mintimi sutinku. Viską sakai teisingai. Savo šalį turi ginti be atodairos visi. Ir dabartinė pažiūra yra šūdo verta. Visi sveiki Lietuvos vyrai turi tarnauti šalies kariuomenėj, be jokių išlygų , ‘ ‘ geriau šausiu sau į koją “, bet neisiu. Tokiems turi būti sudaryta tokia visuomenės smerktis, kad tokiems išsigimėliams taip elgtis nesinorėtų. Kas tai padarys , “Lamatas” , “Bartas” , kyla įsivarysim . Jei ne nesupratai – paaiškinsiu.
        Pirma priežastis. Mano amžiaus pusgalviai – “prie ruso buvo geriau”, rinkdami “dzemokratus” į Suėjimą (seimą) pilvo urzgesį iškelia į mums nesuprantamas aukštumas. Jiems suvokti Vyčio Prievolę ir reikalauti to iš “dzemokratų” – pats supranti. Taigi . Norintys patekti į Suejimą (seimą) leisti įstatymus apie Tėvynės gynimą ir gerbūvio kėlimą ‘dzemokratai” turi užsukti į “mūsų kaimą.” Ten , pirmas klausimas ir pageidavimas būtų. Sugiedoti Tautišką giesmę.
        Kas nesugeba, nemoka , neprisimena – mes pakantūs . Susiturėk, vėliau ateisi.
        Nerišliai, bet mintis turi būti suprasta.

        • Lamatas:

          Štai čia , mano supratimu, vyriška kalba . Viskas teisingai – reikia ieškoti , siūlyti, paprotinti kitą, jei matai esant tai reikalinga. Prie to kas Tavo parašyta, norėčiau pridėti ( esu jau rašęs komentaruose) – tam kad gauti renkamas pareigas ar kokį valdišką darbą bei tarnybą padoresnę , įvesti paprotį , o dar geriau teisinę nuostatą , ir atsižvelgti į tai ar žmogus atliko karinę tarnybą . Jei ne – vadinasi tam darbui netinkamas , nes neapmokytas ir nepasiruošęs tinkamai atlikti savo pareigas sudėtingais šaliai momentais . O piliečiai turėtu tikrai nebalsuoti už tokius , nepriklausomai nuo to kaip gražiai atrodo ir dar gražiau kalba .

          • Perkūno Paukštis:

            “15 min.”, o gal “Delfi”-yje buvo kažkoks straipsniokas apie tai, kad baigiasi (suprask, baigia išmirti) KOVOTOJŲ era.
            Ateina besirūpinančiųjų savimi (ir savo artimaisiais) kovotojų šakalų era, kurių kasdieninis tikslas – kuo daugiau (pa)imti.

            • Lamatas:

              Nemanau kad tai vyksta pirmą kartą. Tai kartojasi laikas nuo laiko ivairiuose pasaulio vietuose. Tačiau viltys išlikti, besirūpinant savimi, beprasmės. Tiesiog saviapgaulė. Ateina kiti alkani kovotojai ir išpjauna pirmuosius su visais jų palikuoniais. Nieko naujo. Tad belieka pasirinkti : ar tapti išnykusia evoliucijos klaida, ar atsispirti beprasmėms pagūndoms ir susiėmus, išlikti kaip kovojanti Tauta.

              • Lamatas:

                Žodžiu- nori išlikti pats, palikti savų palikuonių – rūpinkis savo Tauta , savo Valstybe . Nes kažkur, visai šalia, yra tie kurie tikrai rūpinasi ir Sava tauta , ir Sava valstybe. Ir jų planuose tikrai nėra vietos nei tau, nei tavo palikuoniams. Ir kuo tu turtingesnis – tuo mažiau galimybių tau išlikti- jiems reikalingas TAVO turtas. Vargu ar jie panorės juo su tavimi dalintis. Tai patikrinta tūkstančius kartų – mokykis istorijos.

                • Kemblys:

                  Teisingai rašai. Gamtoje nuolatos vyksta kova už būvį, privalome būti kovotojais. Pralaimėsime, jei tik ginsimės. Ginklai dar ne viskas, svarbiausia vidinė jėga. Tautos vidinė jėga slepiasi kalboje, ryšyje su savo Žemės lopinėliu, protėvių, tėvų, brolių pralietu krauju už šią Žemę, Tautą ir vienijančioje PASAULĖŽIŪROJE. Būtina surasti ir sutelkti kelis žmones, kurie permąstytų nematomus, mus vienijančius, ryšius, kurie taisytų pasaulėžiūrą.

                  • Perkūno Paukštis:

                    Kasdieninė kova už SAVIASMENĮ būvį (būtį) – kas kurį – kapitalizmo eros svarbiausia dalis. Kas kurį apstums nustums…
                    Tai visuotinis žmonių susipriešinimas.

                    • Lamatas:

                      mano supratimu, pats painioji sąvokas. Čia daugiau tiktų , ne kapitalizmo , bet gamtai būdingi išlikimo dėsniai. Sveiką briedį vilkai varge ar įveiks, bet ligotas tuoj tampa mėsa . Tačiau gi nebandysi man įrodinėti , kad sveikas stiprus briedis medžioja vilkus. Jei būtų kalba būtų apie gyvybinės erdvės plėtimą ar kas panašaus – tada kita kalba . Negerai, prisidengiant atsieit pagoniškais įsitikinimais, varyti propagandą prieš Tautos išlikimo siekius.

                    • Perkūno Paukštis:

                      Labai jau keista (nenormali) ši hibridinoidinė tauta. Kas joje jau tokio yra esmėje lietuviško, apart
                      baltasaulėžiūrinės Pagonystės (paliekant ramybėje ėdalus-cepelinus, sūrius…)?

                    • Lamatas:

                      Perkūno Paukštis. Mano nuomone, toje Tautoje tikrai nėra pasauliniu mastu kažko tokio, išskyrus viena – tai MANO Tauta. Gyvenusi , gyvenanti ir turinti teisę ateityje gyventi savoje žėmėje . Bet Tautos priešams bei visokiems paukščiams – maitvanagiams , ta teisė labai nepatinka. O Tu tikrai be reikalo stengiesi – visos pastangos apsimetant lietuviu- pagoniuku, supriešinti lietuvius religiniu pagrindu , kaip ir užkabinti lietuviams kitų tautų niekintojų įvaizdį, yra beprasmės.Yla visada lenda iš maišo, kol paqaliau tampa aiškiai matoma.Sėkmės piktybiniame pliurpalizme, jei nuo to pajauti pasitenkinimą. Manau – sąžinė neužgrauš.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: