Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

V. Vasiliauskas. Skambutis A. Patackui ir R. Ozolui į amžinybę

Vladas Vasiliauskas, www.alkas.lt
2015 04 10 15:19
5
0
SHARES
Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R.Ozolas-ir_A.Patackas_Alkas.lt_A.Sartanaviciaus_nuotr
Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mano bičiulių, pažįstamų telefonų sąrašas pastaruoju metu baugiai trumpėja . Ką tik iškrito dar du. Tačiau nekyla ranka ištrinti Algirdo Patacko ir Romualdo Ozolo telefono numerių. Tarytum reikėtų ištrinti savo – ir ne tik savo – gyvenimo dalį.

Šiedu didžiavyriai į politiką atėjo iš kultūros. Į kultūrą ir sugrįžo, pernai lyg susimokę abu išleidę knygas. Tai solidžios apimties A. Patacko „Litua“ (aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos pavadinimą) ir R.  Ozolo „Nacionalizmas – tai tikrasis humanizmas“, kuklios apimties, tačiau įspūdingo turinio brošiūra, tarsi ankstesnių storų autoriaus tomų santrauka.

Abu autoriai numanė, kad tai paskutinės jų gyvenimo knygos, todėl jos skamba kaip atsisveikinimas, savotiškas testamentas.

„Litua“ puslapiuose, A. Patacko žodžiais tariant, nedera „ieškoti galutinių atsakymų – jų nėra, nes gyvenimas yra nuolatinė klausa, tikintis išgirsti amžinybės šnaresius. (…) Skiriu šią knygą Lietuvai, jos amžinybei, kad ji išliktų mūsų omėje amžina paslaptimi, kurią betgi Aukščiausiojo nedrausta spėti…“

Amžinybės šnaresiai, begalybės matmuo nuolat lydi ir R. Ozolo mintį. Atmesdamas nežinančią saiko ir ribų „vartojimo ontologiją“, filosofas taria: „Tai rimta filosofinė problema, kadangi šiuolaikinėje sąmonėje riba tebelaikoma begalybė“. Arba: „ar kas nors kada nors rimtai, iš amžinybės horizonto yra aptaręs migracijos problemą, paverstą komercine dvigubos pilietybės nesąmone?“.

Įsiminiau vieną citatą iš Jorge Luise Borgeso „Amžinybės istorijos“: Gyventi – tai eikvoti laiką: negalima nei nieko sau pasilikti, nei išsaugoti kitaip, kaip amžinybės pavidalu“ (vertimas mano). Prie Argentinos genijaus dar grįšiu.

Ką dylant gyvenimui, nenumaldomai artėjant paskutinei kelionei „į aukštąjį kalnelį“ troško išsaugoti „amžinybės pavidalu“ ir A. Patackas, ir R. Ozolas? Pasirodo, tuos pačius jiems brangiausius dalykus, nors juos pasiekė skirtingais, gal net iš priešingų pusių, tačiau atvedusių į tą patį tikslą keliais.

R. Ozolas buvo viena Vilniaus Sąjūdžio tarybos iškiliausių figūrų, o A. Patackas atstovavo Kauno Sąjūdžio tarybai, kuri neva buvo provincialesnė ir radikalesnė. Pats Algirdas apie vilniečių ir kauniečių sąjūdininkų skirtybes pasakoja su gera autoironijos doze: „Radikalumas buvo tas, kad mes visi buvome „iš gatvės“ , atsitiktiniai: vieną pasiūlė, kitą, visi buvome viešumoje nežinomi, ne garsenybės. Vilniaus Taryboje buvo žinomi žmonės, tuometis „bomondas“ – menininkai, rašytojai. Vėliau paaiškėjo, jog tarp jų buvo užverbuotų – dabar kartais „išlenda“ kas nors. Ji buvo sukurta „iš viršaus“, prižiūrint, kontroliuojant, kažkuria prasme – paveikiant. O pas mus buvo (vėliau paaiškėjo) tik vienas „stukačius“ iš dvidešimties žmonių. Mes buvome „liaudis“, o jie „elito sąjūdis“. Jie vaikščiojo į CK , iš vieno prospekto galo į kitą, derino. O mums – kas tas CK?“

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

A. Patackas buvo iš tų retų lietuvių inteligentų, kurie net okupuotoje Lietuvoje sugebėjo subręsti nuošalyje nuo oficialios sovietinės kultūros, o tai įmanoma buvo padaryti tik pogrindyje. Arba, Algirdo atveju, pastogėje, pagal to paties pavadinimo jo su bedražygiais leistą savilaidos žurnalą „Pastogė“ Neįtikėtina, bet „pastogininkai“ (kaip save mėgo vadinti Algirdas, atsiribodamas nuo komunistinių pogrindininkų), nelegaliai išleido Oskaro Milašiaus išverstų raštų tritomį su įstabios grafikės Gražinos Didelytės iliustracijomis.

Jau atkurtos nepriklausomybės laikais A. Patackas dėjo visas pastangas, kad būtų išsaugotas ir įvertintas „LKB kronikos“, kitos savilaidos, jo sovietų nužudyto draugo poeto Mindaugo Tomonio palikimas, taip pat į tėvynę sugrąžintas išeivijos katalikiškojo sparno intelektualinis ir kūrybinis kraitis. Aš visuomet liksiu A. Patackui dėkingas, kad jis mane supažindino su Lietuvių Fronto Bičiulių veikla, Vytautu Dambrava, Adolfu Damušiu, Jadvyga Damušiene, Juozu Kojeliu ir kitais Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bendražygiais, apie kuriuos aš iki tol net nebuvau girdėte girdėjęs ir, kaip dauguma sovietų Lietuvoje, įsitikinęs, jog Amerikos lietuvių intelektualinė veikla prasideda ir baigiasi Santara–Šviesa.

Net ir nepriklausomoje Lietuvoje Algirdas išsaugojo disidento ir rezistento konspiracijos įgūdžius ir atsargumą, atstu laikėsi nuo pusiau ar visiškų melagysčių, net jeigu jos padengtos „meno“ ar „grožio“ glazūra. Ir netylėdavo, jeigu būdavo trypiamos ar kitaip niekinamos jam svarbiausias šventenybės. Aš stovėjau LTV studijoje greta A. Patacko, kai jis paleido stiklinę į žmogystą, kuris tvirtino, kad sausio 13-ąją Vilniuje prie bokšto savi šaudė į savus. Mačiau, kiek tai Algirdui kainavo – jis visas plaukte plaukė prakaitu.

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Ir visai kitoks R. Ozolo kelias – tipiškas sovietų Lietuvos inteligento, išoriškai monotoniškas, tačiau vidujai ne mažiau pavojingas, gal net klastingas, kuriame galėjai prarasti brangiausią dalyką – sielą.

R. Ozolą pirmąkart pamačiau turbūt jam nepalankiausio gyvenimo tarpu – mokslinio ateizmo paskaitoje, kurią mano universiteto kursui jam, ką tik baigusiam aspirantūrą jaunučiam dėstytojui, katedra buvo primetusi. Jis nepakeldamas akių kažką burbleno, nematydamas, kad aš, sėdėdamas pirmajame suole, skaitau Fiodoro Dostojevskio „Biesus“ („Demonus“) rusų kalba (lietuviškai anuomet dar nebuvo), tvirtinančius, kad kipšai randasi iš ateizmo (pasak vieno herojaus, norint Rusijoje sukelti maištą, pirmiausia reikia pradėti nuo ateizmo). Dėstytojas visam kursui įskaitą pasirašė be klausinėjimo.

Tik vėliau sužinojau, kad šis jaunutis dėstytojas jau yra buvęs vienas iš žurnalo „Kultūros barai“ pirmeivių ir vadovų, žurnalo, kurio visą redakciją komunistų valdžia išvaikė. Net priverstinis „mokslinis ateizmas“ nesulaužė R. Ozolo nugarkaulio, kurio prireikė „Minties“ leidykloje. Leidykloje tapęs vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, iš profesoriaus Broniaus Genzelio sudarytos ir 1974 m. išleistos  „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ išaugino visą nuostabią filosofijos istorijos paminklų seriją. Ir, žinoma, to nugarkaulio prireikė Romualdo įkurtam ir redaguotam legendiniam „Atgimimui“.

Man didžiai keista, kodėl R. Ozolas nepriklausomoje Lietuvoje netapo kultūros ministru. Gal iš pradžių kultūrai jis atrodė per didelis (pirmojoje Vyriausybėje ėjo vicepremjero pareigas), bet kultūra buvo didžioji jo meilė. Ir rūpestis. Kaip ir A. Patackui.

Abu signatarai atsainiai žvelgė į ekonominius sunkumus, materialinius nepriteklius, tačiau skambino pavojaus varpais dėl besiritančios pakalnėn kultūros. Pridurčiau, kad abiems valstybės vyrams kultūra buvo neatsiejama nuo moralės. Kaip mėgdavo sakyti Algirdas, ethnikos – etinis kosmo, ethoso kultūra, doros kultūra.

Nuostabu, kad ir A. Patackas, ir R. Ozolas geria iš tų pačių dvasinių versmių, remiasi tais pačiais vardais, pavadinimais: „Aušra“, kalba, knygnešiai, tautos istorija, Simonas Daukantas, Jonas Basanavičoius, Vincas Kudirka, Lietuvių kalbos žodynas („pilnutinis“, kaip pagarbiai sako R. Ozolas).

Tikrą himną baltiškajam pasauliui sukūrė A. Patackas: „baltai — vienintelis etnosas Europoje, kurio branduolys buvo nepaliestas tautų kraustymosi bangos ir kuris visą atmenamą laiką gyvena jam skirtoje vietoje – nes jis yra čia gimęs ir jo ryšys su landšaftu.“

Ir dar vienas bendras, nepaprastai svarbus šių Lietuvos šviesuolių bruožas – abu jie buvo žodžio meistrai, rašytojai (jaunystėje R. Ozolas rašė noveles, A. Patackas kūrė puikią lyriką ir prozą).

„Man artimesnė būtų kitokia nei „grynojo proto“ filosofija – tokia, kurioje esama dvejonės, egzistencinės kančios , poezijos ūko“, – prisipažino Algirdas. Todėl jis visuomet žavėjosi vėlyvuoju Stasiu Šalkauskiu ir Antanu Maceina, O. Milašiaus „Ars Magna“ ir „Slėpiniais“. Ir, be abejo, Vydūnu. Toli gražu ne akademiniais autoriais.

„Grynajai kritikai“ veikiausiai neprieinami A. Patacko ir R. Ozolo raštai. Bet sykiu jie atlaikytų bet kokią kritiką, nes yra neišsemiamo turinio. Kokiam žanrui priskirti A. Patacko „Litua“, kur čia literatūra, mitologija, literatūrologija, istorija, kalbotyra, religijotyra? Žanrų, formų, stilių, metodų, istorinių faktų ir vaizduotės polifonija. Prašyte prašosi palyginimas su jau cituotu didžiuoju J. L. Borgesu, kuris save ironiškai vadino rašytoju savamoksliu, turinčiu teisę nepaisyti literatūros ir mokslo, žanrų ir stilių ribų.

Taigi, darsyk J. L. Borgeso  „Amžinybės istorija“: „Žinoma, kad asmenybė tampa savimi tik per atmintį ir jos praradimas baigiasi idijotija. Tą patį galima pasakyti apie visatą. Be amžinybės, šito brangiausio ir trapaus veidrodžio, kuriame atsispindi tai, kas perleista per žmonių sielas, visuotinė istorija – prarastas laikas „kuriame prarasta ir mūsų asmeninė istorija, ir visa tai gyvenimą paverčia kažkokia keista chimera (…). Tvirtinti, kad amžinybės nėra, manyti, kad laikas, kuriame buvo miestai, upės, džiaugsmai ir nusivylimai, visiškai išnyksta, taip pat neteisinga, kaip ir tikėti, kad visa tai galima išsaugoti“.

Apie abi prieš išeinant mums paliktas signatarų knygas galima pasakyti A. Patacko žodžiais apie O. Milašiaus pranašystes: “…jo egzegetiniai ieškojimai (…) tėra logiškas jo kūrybos tęsinys ir pabaiga, aukštos vertės moralinis aktas ir paskutinis taškas prieš susijungiant su Amžinybe.“

– Alio, Algirdai…

– Alio, Romualdai…

…tyla.

Susiję straipsniai:

  1. Žmogus, saugojęs V. Landsbergį
  2. V. Keršanskas. Algirdas Patackas – tikras Dievo ir Tėvynės karys
  3. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  4. G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas
  5. A. Patackas. Klonio gatvei rengiamas „baudžiančiosios psichiatrijos“ reidas?
  6. V.Valiušaitis: Ar tapsime „sau žmonėmis“?
  7. Algirdo Patacko pogrindis, virtęs pastoge
  8. A.Patackas: Esmė turi persilieti (video) (III)
  9. Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video)
  10. V. Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas
  11. A. Patackas: Teistumą Lietuvoje greitai nešiosime kaip ordiną
  12. Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis
  13. P. Stonis. Romualdas Ozolas – asmenybė, į kurią turi orientuotis jaunoji karta
  14. R. Karbauskis. Ką mums paliko du iškilūs tautos vyrai

Comments 5

  1. Matas says:
    6 m. ago

    Metė stiklinę į parsidavėlį kaip vėliau paaiškėjo dėl parsidavėlio…AtA šiems VYRAMS.

    Atsakyti
    • gyventojas says:
      6 m. ago

      Metė stiklinę dėl mūsų visų, nes anas tikrai nusipelnė ir ne vienos stiklinės. Tikiuosi tas Patacko poelgis pamalonino ne tik mane, bet ir daugelį Lietuvos piliečių.

      Atsakyti
  2. Aldona says:
    6 m. ago

    Dėkoju autoriui, seniai skaičiau tokį prasmingą tekstą internete – širdis pailsėjo…

    Atsakyti
  3. Gražina says:
    6 m. ago

    Alio, Algirdai,
    Alio, Romualdai,
    Ar jau pabaigėte savo darbus, kad taip anksti išėjote?
    Belieka tikėtis, kad atsiras tokių, kurie juos pratęs….

    Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas (nuotraukos, video) | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)

S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…

2021 01 12
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
Alkas.lt koliažas.

M. Kundrotas. Kam prie ruso buvo geriau? Ir ar beturime savo valstybę?

2020 11 03
1956-ųjų Vėlinių įvykių minėjimas Kaune | V. L. Šel Szell) ir A. Grigaitienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Atminties blyksnis nuo „Vėlių suolelio“ į 1956 metų Vėlinių įvykius (nuotraukos)

2020 11 02
Alkas.lt nuotr.

A. Martinkus. 1/10 arba Mintys po rinkimų

2020 10 16
„Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

D. Pakštienė. Keli įspūdžiai iš konferencijos „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra” (nuotraukos, video)

2020 09 24
Romas Pakalnis patriotinėse Kovo 11-osios eitynėse 2018 Vilniuje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Romas Pakalnis (nuotraukos, video)

2020 09 20
Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.

B. Valionytė. Ir po 30 metų neturime ilgalaikio lietuvių tautos išlikimo strategijos

2020 09 10
ytautas Landsbergis | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

V. Landsbergis. Prieš trisdešimt, po trisdešimt

2020 09 10
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį

2020 09 01
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 12
4
Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)

Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų, kuriuos mes apgynėme ir neutralizavome 2 tankus iš...

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

Pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui okupacinei valdžiai Lietuvoje tęsėsi dvasinis įvairiais būdais. Tai buvo ir pogrindžio spauda, rodanti pasipriešinimą komunistiniam auklėjimui ir...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kam prie ruso buvo geriau? Ir ar beturime savo valstybę?

by Jonas Vaiškūnas
2020 11 03
156
Alkas.lt koliažas.

Alkas.lt koliažas. Teiginys, jog prie ruso buvo geriau, Lietuvos visuomenėje atsirado gana anksti – apie 1992-uosius...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Atminties blyksnis nuo „Vėlių suolelio“ į 1956 metų Vėlinių įvykius (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2020 11 02
2
1956-ųjų Vėlinių įvykių minėjimas Kaune | V. L. Šel Szell) ir A. Grigaitienės nuotr.

1956-ųjų Vėlinių įvykių minėjimas Kaune | V. L. Šel Szell) ir A. Grigaitienės nuotr. Visai neseniai...

Skaityti toliau

A. Martinkus. 1/10 arba Mintys po rinkimų

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 16
38
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr. 2020 m. rinkimų, į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatai turi būti suvokiami daug svarbesnio balsavimo...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Navalnio auka apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Klausimas idealistui apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys
  • Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai
  • Poledinės žūklės mėgėjams aplinkosaugininkai siunčia atmintinę
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1764; komentarų: 13
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1659; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1647; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1466; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1381; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1368; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Kažin apie Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Navalnio auka apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Klausimas idealistui apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • T0mtas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Seime pasirašytas Lietuvos moksleivių nepriklausomos Lietuvos valstybės 25-mečio aktas

Seime pasirašytas Lietuvos moksleivių nepriklausomos Lietuvos valstybės 25-mečio aktas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai