V. Keršanskas. Algirdas Patackas – tikras Dievo ir Tėvynės karys (12)

Algirdas Vaclovas Patackas – antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Filosofijos katedros lektorius, Nepriklausomybės akto signataras | ktu.lt nuotr.

Algirdas Vaclovas Patackas | ktu.lt nuotr.

Lietuva neteko tikro savo kario. Jai iki paskutinio atodūsio dirbusio ir savo gyvenimą paaukojusio Algirdo Vaclovo Patacko. Taip vienas po kito išeina jie – tikri Dievo ir Tėvynės kariai, palikę milžinišką ir nebeištrinamą įspaudą ne tik istorijoje, bet ir daugelio iš mūsų gyvenime.

Pagal išsilavinimą – inžinierius, tačiau viduje visada buvęs gilių ir nuolatinių apmąstymų būsenoje. Jo pasaulėžiūroje darną rado baltiškoji senovės lietuvių kultūra ir krikščioniška tradicija. Visa tai jam padėjo įprasminti, drįstu įvardinti, didžiausią gyvenimo meilę – Lietuvą.

Jo pogrindinė veikla ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos tragedijos, o ypač – paslaptingos bendražygio ir bičiulio Mindaugo Tomonio žūties. Tiksliau, brutalaus sovietinių struktūrų įvykdytos žmogžudystės, po to kai poetiškos sielos jaunuolis atsisakė vykdyti okupanto įsakymus. Tuomet atsirado „Pastogės Lietuva“, kiti leidiniai, kurie leido okupuotoje Lietuvoje turėti savo susikurtą erdvę laisvam mąstymui, taip reikalingam siekiant išsaugoti žmogaus orumą, jo ir tautos gyvastį.

Už „nepaklusnumą“ tardytas ir kalintas, tačiau neilgai – jau buvo pradėję pūsti permainų vėjai. Todėl aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą ir tapo vienu iš Sąjūdžio „ledlaužių“ – Kauno grupei, kuri neleido mąstyti apie jokius kompromisus su okupacine valdžia. Kovo 11-osios Lietuva yra ir Algirdo Lietuva – jis dalyvavo visuose svarbiausiuose jos kūrybos darbuose, už tai apdovanotas ne vienu ordinu, o vieno iš jų – Vyčio Kryžiaus – atsisakė. Todėl, kad labiau už viską siekė teisingumo ir būti apdovanotam kartu su jį tardžiusiu KGB karininku jam neatrodė teisinga.

Bekompromisio teisingumo siekis ir jaunos valstybės paklydimai paskatino jį grįžti į politiką, nors aplinkybės tam nebuvo palankios. Vienas iškiliausių pogrindžio veikėjų buvo išvadintas patvoriniu, garliaviniu ir net vagimi. Žmogus, kuris niekada nesiekė garbės ir pripažinimo, nelaikė savęs politiku, o tik Lietuvos vaiku, nuolankiai dirbančiu jos labui.

Lietuva prarado didį, besąlygiška meile degantį sūnų. Tačiau Algirdas Patackas užaugino ir po savęs jų paliko tiek, kad ši meilė liks gyva dar ilgai. Didelį dėmesį Algirdas skyrė moraliniam ir vertybiniam jaunimo ugdymui, negailėjo laiko ir turimų resursų investuoti į tuos, kuriais tikėjo kaip ateities Lietuva. Ne kartą yra sakęs: nepriklausomybės daigai jau dygsta ir turime juos palaistyti, kad išaugtų ši laisvės karta. Jo formulė buvo paprasta: tautiškumas savo pilną formą įgauna tik kartu su tikėjimu, o kiekvienas Dievo karys privalo besąlygiškai stoti už savo Tėvynę.

Sužinojęs apie savo ligą jis nesustojo. Tęsė darbą Seime gindamas lietuvybę ir krikščionišką moralę, skubėjo išleisti tekstus, kurie įprasmino viso jo gyvenimo ieškojimus. Išleidęs knygą „Litua“, kurioje pateikiami tiek sovietmečiu ir jau nepriklausomoje Lietuvoje parašyti esė, tiek gilesni etnokultūriniai tyrinėjimai, vis dar laukiantys savojo pripažinimo, Algirdas pasakė: į visus klausimus šiame pasaulyje aš sau jau atsakiau. Nepaisant to, Algirdo tikėjimas tuo, ką daro, negalėjo būti užgniaužtas – net paskutinėmis savaitėmis naktimis jis rašė tekstus, nes atrado naują gyslelę – lietuvių protėvių – galindų – pėdsakus Galisijos regione Ispanijoje. Tyrinėjimus tęs jau kiti, bet Algirdas ir vėl buvo pirmasis, uždavęs naują mįslę sau ir kitiems.

Mūsų, tų, kuriuos priglaudė, mokė ir kuriais tikėjo Algirdas, pareiga aiški – daigams laikas prasikalti ir išaugę vaisiai turi tarnauti Lietuvos labui. O šiandien tėvynė Lietuva verkia ir didžiuojasi.

Amžiną atilsį, mielas mokytojau.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .

12 komentarų

  1. Bartas:

    Dievo , Tėvynės karys. A. Patackui toks apibūdinimas yra per mažas . Tai Tautos Vytis. Tautos Sergėtojas ir Gynėjas. Dididis Vyras. Minėsiu Tavę.

    • Matas:

      Labai taikliai ir gražiai,VYTIS.

      • Bartas:

        A. Patackui – Tautos Vyčiui , kaip kovotojui , Tautos sergėtojui nuo Maskovijos priespaudos – tinka . Jis išėjo į Dausas ir ten , mūsų Tautos Dievai įvertins Jo Didingą kelią. O Romos katolikai nei pakels , nei pažemis Didžio Vyro Garbės.

        • Gustavas:

          Kiek teko skaityti gerų straipsnių apie A. Patacką visus juos parašė kaip tik Tamstos minimi Romos katolikai . O kas jį įvertins Dausose, sužinosime nukeliave vėliau. Beprasmis reikalas ginčitis tikėjimo dalykais , tai naudinga Maskovijos priespaudai. Kiekvienos Lietuviškos šeimos sąmonėje tūri būti įjungta Tautos mokykla .

  2. ap. Vilnius:

    Gražiai pagerbėte Didį Vyrą

  3. Pikc:

    Didis žmogus buvo. Didžiulė netektis ne tik šeimai, bet ir tautai bei valstybei. Išėjo nepamainomas žmogus. O šiukšlės džiūgauja…

    • vabalas:

      Nematau, kad kas džiūgautu. O nepamainomų nėra.
      Didžiulė netektis šeimai ir artimiesiems, tas aišku. O valstybei, ar tautai- stipriai abejoju. Na jis ten kalbėdavo, kartais ir visai protingai, bet esmė yra darymas. O darymo kaip ir nesimatė. Spėju, kad milijonams lietuvių jo mirtis neturės jokio poveikio, kaip ir gyvenimas neturėjo.

  4. Gustavas:

    Dabar TU ten, kur visi atsakymai aiškūs . Praeities archyvai atsiveria ,susitiksi su tais apie kuriuos rašei , mastei .SUDIE LIETUVI . Amžinai prisiminsiu .

    • vabalas:

      Ė ne, dabar jis ten, kur nėra ne tik atsakymų, bet ir klausimų. Ir susitikimams jokių šansų. Visiška nebūtis, juodas ekranas…
      Saudargui dėkui, kad bent parašė nuo ko mirė, nes visur tik sunki liga minima. Na, kepenų vėžys, žinoma, ne juokas. Mažai kas išgyvena.
      Patackas man kažkiek net patiko. Bet jis buvo per didelis romantikas. Kažkada net buvau jo su Žarskumi rengiamose paskaitose, “Žinijoje” atrodo. Pamenu, kad jau tada krito į akis romantiški nusišnekėjimai, o labjausiai- kažkoks liguistas misionieriškumas. Jau tada kalbėjo apie Lietuvą kaip išskirtinę šalį su super duper misija visai Europai išgelbėti ir pan. Na ir aišku, kai toks žmogus dar ir religingas, viskas dar daugiau sudėtingėja. Kaip žinome, tikintys į dievą yra tie, kurie savu noru atsisako naudoti racionalų protą, o tas ir visam kitam atsiliepia. Trumpai tariant, simpatiškas žmogus su liguista pasaulėžiūra.

      • Gustavas:

        Maniau, kad tu žmogus ,bet viso esi tik vabalas. Greičiausiai iš patriotams gerai žinomos kenkėjų grupės. Kodėl tau taip rūpi sumenkint, suniuveliuot tikrai neeilinį žmogų. Dėl jo darbuose praeities ieškojimų tikslumų – aš ne teisėjas, bet, kad kaip rašo Bartas, Tautos Vytis, Tautos Sergėtojas ir Gynėjas ir Didis Vyras tai taip.

  5. Atgalinis pranešimas: Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas (nuotraukos, video) | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: