erke_bite.joniskelis.lm.lt — “Alkana” erkė ir prisisiurbusi kraujo | bite.joniskelis.lm.lt nuotr.

Nors lietuviai jau išmoko sergėtis erkių, šie kraujasiurbiai vis tiek įsigudrina kasmet paguldyti į ligos patalą tūkstančius žmonių ir tai ima daryti net deramai nepasibaigus žiemai, pastebi vaistininkai. Jų teigimu, erkių vertėtų saugotis nuo pat ankstyvo pavasario, o įsisiurbus voragyviui, atidžiai stebėti sveikatos būklę, kadangi jų sukeliamus ligų simptomus galima sumaišyti su paprasčiausiu peršalimu.

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jūratės Švarcaitės, erkės labiausiai siautėja ir ligas platina vasarą bei rudenį, tačiau ne mažiau pavojingos žmonėms jos yra ir ankstyvą pavasarį. „Kovą-balandį ištirpsta sniegas, sušyla dirva, temperatūra jau spėja pasiekti reikiamus septynis laipsnius ir erkės atsibunda.

Ganėtinai šiltą žiemą jos sėkmingai išgyvena, tad sezoną pradeda vis anksčiau. Tačiau gyventojai dažnai mano, kad vos pasitraukus žiemai, erkių dar nėra ko bijoti ir beveik nesisaugo. Tokio neatidumo pasekmės gali būti liūdnos“, – sakė J. Švarcaitė.

Vaistininkės žodžius patvirtina ir statistika. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, jau šių metų vasario mėnesį buvo užfiksuoti net 39 Laimo ligos atvejai. Praėjusiais metais Laimo liga susirgo 2257 gyventojai, erkinio encefalito atvejų buvo 353. Palyginti su 2013-aisiais, šie skaičiai buvo kiek mažesni.

„Pastebime, kad žmonių sąmoningumas erkių atžvilgiu vis didėja, vaistinėse sulaukiame daug klausimų tiek apie profilaktiką, tiek apie erkių sukeliamų ligų gydymą. Tiesa, į pagrindinę prevencinę priemonę nuo erkinio encefalito – skiepus – lietuviai vis dar žiūri gana skeptiškai. Besiskiepijančių daugėja, bet lėtai. Labiau domimasi priemonėmis, atbaidančiomis erkes. Tačiau vien jomis pasitikėti neverta, dar reikia stebėti savo sveikatą, gebėti atskirti pavojingus simptomus“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad erkių sukeliamos ligos pavojingos ne tik tuo, kad sunkiai pasiduoda gydymui, bet ir yra klastingos. „Pavyzdžiui, erkinio encefalito požymiai – karščiavimas, galvos ir sąnarių skausmai – panašūs į gripo ir peršalimo, tad galima juos sumaišyti. Jei šiuos simptomus dar lydi pykinimas, nemiga, kalbos sutrikimai arba jie atsirado po dviejų savaičių įsisiurbus erkei, būtina skubiai kreiptis į medikus. Tuo tarpu Laimo ligą išduoda žiedinis odos paraudimas, atsirandantis po 1-4 savaičių po erkės įkandimo. Apskritai esant bet kokiam įtarimui, verta pasikonsultuoti su specialistu. Taip pat galima pasinaudoti ir diagnostiniu testu, kuris po 2 savaičių nuo įkandimo leidžia nustatyti Laimo ligos sukėlėją“, – pasakojo J. Švarcaitė.

Vaistininkė paminėjo dar vieną iššūkį, su kuriuo susitvarko ne visi gyventojai. „Ypač svarbu žinoti, kaip tinkamai pašalinti erkę iš odos, mat padarius tai netaisyklingai ar išvis gyvio nepastebėjus, smarkiai padidėja viruso patekimo į kraują rizika. Būtina prisiminti, kad negalima spausti erkės kūnelio ir tepti jį riebalais. Geriausia erkės atsikratyti naudojantis pincetu: suėmus ją kuo arčiau galvos, staigiai trūktelėti, tik jokiu būdu nesukioti, kadangi gali trūkti straubliukas. Ištraukus erkę, žaizdelę reikėtų apiplauti ir dezinfekuoti vandenilio peroksidu. Jei erkės ištraukti pilnai nepavyko ir liko jos galvutė, žaizdelės geriau neliesti, nedraskyti, svetimkūnį organizmas pašalins pats“, – aiškino J. Švarcaitė.

Jos pastebėjimu, dažniausiai dėl erkių į vaistininkus kreipiasi Varėnos, Molėtų ir kitų miškingų rajonų gyventojai, bet pasitaiko, kad erkes „pasigauna“ ir miestiečiai, besiilsintys parkuose, kitose žaliosiose miesto zonose. Einant į vietovę, kuriose gali būti erkių, vaistininkė patarė dėvėti aprangą ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias reikėtų susikišti į batus ar kojines, taip pat nepamiršti kepurės. Dažniau būnantiems gamtoje rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir taip užkirsti kelią šiai ligai.

ULAC duomenimis, Lietuvoje Laimo ligos sukėlėjais užsikrėtusių erkių yra vidutiniškai 15 proc., o erkiniu encefalitu – 1 proc. Nustatyta, kad didžiausia rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra vidurinėje šalies dalyje: Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių, Marijampolės ir Jonavos rajonuose.