Grupė Seimo narių prašo Vyriausybę pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (4)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių ir Vyriausybę, prašydami aktyviai ginti dviejų Lietuvos Respublikos piliečių, Vasario 16-osios Akto signatarų Donato Malinausko ir Prano Dovydaičio ainių – prievarta vienas nuo kito atskirtų mažamečio M. M. ir jo tėvo Tomo Markevičiaus – teises bei interesus ir inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme prieš Nyderlandų Karalystę dėl 2011–2015 m. įvykdytų ES Reglamento Briuselis IIa ir Išlaikymo Reglamento pažeidimų, dėl kurių buvo iš esmės pažeistos mažamečio vaiko teisės ir interesai, darant jam neatitaisomą žalą.

Šiandien išsiųstą prašymą pasirašė Seimo nariai Naglis Puteikis, Povilas Urbšys, Aurelija Stancikienė, Povilas Gylys, Valdas Vasiliauskas, Stasys Brundza, Algimantas Dumbrava ir Zbignevas Jedinskis.

Prašyme nurodyta, kad Argentinos ir Italijos pilietės Zaidos Solari ir Lietuvos Respublikos piliečio Tomo Markevičiaus šeimoje 2006 m. gimęs M. M. yra Lietuvos Respublikos ir Italijos pilietis, nuo gimimo berniukas gyveno su tėvu ir motina, o 2010 m. – su abiem tėvais pakaitomis po lygiai Kanadoje, kur T. Markevičius laikinai dirbo Kanados nacionaliniame muziejuje kaip tyrinėtojas ir dailės kūrinių restauratorius-ekspertas. 2011 m. balandžio 19 d. T. Markevičius kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą pradėdamas santuokos nutraukimo bylą, kurioje kartu buvo sprendžiami visi susiję klausimai – dėl vaiko globos teisės, nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo vaikui ir vienam iš sutuoktinių priteisimo. Motinai grasinant visam laikui išvežti M. M. į Argentiną, Vilniaus apylinkės teismas tėvo prašymu pritaikė apsaugos priemones ir nuo 2011 m. balandžio 28 d. nustatė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu. Netrukus motina iš tiesų pagrobė M. M. ir be privalomo tėvo sutikimo gavusi itališką pasą slapta išgabeno į Italiją, o šios šalies teismui nusprendus, kad sūnus turi būti grąžintas tėvui – dar kartą jį pagrobė ir išvežė į Nyderlandų Karalystę. Šioje šalyje berniukas jau ketverius metus slepiamas nuo tėvo, visiškai nutraukiant jų bendravimą.

Nyderlandų Karalystės teismai, kaip nurodyta Seimo narių prašyme, pažeidė Reglamento Briuselis IIa 19 str. 2–3 d. ir Išlaikymo reglamento EB 4/2009 12 str., nes Lietuvos teisme vykstant byloms dėl M. M. globos, bendravimo tvarkos, tėvų pareigų ir išlaikymo, pradėjo kelti tapačias bylas. Nors Nyderlandų teismams buvo puikiai žinoma, kad Lietuvos teisme tie patys klausimai jau yra nagrinėjami, tačiau jie neatsakė savo jurisdikcijos, kaip privalėjo pagal Reglamento Briuselis IIa 19 str. 2–3 d. ir Išlaikymo reglamento EB 4/2009 12 str. Taip atsirado daug vienas su kitu nesuderinamų ir todėl nevykdomų Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės teismų sprendimų dėl to paties vaiko ir tarp tų pačių šalių. Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino Nyderlandų teismo sprendimų įsiteisėjusiomis 2013-07-08, 2014-02-06 ir 2015-02-02 nutartimis, o Nyderlandų Karalystės Almelo m. teismas nepripažino Lietuvos teismo sprendimų 2014-10-31 nutartimi.

„Tokia situacija bendroje ES teisinėje erdvėje, nepažeidus Reglamento, teisiškai neįmanoma. Šiais neteisėtais Nyderlandų valstybės veiksmais iš vaiko gyvenimo, nesant jokių objektyvių priežasčių, buvo pašalintas jam svarbiausias asmuo – tėvas, sūnaus ir tėvo ryšiams padaryta nepataisoma žala. M.M. nustojo kalbėti lietuviškai, jo gyvenimas žalojamas toliau, blokuojant bet kokius ryšius su tėvu“, – rašoma Seimo narių prašyme Lietuvos Respublikos vardu pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Jau ketverius metus tėvui, auginusiam sūnų nuo pat kūdikystės, neleidžiama su juo ne tik pasimatyti, bet ir pasikalbėti, bendrauti „Skype“ programa, nors 2013 m. lapkričio 13 d. Vilniaus m. apylinkės teismas įpareigojo motiną sudaryti tokią galimybę, todėl M. M. prarado ir gimtosios lietuvių kalbos įgūdžius.

Seimo nariai pabrėžia, kad brutaliai nutraukiant sūnaus ir tėvo ryšius buvo grubiai pažeistos mažamečio Lietuvos Respublikos piliečio, vaiko ir žmogaus teisės: teisė palaikyti tikrus ir nuolatinius ryšius su savo tėvu, teisė į šeimos gyvenimo apsaugą, savo nacionalinę tapatybę (kaip teisė mokytis savo gimtosios kalbos, kultūros ir istorijos), įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir 1989 m. JT Vaiko teisių konvencijoje, kurios 8 straipsnio 1 ir 2 d. įpareigoja Konvenciją pasirašiusias valstybes „gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi“ (8 str. 1 d.), o „jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti“ (8 str. 2 d).