M. Kundrotas. Koloradai gavo per nagus. Kas ne taip? (41)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt koliažas

Neseniai prasidėjusios kratos Mildos Bartašiūnaitės, Vaido Lekstučio, Žilvino Razmino ir kitų Kremliaus pozicijas transliuojančių asmenų erdvėse sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni džiaugiasi, jog priešiškos valstybės agentai pagaliau gaus, ko nusipelnę, kad jų veikla galimai bus sustabdyta. Kiti būgštauja dėl precedento, galinčio formuoti labai prastas tendencijas – demokratijos, pažiūrų ir žodžio laisvės ribojimus, kas ilgainiui gali vesti link diktatūros. Dėl to priekaištauja ne tik patys koloradai, bet ir įvairaus plauko liberalai – nuo Kęstučio Girniaus iki Artūro Račo.

Priekaištaujantys dažnai remiasi apkarpytu 25-uoju Lietuvos Konstitucijos straipsniu:
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Deja, „užmirštama“ paskaityti šį straipsnį toliau:

Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Taigi, jau šiame straipsnyje nurodytos aplinkybės, kuriomis tam tikros laisvės gali būti ribojamos. Tarp kitų sąlygų – būtinybė apsaugoti dorovę, konstitucinę santvarką, prievartos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija. Be to, 3-ojo straipsnio 2-oji dalis skelbia: Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Nors čia aiškiai kalbama apie prievartinį kėsinimąsi į Lietuvos valstybingumą, akivaizdu, jog priešiškų jėgų propaganda gali padaryti ne mažesnę žalą, nei ginklas, o tam tikrais atvejais propaganda tėra tarpinis etapas, kuriant angažuotas grupes, kurios reikalui esant gali išeiti su ginklais. Krymas ir Donbasas tam – užtektinai iliustratyvūs pavyzdžiai. Jei smurto kurstymas laikomas nusikaltimu, kaip ir pats smurtas – o būtent taip traktuoja Lietuvos įstatymai, vadinasi – kurstymas prieš Lietuvos valstybę ir jos interesus taip pat yra nusikaltimas, kaip ir atitinkami veiksmai ginklu.

Net jei galėtume skirtingai interpretuoti 3-ąjį straipsnį, užtektinai pagrindo sankcijoms suteikia 25-asis. Akivaizdu, kad koloradai skelbia dezinformaciją, pirmiausiai – apie įvykius Ukrainoje ir visoje Rytų Europoje. Faktai iškreipiami tiek, kad agresoriais Ukrainoje tampa JAV ir patys ukrainiečiai – savo pačių žemėje. Rusija, kuri iš tiesų vykdo agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę, teisinama ir palaikoma.

Nacionalinių interesų požiūriu veikiama prieš Lietuvos valstybę. Agituojama už jai priešišką valstybę – Rusiją, kuri tučtuojau užpultų Lietuvą, jeigu ne tų pačių koloradų keikiama NATO. Šiame kontekste savotiškai atrodo net pati pozicija prieš NATO, atskiriant ją nuo pozicijos Rusijos atžvilgiu. Taikos sąlygomis prieštaravimas NATO ar Lietuvos narystei joje – demokratinė teisė be jokių išlygų. Bet šiandien vyksta karas. Ačiū Dievui – ne Lietuvos teritorijoje, tiksliau, čia nėra tiesioginių karo veiksmų, bet jau vyksta propagandinis karas, penktosios kolonos ruošimas. Agresorius šiame kare tiek pat priešiškas Lietuvai, kaip ir Ukrainai. Karo sąlygomis teisės ir laisvės atrodo šiek tiek kitaip.

Apeliuojantiems į amerikietišką žodžio laisvės modelį užtektų priminti japonų diasporos izoliavimą Antrojo pasaulinio karo metais. Tie japonai nebuvo kuo nors nusikaltę Jungtinėms Valstijoms – užteko potencialios jų grėsmės. Žinoma, tai buvo šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas – būtų didžiulė gėda, jei dabar, vykstant informaciniam karui su Rusija, Lietuva imtų persekioti savo piliečius vien dėl to, kad jie – rusai. Vis dėlto šis pavyzdys turėtų kiek atvėsinti amerikietiškojo modelio garbintojus.

Liberalai, skelbiantys, jog net pačios prieštaringiausios, net antivalstybinės pozicijos turėtų būti toleruojamos, kaip neišvengiama demokratijos išraiška, prieštarauja patys sau. Toks K. Girnius galėtų prisiminti savo paties veiksmus, siekiant užkirsti liberalizmo oponentams kelius į akademines erdves. Žinoma, liberalams – kaip ir visai valdančiajai sistemai – labai patogu, kai alternatyviosioms jėgoms atstovauja žmonės be jokio intelektualinio ir socialinio statuso, o jei kas nors iš jų tokį statusą turi – stengiamasi, kad jų liktų kuo mažiau.

Amerikoje augęs liberalas tiesiog instruktuoja valstybės priešus, deklaruodamas Kremliui palankaus Valdemaro Tomaševskio teisę organizuoti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atsiskyrimą nuo Lietuvos. Užmiršdamas, kuo tokie bandymai baigėsi pietinių valstijų Konfederacijai, o šiais laikais – Amerikos senbuvių dakotų sukurtai Lakotos Respublikai. Pirmuoju atveju šis bandymas užgniaužtas ginklu, antruoju teisėtų krašto šeimininkų sprendimas tiesiog ignoruojamas. Ką bekalbėti apie „makartizmo“ epochą Šaltojo karo metais, kai vyko organizuota kova su komunistais ar netgi įtariamais komunizmu. Situacija – tiesiog identiška tam, kas dabar vyksta Lietuvoje. Tik sankcijos – gerokai švelnesnės.

Demokratija nėra anarchija. Laisvės nėra be ribų. Nacionaliniai interesai ir paprasčiausia tiesa – aukščiau menamų individualių teisių veikti prieš savo tautą, valstybę, ar skleisti melą. Vis dėlto kažkas koloradų byloje – ne taip. Ir štai, kas.
Pirmiausiai – kratų (kol kas – tiktai kratų) motyvacija. Kokie kaltinimai pateikti viešosiose erdvėse? Ogi organizuotas referendumas, kuriuo siekta grąžinti valstybę piliečiams ir išsaugoti protėvių žemę. Prieštaravimas nacionalinės valiutos – lito – panaikinimui, keičiant jį problemiškuoju euru. Valdžios atstovų ir pirmiausiai – prezidentės kritika. Žinoma, galima suprasti, kodėl tam tikri asmenys dabar pasisako prieš prezidentę – būtent už jos principingą laikyseną Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu, bet šitaip formuluojant problemą, tiesiogiai peršama išvada, jog valdžios kritika – draudžiama.

Jei valstybės interesai nors truputį siejami su valdžios, jos grupių ar asmenų interesais pastarųjų naudai – apie jokią demokratiją nėra net kalbos. Antra vertus, pateikti kaltinimai iš esmės nukreipti prieš žmones, siekiančius stiprinti, o ne silpninti Lietuvos valstybę ir jos konstitucinę Tautą. Atskiras klausimas, kodėl prie šių žmonių prisišliejo tie, kurie veikia prieš Lietuvą. Kai vieni žmonės pasisako prieš Lietuvos virsmą Europos provincija dėl to, kad siekia ją išlaikyti suverenia tautine valstybe, kiti iš pažiūros daro tą patį, siekdami ją paversti Rusijos protektoratu, jei taip pat – ne provincija.

Atskirais klausimais jų nuomonės gali sutapti – dėl euro, dėl žemės pardavimo užsieniečiams, dėl Briuselio teisinės viršenybės, dėl iš ten brukamos šeimos sampratos – bet tikslai iš esmės priešingi. Dabartinė politinė sistema ir sisteminė žiniasklaida – veikiau sąmoningai, nei iš kvailumo – atmeta pačią trečiosios pozicijos galimybę, nacionalinio suverenumo galimybę. Jų vaizdinyje tėra dvi pozicijos – arba besąlygiškas atsidavimas viskam, kas eina iš Vakarų, arba toks pat besąlygiškas atsidavimas Rusijai.
Nėra be pagrindo nuogąstavimai, kad įkandin koloradų sankcijų gali sulaukti žmonės, iš tiesų – o ne taktiniais sumetimais – ginantys tautinės valstybės, šeimos, socialinio teisingumo, gamtosaugos vertybes, ar tiesiog – bet kokiais pagrindais – besilaikantys kito požiūrio, nei valdžia. O tai jau – diktatūra.

Antras dalykas, atsakant į klausimą: kas ne taip? Kai iš pareigų verstas prezidentas Rolandas Paksas, taip pat būta įvairių vertinimų. Vieni džiūgavo, kad priesaiką sulaužęs, politine korupcija susitepęs asmuo sulaukė, ko nusipelnęs. Kiti piktinosi dėl skirtingų standartų jam ir kitiems politikams. Treti kalbėjo – puiku, jog šiam asmeniui pritaikyti derami standartai, dabar tuos pačius standartus reikia taikyti visiems. Ketvirti graudžiai šypsojosi: pamirškite – valdančioji sistema sau jokių bendrų standartų netaikys.

Jei Rusijos šalininkai, jos naudai veikiantys prieš Lietuvos valstybę, sulaukė sankcijų – tokios pat sankcijos turi būti pritaikytos visiems – bet kieno naudai – veikiantiems prieš Lietuvos valstybę. Tiek siekiantiems Europos Sąjungą iš suverenių valstybių sąjungos paversti viena valstybe – taip sunaikinant Lietuvos valstybę, tiek atstovaujantiems Lenkijos politinei konjunktūrai – kai jos interesai kertasi su Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesais. Lygiai taip pat sankcijų turi sulaukti asmenys, griaunantys tautą ir valstybę iš vidaus – ardantys dorą, šeimos instituciją, socialinę struktūrą, ūkį ir kultūrą. Sąrašas būtų labai platus. Bet juk dauguma šių žmonių – arba valdžioje, arba jos palaikomi.

Nežiūrint akivaizdžiai skirtingų standartų – geriau, kad būtų pažabota bent viena priešiška jėga, jei sutramdyti visas jas dabar nėra galimybės. Dėl to patį sankcijų faktą reikia vertinti teigiamai. Bet lieka klausimas – už ką šios sankcijos? Jeigu už tai, kas skelbiama žiniasklaidoje, tai visai ne už tai, už ką jos iš tiesų turėtų būti skiriamos. Ir čia reikia būti budriems, kaip jau minėta, skelbiamais pagrindais rytoj sankcijų gali sulaukti bet kas, dalyvaujantis alternatyvioje politikoje.

Liūdniausia, bet panašu, kad visai tikėtina perspektyva – kad viskas baigsis lengvu išgąsčiu. Už veikimą prieš Lietuvos valstybę, priešiškos valstybės interesų propagandą, šmeižtą ir dezinformaciją tai darantys žmonės turi sulaukti ne kratų, bet kalėjimo, o galbūt – ir deportacijos į savo „rodiną-matušką“.

Ar sulauks? Kol kas – abejotina. Daugelio Kremliaus šalininkų veikla seniai žinoma. Apie tai daugelį kartų informuotos saugumo tarnybos. Atsakymas būdavo olimpinė tyla. Tad šis pasispardymas kelia slogų įspūdį – parodomųjų veiksmų įspūdį. Juolab kad jie nukreipti vos prieš kelis asmenis, kai didžioji dalis sąrašo ne tiktai vaikšto laisvėje, bet ir toliau veikia socialiniuose tinkluose bei kitose erdvėse – veikia prieš Lietuvą. Kas galėtų paneigti, jog tai – ne principinis antivalstybinės veiklos užkardymas, o tik pagrūmojimas? Ir dar – kad tai pagrūmojimas visai ne Kremliaus šalininkams, o remiantis jų pavyzdžiu – visiems, kam dar kyla abejonių dėl dabartinio politinio kurso ir jam atstovaujančių jėgų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

41 komentaras

  1. O man atrodo:

    kad jankynas yra ta priesiska valstybe. Tai ka man dabar daryti? Jei as nenoriu karo. Jei as nenoriu, kad Lietuva butu sunaikinta kaip rytu Ukraina, ginant jankyno interesus. Tai jau as priešas?

    • !!!:

      Panašu kad taip…,tu kremlinis,arba šiaip trenktas.

      • O kuo skiresi:

        subinlaizys, laižantis subine ruskiui ar jankiui? Aisku dar yra norinciu laizyti lenkam, zydam, ir dar velnias zino kam.

        • Arūnas:

          “O kuo skiresi”: kodėl kalbi apie subinės laižymą, nejaugi taip jau užpakalio pamėgimas įsigėrė į kraują?
          “O man taip atrodo” mano kitaip nei aš- aš manau kad “jankynas” mums nėra priešiška valstybė, bent jau dėl to, kad niekada mūsų neokupavo, neokupuos, neapgyvendins savo kolonistais ir nepaskelbs savo kalbos viršesne negu lietuvių kalba. Gal pagalvojus, “atrodo” įspės, kokios valstybės buvo okupavę Lietuvą ir naikino lietuvius 200 kartų daugiau negu rytų Ukrainoje.
          “Los Angeles” praplėsdamas savo apmąstymus galėtų nurodyti, kiek “mljr” sukišo į Sąjūdį, išvadavusį Lietuvą iš okupacijos , o “Artojas” pasamprotautų kaip jam “žmgui su morale, o gal ir su protu” atrodo, kad prie lovio taip pat svetimos jėgos, o ne Lietuvos piliečiai atveda.
          Taigi, blogiausias dalykas, neradus savo vietos po šia saule, yra pyktis .

          • LosAngeles:

            O ka cia samprotauti jei patys atviru tekstu prisipazino??? Nezinote? Suprantu kad musu ‘nepriklausoma’ ziniasklaida apie tai nepranes… Bet fakto tai nekeicia: ‘investuota’ 5 mljr.. Investicijos visada buna su tam tikru tikslu, kiek zinau. Tik tiek. Toliau galite samprotauti jus pats…

            • Matai jankynas:

              mus apgavo o gal isdave tris kartus. 1919 neleido lietuviams savanoriams grizti i Tėvyne ir kautis su lenkais. Pokary vis skatino eiti i miškus ir priešintis zadedami “ateiti”, taip ir neatejo. Ir Lietuvai atkurus nepriklausomybe, tol nepripažino kol to nepadarė Rusija. Ir dabar žiuri savu interesu, bet tikrai ne Lietuvos.

              • Lamatas:

                Visi pirmoje eilėje žiūri savų interesų. Jei mes blaškysimės pamiršdami savus , tai nieko gero ir nesigaus. Visokios sąjungos , blokai gerai kaip pagalbinės priemonės. Bet savo Valstybe, jos sugumu, ekonomika, jos žmonių gerove reikia rūpintis taip lyg tų blokų ar sąjungų ir nėra .

  2. Marius:

    Nenorite karo? Deja, Putinas jo nori. Būtent jis naikina Rytų Ukrainą. O ukrainiečiai gina savo interesus. Jeigu “jankynas” juos remia – žinoma, ne iš meilės, o dėl natūralaus interesų sutapimo – tai ačiū Dievui. O jeigu jūs propaguojate agresoriaus ir Lietuvos priešo interesus, pozicijas ir melagingas versijas – taip, jūs – priešas.

    • Perkūno Paukštis:

      Ne ačiū dievui, o ačiū Dievams, – reikėtų lietuviui sakyti.

    • Lamatas:

      nežinau ar jis nori to karo , bet kad karas jam reikalingas kaip išlikimo priemonė – akivaizdu . Be jo jis greičiausiai jau būtu metamas į politikos sąvartyną ( geriausiu atveju) . Kaip paaiškinti savai liaudžiai, kodėl vos atpigus naftai prasidėjo krizė tik pas juos . Po tokio ” auksinio” laikotarpio ir pakilimo . Per kurį , iš esmės , nieko rimto nenuveikta šalies ekonomikoje . Todėl ir reikalingas karas , kad sukelti savo reitingus , nacionalšovinistiniu pakilimu . Bei parodyti saviems , kas būs jei jie taip pat bandys kažką keisti savo valstybės likime. Tas karas , mano nuomone , ruoštas jau seniai ir kruopščiai . O kodėl Ukraina ? Todėl kad daugiau nelabai yra ką . Kitos kaimynės arba perneyg mažos ir silpnos – nesolidu ir neduos norimo efekto . Kitos – prnelyg arti Kinijos . Na o pasirinkus Baltarusiją – gali likti nesuprastas savos liaudies.

  3. Artojas:

    Ka apie autorių. Koloborantas, įlindes į tautininkų kailį šliedamasis prie konservų ir kitų globalistų bando prisibrauti prie lovio. Nepraeis. Vienakart išmetė, išmes ir kitą kartą. Bet kai žmgui su morale, o gal ir su protu, ką padarys.

  4. Marius:

    O, kiek koloradinių kolaborantų prišliaužė 🙂 Juokingiausia, kad pagal save sprendžia. Galvoja, kad visi tokie parsidavėliai, kaip jie, stokojantys ir proto, ir doros…

    • mintys:

      Ir čia ineligentas tokį komentarą rašo?Tautininkas?Komentarų tik aštuoni,iš jų du tamstos?Tai kiek “prišliaužė”? Koktu taip menkinti žmones ir prasivardžiuoti,etiketetes kabinėti kiekvienam po ranka pakliuvusiam,priešais galimai apvadinti- ne suaugusio žmogaus darbas.Dėmesio pati Lietuva stokoja,tuo labiau iš tautininkų,jos skaudulių ir jos problemų matymo.

      • Galima čia su jumis sutikt dėl etikečių klijavimo vadinamiems antisistemininkams. Kita vertus, patys įvairiausi tautininkų oponentai (nesvarbu ar tai būtų sąmoningi Rusijos agentai, ar tiesiog idealistai-naudingi idiotai Rusijai, kitaip vertinantys pasaulio įvykius) irgi klijuoja etiketes kitai pusei – „rusofobai“, „Amerikos imperializmo agentai“, „fašistai“ ir t. t. Taigi ir vieni, ir kiti riejasi tarpusavy savo visokiose internetinėse svetainėse.

        Nebeesu toks idealistas kaip anksčiau dėl lietuvių tautos vienybės: tiesiog negali būti viena nuomonė, kurią visi palaikytų. Tiesiog žmonės yra su savais poreikiais. Nebent kuri nors pusė paimtų visą Lietuvos valdžią į savo rankas…

        Pats asmeniškai renkuosi Lietuvą su NATO (pragmatiniais sumetimais), bet be dabartinės libertarinės Europos Sąjungos, griaunančios Europos tautų tapatybę ir krikščionišką dorą. Esu už šią alternatyvą – Vidurio Rytų Europos tautų sąjungą,

  5. Kemblys:

    Marius Kundrotas:
    ,,pozicijas transliuojančių, agentai, precedento, formuoti, tendencijas – demokratijos, diktatūros, koloradai, liberalai, informaciją bei idėjas, rasinės, religinės ar socialinės (3 svetimžodžiai iš eilės!), diskriminacijos, dezinformacija, propaganda, etapas, angažuotas grupes, iliustratyvūs, traktuoja, interesus, interpretuoti, sankcijoms, Faktai, agresoriais, agresiją, suverenią, interesų, Agituojama, modelį, diasporos izoliavimą, Nacionalinių interesų, propagandinis, kolonos, Agresorius, Apeliuojantiems, potencialios, informaciniam, modelio……………….”

    Tiek svetimžodžių radau perskaitęs pusę straipsnio. Tingiu toliau skaityti. Mano nuomone, mintys pranoksta lietuvių kalbos galimybes. ‘Koloradams’ turėtų būti labai baisu, jei prieš juos kovoja toks galingas ‘Tautininkų Sąjungos Valdybos’ ‘vicepirmininkas ideologijai” – Marius Kundrotas!

    http://www.tautininkusajunga.lt/kontaktai/valdyba/

  6. tampax'as:

    sakyčiau, Kondroto gana brandus ir išmastytas straipsnis. Kam nepatinka? Tai jų skonio reikalas. Varyk, Mariau, toliau apibendrinančius ir protingus straipsnius, tik nenusivažiuok į vieną pusę – ar Vaišvilos, ar kokio ten Bumblausko, o juo labiau – prie kai kurių komentorių…

  7. Artojas:

    Mariau, tu nusiritai iki Žirnovskio lygio, nebesugebi oriai kovoti, Klijuoji etiketes tiems, kurie tikrai didesni partiotai už tavę, o esi tautininkų “įdeologas”. Tai kas tie tautinininkai ? Globalistai, marionetės ? O taip reikėtų Lietuvai tikros patriotinės partijos. .

    • tampax'as:

      Mariau, leisk Tave apginti nuo visokių “artojų”, kurie ir plūgo į rankas nėra ėmę… Jokių argumentų, tik pliki keiksmai tautininkų adresu. Kodėl? Užtat kad atys nesusitupėję, nturi pozicijos, yra apolitiški ir bestuburiai. Vien tik pyktis “ant visa ko” valdo juos…Jie rungtyniauja, kuris didesnis patriotas.

      • Perkūno Paukštis:

        Kaip supratau, LT baltarankiams “artojams” artoja karas su Rusija. Užtat tarp baltarankių intuityviai ir kyla natūrali dvasinė panika, ir nežino kas darosi.
        Juk sąmonė suvokia 2 – 10 proc. informacijos, o pasąmonė – visus 100 proc.

        • Perkūno Paukštis:

          Pabandysiu pakeist svetimžodžius:
          ————————-
          Procentai – nuošimčiai.
          Intuityviai – nuojautyviai.
          Natūrali – tikrali.
          Panika – pamišimas.
          Informacijos – žinių.

  8. nu:

    Šliužu gimęs, šliužu ir liks.

  9. Birutė K:

    Nieks nežino ko Putinas nori, jam gal jau vienodai, žmona ne kartą sakė, kad nėra jo jau seniai

    • Lamatas:

      nesupratau -kieno žmona? jei rašo Birutė K. Antra: nesutinku su išsireiškimu – niekas . Kažkas vis dėlto žino, ar bent planuoja ko norėti . Ir trečia : kaip sakoma – svita daro karalių, tad yra jis, ar pakeistas kuo, tai ne svarbiausia . Kas tikrai yra : tai valdančioji grupuotė -svita . Ir ji puikiai žino ko nori – IšLIKTI. Tam karas kaimyninėje, tuo labiau labai artimoje šalyje, kuo puikiausiai tinka . Ir nukreipia nereikalingą dėmesi nuo tikrųjų priežasčių, ir parodo kas kaltas , ir kas būs jei neklausysit.

      • Birutė K:

        Putino žmona. Tik nuorodos neleidžia čia įkelti

        • Perkūno Paukštis:

          Gerai, kad susekei.
          CHA

          • Lamatas:

            kad tąi suprasti užtenka truputi pergalvoti kas vyko prieš tai , tuo metu, ir kas vyksta dabar . Ir visa tai sugretinti stebėjimais ” iš vidaus” . Gaunasi būtent toks vaizdelis . Trumputė iliustracija tam iš paprasto Rusijos kaimo : kaimynas pensininkas dar nė prieš pusantrų metų , vis ateidavo ir įtikinėjo manę, kad VVP prie valdžios ilgai neišsilaikys dėl tokio savo valdymo . Prasidėjus karui Ukrainoje, tas kaimynas jau net nebesisveikina. Todėl kad aš nematau kaip Amerika su Ukrainos fašistais puola jų daug vargo mačiusę tėvynę – vadinasi irgi esu fašistas . Ir tik vienas , dabar jau pusdievis kaip minimum, gali juos išgelbėti.

        • Lamatas:

          Kad jis išsiskyres . Beje ji kaliningradietė ( iš Karaliaučiaus) . Iki skyrybų gan dažnai atvykdavo , tai per jaunystės drauges kai kokia info pasklisdavo . Bet panašu kad ji nei valstybės valdyme , nei vyro veiksmams jokios įtakos neturėjo .

  10. Marius:

    Jau tik ne koloradams aiškinti apie garbingas kovas 🙂 Patys slepiasi už slapyvardžių, skelbia prasimanytus biografinius faktus apie oponentus, ciniškai kraipo esamus faktus, ir dar kalba apie garbingas kovas, kai juos kas nors garbingai įvardija tuo, kuo jie ir yra.

  11. Marius:

    …Dar užmiršau įvardyti vieną “garbingos kovos” metodą: pasirašinėti svetimų asmenų vardais (pavyzdžiui – mano), rašinėjant visokias blevyzgas 🙂 Tai tikrai garbingas metodas.

  12. rtyy:

    Lygiai tokius pat straipsnius aš skaitydavau „Komjaunimo tiesoje“ kokiais 1987 metais, Atgimimo pradžioje. Būk tai kapitalistinė demokratija palaida, o mūsų – socialistinė demokratija – tikra, kontroliuojama. Kai valdžioje vėl komunistinė nomenklatūra – Grybauskaitė, Linkevičius, tai vėl grįžta anoji tarybinės Lietuvos demokratijos samprata. Istorija primena tarybinius laikus ir dar vienu aspektu: rūsčiai smerkiami Bartašiūnaitė ir kiti, nepateikiant faktų KĄ GI TOKIO JIE PADARĖ!Atsimenu, jog lygiai taip pat turėjom pasmerkti Soldženyciną neskaitę jo knygų.

  13. Getas:

    istoriškai žvelgiant jankynas geriau negu putinynas: faktai – japonai buvo sąjungininkai su Vokietija, tačiau, kaip buvo prižadėjusi Vokietijai, iš Rytų nepuolė sovietų, tačiau sovietai kai nugalėjo vokiečius puolė japonus, išvijo iš Kinijos užgrobė keletą Japonijos kurilų salų bei Sachalino pietinę dalį ir lig šiol neišeina iš ten. Jankyno laivynas buvo japonų užpultas ir susprogdintas prasidėjo karas, japonai buvo jankyno nugalėti ir buvo įsteigta Jav karinė bazė Okinavoje, kuri gan ilgai gyvavo, bet vėliau buvo demontuota, o pati Japonija visą pokarį buvo laisva šalis, tapo ekonomiškai stipri ir dabar tokia yra. Tai kas geriau Jankynas ar Putinynas ir Sovietynas.

    • Lamatas:

      Turime įsikalti sau į galvą – pirmoje vietoje Lietuva ir jos interesai.O prie ko šlietis, proto ir savų interesu ribose, galima apsispresti pažiūrėjus ( pačiupinėjus) kas pas ką gaunasi. Pas ką Pietų Korėja, o pas ką Šiaurės Korėja . Geri pavyzdžiai – galima pasirinkti.

  14. TOMOKAUKAS:

    Mano manymu, šio straipsnio autorius visas grėsmes aprėpia gana plačiai ir jas įvardina tiksliai.
    Bet viename dalyke jis yra netikslus, o tai, kad vieną mintijimo kryptį kelia aukščiau kitų. Kad vardan šventų tikslų ant aukuro pasiruošęs sudeginti kitaminčių pasirinktą kelią.
    Žmogus turi turėti laisvą valią galvoti ir veikti nevaržomai. Jį riboti gali tik bendras susitarimas t.y. įstatymai. Bet netgi įstatymų pakeitimą jis gali įtakoti ir siekti taip daryti. Netgi kėsintis į konstitucinę santvarką ir konstituciją, ją keisdamas.
    Svarbus pats pricipas, o ar teisingas principas patikrinti galima paprastai. Kloti ideologines, religines ir kitas klišes ant šio principo ir stebėti kaip jis veikia. Jei visoms skirtybėms šis principas veikia vienodai, jis yra vienareikšmiškai teisingas. Ir kaip tik Lietuvos konstitucija, mano manymu, yra paremta principais, o ne kokiomis ideologinėmis ar religinėmis doktrinomis . Ir jos kūrėjai, manyčiau, tai labai tiksliai tai suvokė. Todėl mes ir turime konstitucijos 148 straipsnis Konstitucijos 1 straipsnio nuostata “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
    Ar konstitucijos kūrimo priėmimo laikotarpiu mažesni iššūkiai grėsė Lietuvai: autonomininkų (lenkų) balsavimas prieš nepriklausomybę susilaikant, tarybų sąjungos kariuomenė Lietuvos teritorijoje ir kt.
    Bet nežiūrint į tai konstitucijos rengėjai vis tik numatė galimybę, gal ir neįgyvendinamą, iš vienos pusės kaip saugiklį, iš kitos pusės kaip TAUTOS SUVERENO teisę keisti net atrodytų nejudinamą, amžintąją vertybę – „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“.

    Mano manymu, DAROMA KLAIDA: Kai viena ideologija skelbiasi, kad ji yra pati teisingausia, neklystanti, vienintelė galinti egzistuoti  tai yra buvę:
    Krikščionybę versus pagonybė, komunizmas versus kapitalizmas
    tautininkai versus globalistai, neoliberalai ir t.t.

    Mano manymu, Žmogus su skirtingu biologiniu potencialu, kuris lemia ir protinį sugebėjimą, turi tas pačias teises ir pareigas. Jis turi skirtingą potencialą suvokti jį supantį pasaulį. Bet tai nieko nereiškia. Jis kuria, veikia ir renkasi gyvenimo kelią pagal šį suvokimą. Ir jis turi šią teisią, kuri negali būti varžoma jokia ideologine, religine ar rasine diskriminacija. Jis pats atsakingas už savo pasirinktą kelią ir už tai užmoka pakankamai didele kaina: visu savo gyvenimu. Ar jis bus kuo nors vertas, parodys laikas ir rezultatai. Bet netgi pavienių grupių beprasmis klaidžiojimas, gali būti puiki vaizdinę priemonė susiorientuoti bendruomenei, Tautai kur link reikia kreipti savo kūrybines, suverenias galias.
    Man būtų daug įdomiau, kad straipsnio autorius, panaudodamas savo intelektualinį potencialą, bent pabandytų įžvelgti priežastis, kurios neleidžia Ukrainai, ar Lakotos respublikai įtvirtinti, apginti savą nepriklausomybę. Ir Lietuvos respublika tai yra gyvas pavyzdys, kaip tai galima įgyvendinti be smurto ir masinių aukų. Tai ne vien išorinių jėgų sąlygojamos aplinkybės. Ukrainos atveju – Rusija. Lakotos atveju – Amerika. Tai daugiau vidinio potencialo nebuvimas. Kas mano manymu daug svarbiau. Ir tai, kad Ukrainos Tauta nesugebėjo iš savo tarpo intelektualus iškelti iki valstybinio valdymo lygio (o gal jų išsiugdyti) yra ta rimčiausia problema. Tiražuojama išorinių jėgų grėsmė nėra tikrasis kelias. Ir ši platinama baimė yra autoriaus silpniausia vieta. Šios grėsmės visada bus nemąžtančios. Svarbiau yra suvokti ar suvereni Tautos galia šias grėsmes gali atlaikyti. Ir šioje vietoje autorius su straipsniu yra stiprus. Ir toliau linkėčiau šį savo potencialą išnaudoti vidinių galių stiprinimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: