Vienintelei Jonavoje išlikusiai sinagogai suteikta teisinė apsauga (0)

A. Naureckaitės nuotr.

A. Naureckaitės nuotr.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė suteikti teisinę apsaugą Jonavos sinagogai. Įtraukti į Kultūros vertybių registrą šią sinagogą pasiūlė Jonavos rajono savivaldybė, gavusi savininkų prašymus.

„Maldos namai ─ itin svarbi žydų bendruomenės gyvenimo dalis. Juolab, kad iš septynių tarpukariu Jonavoje veikusių sinagogų išliko tik ši vienintelė ─ vadinamoji „Beit Knesset Hagadol“ („susirinkimų namai“), esanti Vilniaus ir Sodų gatvių sankryžoje. Ji yra pakeista, daug kas perdaryta ─ atpažinti šią sinagogą galima tik iš žydų maldos namams būdingo tūrio. Po Antrojo pasaulinio karo joje veikė kepykla, dabar pastatas yra privatus“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Anot Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Jakutienės, Jonavos senamiestis yra labai nukentėjęs ir daug praradęs. Siekiant išsaugoti miesto istorinį tapatumą bei likusį architektūrinį urbanistinį paveldą, specialiajame plane savivaldybė siūlo įtraukti į Kultūros vertybių registrą pastatus, kurie atspindėtų kompaktišką, būdingą senamiesčiui, pastatymą, ir yra išlikę nedidelėje miesto istorinės dalies teritorijoje.

„Įkurti Jonavos miestelį, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus“, ─ buvo rašoma Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III Sakso 1750 m. privilegijoje bajorei Marijai Kosakovskienei, Jonavos įkūrėjo Domininko Kosakovskio žmonai. Žydams Jonavoje suteiktos visos miestiečių teisės, – tai buvo Vilniaus vyskupo Juozapo Kosakovskio nuopelnas. Nuo to laiko Jonavoje palaipsniui daugėjo žydų tautybės gyventojų. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą žydai Jonavoje sudarė 80 procentų miesto gyventojų.

Dauguma Jonavoje gyvenusių ir dirbusių rabinų kūrė knygas ir garsėjo savo raštais. Šiame mieste taip pat gimė Harvardo neurochirurgijos profesorius Abra Abrahamas Meirsonas, dailininkas Dovydas Kahanas, ivrito literatūros profesorius Izraelis Davidsonas, laikraščio „Žydų pasaulis“ Niujorke leidėjas Jakobas Ginsburgas, žurnalistai Galinskis, Kongiseris. Iš Jonavos yra kilusi grožinės literatūros vertėja, almanacho „Žydų muziejus“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Dalija Epšteinaitė. Vienas iš žinomiausių dabartinių žydų kilmės jonaviečių – rašytojas Grigorijus Kanovičius, išgarsėjęs romanais apie Lietuvos žydų gyvenimą, apdovanotas Lietuvos nacionaline premija bei Gedimino III laipsnio ordinu už nuopelnus Lietuvos kultūrai.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *