Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje

www.voruta.lt
2015 03 16 14:35
10
0
SHARES
Švenčionių krašto knygnešys Mykolas Vaiškūnas „Kraštotyra“,– 1969, nuotr.

Švenčionių krašto knygnešys Mykolas Vaiškūnas „Kraštotyra“,– 1969, nuotr.

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100
Švenčionių krašto knygnešys Mykolas Vaiškūnas „Kraštotyra“,– 1969, nuotr.

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, jog Lietuva yra „iznačalno russkij krai“, tik laikui bėgant aplenkinta, todėl visomis priemonėmis reikia ją vėl „atrusinti“. Buvo stengiamasi surusinti mokyklas, įstaigas, net bažnyčią.

Mokiniams viešoje vietoje uždrausta lietuviškai kalbėti, už tai buvo statoma į kampą, klupdoma ant grindų. Imta naudoti specialią bausmę – metelingą – taip vadindavo lentelę, kabinamą mokiniui ant kaklo ir nešiojamą tam tikrą dienų skaičių, tai yra tol, kol išgirsdavo kitą mokinį lietuviškai prakalbusį.

Siekdamas įtvirtinti raštiją rusų raidėmis, Muravjovas sumanė uždrausti lietuviškas knygas. 1864 metų birželio 5 dieną įsakė Vilniaus cenzūros komitetui neleisti spausdinti knygų lietuvišku šriftu. Galutinai uždrausta 1866 metais. Tai buvo civilizuotame pasaulyje neregėto masto priemonė prieš lietuvių tautą.

Uždraudus lotyniškomis raidėmis lietuvišką spaudą, Švenčionių parapijos tikintieji pristigo maldaknygių ir giesmynų (kantičkų). Kai kurie kunigai savo „avelėms“ pasiūlė lenkiškas maldaknyges. Tie, kurie savo kunigų patarimui pakluso, bemaž bažnyčiose ėmė giedoti ir melstis lenkiškai. Todėl jau 188 metais Švenčionių bažnyčioje buvo panaikinti lietuviški giedojimai. Liaudis, aplenkėjusių kunigų ir dvarininkų mulkinama, sparčiai lenkėjo. Patriotiškai nusiteikę lietuviai kunigai suprato, jog nutautimo procesas paspartėjo todėl, kad į tikinčiųjų rankas įbruktos lenkiškos maldaknygės, katekizmai, kantyčkos. Kai valstiečiai pradėjo melstis iš lenkiškų maldaknygių, savo vaikus pirmai komunijai ruošė iš lenkiško katekizmo, ėmė vadintis lenkais. Gelbstint žmones nuo nutautimo reikėjo aprūpinti juos lietuviškomis maldaknygėmis.

Nepasisekus gauti valdžios leidimo legaliai spausdinti bent reikalingiausias religines knygas lietuvių kalba imta jas leisti užsienyje ir slapta gabenti į Lietuvą.

Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje.

Švenčionių apylinkėje atsirado keli drąsuoliai, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų. Beveik visi jie iš pradžių ėmė bendradarbiauti su Tauragnuose gyvenančiu knygnešiu Matu Balčiūnu, Taurapilio kaime – su Juozu Balčiūnu, Užpalių valsčiuje Armališkių kaime – su Juozu Baranausku, o tik vėliau kai kurie patys keliavo į Rytprūsius.

Adutiškių valsčiuje, Jakelių kaime buvo drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai, Tverečiaus valsčiuje kampininko sūnus siuvėjas Aleksandras Telyčėnas, pravardžiuojamas Lazinka iš Pošiūnų kaimo (paskui gyveno Tverečiuje), Augustinas Janutėnas iš Guntauninkų, Pranas Valdemaras ir Mykolas Gylys iš Dysnos, Adomas Čekutis – Tverečiaus bažnyčios varpininkas.

Daugėliškio valsčiuje buvo žinomas knygnešys Stasys Kaukėnas ir Adomas Rastenis nuo Paringio, Juozas Milašius iš Vaišniūnų ir kiti.

Švenčionių mieste, parapijos name, buvo parduotuvėlė, kurioje prekiauta škaplieriais, rožančiais, žvakėmis, kryželiais, šventais paveikslėliais ir taip toliau. Jos savininkė Šakalienė slapta pardavinėdavo knygnešių atgabentas draudžiamas lietuviškas knygas. Vėliau į Šakalių šeimą atėjo užkuriomis apsukrus vyrukas iš Tverečiaus valsčiaus Guntautininkų kaimo Stasiūnas. Jis šioje parduotuvėje platino ne tik maldaknyges, bet ir kitą literatūrą.

Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas Vaiškūnas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas.

Draudžiamą spaudą gabenti per sieną ir platinti buvo labai pavojinga. Knygnešiai griebdavosi visokių gudrybių: įsitaisydavo vežimus su dvigubais dugnais, knygas slėpdavo šiene, pelų maišuose. Keliaudavo per kraštą, apsimetę siuvėjais, mūrininkais, lentų pjovėjais net elgetomis. Ypač populiari priedanga buvo smulki prekyba turgaus dienomis, mugėse, bažnytinėse šventėse. Knygnešiai turėjo įsitaisę patikimas knygų slėptuves: specialias kiaurymes namų sienose, krosnyse, bičių aviliuose ir kt. naudodavosi ir pašto paslaugomis: siųsdavo knygas siuntiniuose kaip namų apyvokos daiktus, vaisius, daržoves.

Stengdamiesi išvengti persekiojimų knygų autoriai pasirašydavo slapyvardžiais, nes jie, kaip ir knygnešiai, caro valdžios buvo persekiojami ir baudžiami.

Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.

Net atokiausiose Lietuvos vietose buvo galima rasti lietuviškų knygų ir laikraščių. Ypač svarbų vaidmenį spaudos draudimo laikotarpiu atliko kunigai. Švenčionių apskrityje su knygnešiais bendradarbiavo Tverčiaus ir Daugėliškio klebonas Jonas Burba, Vidiškėse – Silvestras Gimžauskas, Linkmenyse – Antanas Nanevskis, Kaltanėnuose – Kazys Meštikis.

Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Žurnalas „Mūsų Vilnius“ 1933 metais rašė, jog jis organizavo lietuviškų knygų gabenimą į Švenčionis. Sunku buvo slėptis nuo „savųjų“. Švenčionių dekanas tuo metu (1868–1903) buvo sulenkėjęs kunigas Jusys, pakeitęs savo pavardę į „Jusievič“, caro ordinais apdovanotas ir gaunantis iš iždo specialias algas. Jis kenkė tautiniam atgimimui. Kenkė taip pat sulenkėjęs jo zakristijonas Vaclov Gulievič ir Jan Baltrun, nes lenkomanams buvo aišku, kad valstiečiai, apsirūpinę lietuviškomis maldaknygėmis, savo prarastas lietuviškas pamaldas bažnyčioje vėl atkovos. Caro žandarams kaip tik padėjo tie, kurie ne taip seniai sulenkėjo, kurių seneliai dar mokėjo lietuviškai. Tokiems rūpėjo, kad lietuvių kalba nesugrįžtų į bažnyčią.

Tokie uolūs katalikai ir skundė knygnešius. Laimei, visi knygnešių kaimynai paslaptis saugojo ir neišdavė. O kai knygnešius areštuodavo, kaimynai juos teisindavo, lengvindavo jų kaltę. Tik tų patriotiškai nusiteikusių tardomų valstiečių dėka knygnešiai išvengė mirties, Sibiro katorgos.

1890 metais Švenčionių bažnyčioje vėl pradėta lietuviškai giedoti. O tais laikais tai buvo itin reikšminga. Per dešimt metų sulenkėję žmonės jau buvo įpratę prie lenkiškų poterių ir jokiu būdu nesutiko, kad „pagoniškoji“ kalba sugrįžtų į bažnyčią. Pamaldų metu vykdavo muštynės tarp lietuvių ir sulenkėjusiųjų. Atsirado ir tokių, kurie ėjo pas žandarus ir skundė lietuvius.

1902 metais sausio 10 diena Vilniaus gubernijos žandarų valdybos viršininko pavaduotojas rotmistras su Švenčionių apskrities ispravniko pavaduotoju  ir patikėtiniu darė kratas, konfiskavo šimtus egzempliorių spaudinių, draudžiamos literatūros, rado užrašus, kuriuose buvo pažymėtas platinamų knygų skaičius, kaina ir užsakovų adresai.

Tardymo metu knygnešiai buvo kaltinami, mušami, surakinami pančiais. Buvo reikalaujama, kad jie pripažintų kaltę ir papasakotų, iš kur gavo literatūrą. Tardoma buvo Rozalija Labagaitė iš Miežionėlių, Marijona Vaiciukaitė iš Varakalių, Justinas Vinciūnas iš Bielūsų kaimo ir daug kitų. Mat jie buvo pažymėti Adomo Padlecko užrašų knygelėje. Visi tardomi prisipažino, net piemenukas Jonukas Strakšys iš Magūnų kaimo neišdavė knygnešių.

Žandarai norėjo surasti kaltinamosios medžiagos ir prieš Švenčionių vikarą Placidą Šarkauską, todėl suimtuosius kankino, šantažavo, sakydami, kad kunigas pats prisipažino, jog platinęs knygas ir dirbęs su knygnešiais. Bet ši klasta nepasisekė. Nei pažadai išleisti iš kalėjimo, nei giminių terorizavimas neišgąsdino tardomųjų. Knygnešiai ir giminės nepatvirtino, kad Placidas Šarkauskas organizavo draudžiamos lietuviškos literatūros platinimą.
Tačiau knygnešiai buvo nuteisti, pasodinti į kalėjimą. Ne visi sulaukė lemtingo permainų vėjų, bet gyveno pasiaukoję nešti lietuvišką žodį, tikėdami, kad Lietuva kada nors atgaus laisvę.

Carizmo politoka uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes, susitinkant su dar gyvais, tuo metus menančiais žmonėmis.

Šios mintys išsakytos ir Regioninėje konferencijoje, skirtoje „Kalbos ir knygos metams Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-čiui paminėti“.

Susiję straipsniai:

  1. A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių
  2. V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus
  3. Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje
  4. Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną
  5. Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena
  6. Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom
  7. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  8. V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka
  9. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  10. B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Lie­tu­viš­ko žo­džio kon­tra­ban­da
  11. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  12. Lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyviui Petrui Ruseckui –130
  13. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  14. Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
  15. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  16. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  17. Anykščiuose bus pagerbta viena iš nedaugelio Lietuvos moterų, kandidatavusių į Lietuvos Respublikos Prezidentus
  18. Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią
  19. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  20. Pasiilgau lietuviškos kalbos…
  21. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  22. E. Merkytė. Mama šimtui vaikų
  23. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  24. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  25. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  26. Švietimo ir mokslo ministerijos dovana Airijoje besimokantiems lietuviams
  27. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  28. Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės
  29. R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas?
  30. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)

Comments 10

  1. Kemblys says:
    6 m. ago

    Mykolo Vaiškūno žvilgsnis viską sako apie jį – stiprus Žmogus.

    Atsakyti
  2. suomis says:
    5 m. ago

    Kažin kur tas Kurpių kaimas buvo. Mano bobutė Vaiškūnaitė ir kaip tik pasakojo, kad kažkas iš jos giminių buvo knygnešiu. Nenustebčiau, kad čia minimas asmuo ir yra.

    Atsakyti
    • knygų mylėtoja says:
      5 m. ago

      Kurpių kaimas netoli Zadvarninkų prie Švenčionių.

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      5 m. ago

      Kurpių kaimę gyvenę knygnešiai Mykolas ir Stanislovas Vaiškūnai buvo broliai. Stanislovas – mano senelis. O kaip Jūsų bobutės vardas, kada ir kur ji gimusi?

      Atsakyti
      • suomis says:
        5 m. ago

        Zofija

        Atsakyti
        • suomis says:
          5 m. ago

          Zofija Vaiškūnaitė – Jasiulionienė

          Atsakyti
          • suomis says:
            5 m. ago

            Gimusi 1904 m.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            5 m. ago

            Įdomu, o iš kur kilusi močiutė gal dar galite pasakyti?

          • suomis says:
            5 m. ago

            Matusonių kaimas. Švenčionių raj.

          • suomis says:
            5 m. ago

            Buvo dar vienas brolis Adomas, kuris knygnešiu nebuvo, bet matyt slėpė brolių knygas, už ką buvo caro policijos sumuštas ir sėdėjo kalėjime.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)

2021 01 12
Justas Stankevičius | propatria.lt nuotr.

J. Stankevičius. Objektyvioji mainstreaminė medija: dvigubi standartai vertinant JAV protestus

2021 01 11
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

2021 01 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
  • 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
  • Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2375; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2018; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1332; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1304; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 19
5
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios...

Skaityti toliau

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
2
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ilgai lauktas Sausio 13-osios 30-metis praėjo taip tyliai, lyg nebūtų, ko ir atsiminti: be didelių valstybinių renginių ir garbės sargybų....

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Polas Kengoras | kiroradio.com nuotr.

P. Kengoras. Progresas! Pirmoji pasaulyje trijų gėjų „santuoka“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai