Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karalių rūmuose (5)

kovo-11-osios-minejimas-varsuvoje-punskas.pl-nuotr

punskas.lt nuotr.

Kovo 9 dieną Varšuvos Karalių rūmuose vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurį organizavo Karalių rūmų direktorius Andrzej Rottermund ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius.

Ankstyvą popietę vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė: buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis („Kelias į laisvę“), Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Šarūnas Liekis („Lenkija ir lenkai lietuvių istorinėje-politinėje sąmonėje“)

bei lenkų istorikas ir publicistas prof. Marekas Kornatas (Marek Kornat) („Lietuvos reikalai Jurgio Giedraičio ir Česlovo Milošo laiškuose“).

Po pranešimų vyko diskusijos, kurių metu pasisakė buvęs Lenkijos kultūros viceministras Michalas Jagiela (Michał Jagiełło), „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius Adamas Michnikas (Adam Michnik), Lenkijos konstitucinio teismo pirmininkas Andžejus Žepinskis (Andrzej Rzepliński), Mislibužo savivaldybės atstovas, Seinų apskrities viršininkas Piotras Alško (Piotr Alszko) ir kt.

Kalbėta apie Lietuvos ir Lenkijos savivaldybių bendradarbiavimą, bendrus Lenkijos ir Lietuvos jaunimo projektus, tarptautinius kultūrinius mainus ir kt. Nemažai diskutuota dėl lenkiškų pavardžių rašymo Lietuvoje bei vietovardžių ir gatvių dvikalbių lentelių. Lietuvos poziciją šiuo klausimu taikliai išsakė prof. Vytautas Landsbergis, kuris kalbėjo, kad nėra lenkų pavardžių rašymo problemos, yra tik svetimtaučių pavardžių rašymo klausimas.

Valstybinės kalbos vartojimo reikalai yra įvardinti Lietuvos konstitucijoje, kurią galima pakeisti tik referendume. Pasak profesoriaus, dvikalbių lietuviškų ir lenkiškų lentelių pakabinimas sukeltų Lietuvos rusų mažumos reakciją. Rusijos prezidentui tai duotų argumentą, kad Lietuvoje rusai neva diskriminuojami.

Michalas Jagiela pabrėžė, kad Lenkijos lietuviai sugeba išsirinkti gerus vadovus, o Lietuvos lenkai, deja, ne. Anot jo, jeigu Lietuva patenkintų Lietuvos lenkų reikalavimus, šie galbūt atsiribotų nuo prorusiško pono Tomaševskio. M. Jagielai antrino Adamas Michnikas. Jis išsakė nuomonę, kad Lietuva jau seniai galėjo duoti lenkams „pavardes“ ir „lenteles“, bet to nepadarė dėl lietuvių tautai būdingo užsispyrimo. „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius prieštaravo Piotrui Alško, kad lietuvių ir lenkų santykiai Seinijoje yra labai geri, kadangi Seinuose iki šiolei „trūksta“ Antano Baranausko gatvės. Anot jo, tai būtų gražus gestas lietuvių atžvilgiu. Lietuva už tai galėtų atsidėkoti dvikalbėmis lentelėmis Vilniuje, ir ne tik.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą vainikavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos koncertas, kuris vyko Karalių rūmų didžiojoje salėje.

punskas-logo-200

Alkas.lt šaltinių duomenimis, Lenkijos lietuvių organizacijos jau senai nekelia Baranausko gatvės Seinuose klausimo. Kai kam Lenkijoje matyt, svarbu įtikinti, kad Baranausko vardu gatvės pavadinimas Seinuose yra Lenkijos lietuviams labai svarbus, tam, kad tai galima būtų panaudoti kaip argumentą dėl dvikalbių gatvių užrašų Vilniuje,būtent tai ir pasakė A. Michnikas.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienio lietuviai, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: