Estų tautininkai vėl tapo parlamentine partija (8)

Taavi-Roivas-wikimedia.org-nuotr

Tavi Roivas | wikimedia.org nuotr.

Estų tautinių konservatorių partija (Eesti Konservatiivne Rahvaerakond) surinkus 8.1 % rinkėjų balsų ir iškovojus 7 mandatus šalies seime – Riigikogu,  po ketverių metų pertraukos vėl tapo parlamentine partija. Latvių Nacionalinis susivienijimas (Nacionālā apvienība) jau turi 17 mandatų ir 3 ministerijas, o taip pat vadovauja Saeimai.

Kovo 1 d. vykusius rinkimus į Riigikogu laimėjo Estijos valdančioji Reformų partija. Tavi Roivo (Taavi Rõivas) vadovaujama Reformų partija užsitikrino beveik 28 procentų rinkėjų balsų ir turės 30 atstovų 101 vietas Riigikogu.

„Visoje Europoje kylant tautinėms jėgoms, Lietuva kol kas lieka vienintele Baltijos valstybe, kurioje tautininkai dar nėra atstovaujami parlamente. Vietoje to lietuviai pasirinko atgyvenusias liberalizmo ir kairės sroves, nuo kurių Europa vis labiau nusigręžia. Tikimės, kad šis atsilikimas – ne amžinas. Latvių, estų, ukrainiečių ir kitų tautų pavyzdžiai skatina susimąstyti tiek rinkėjus, tiek pačius tautininkus, o pirmiausiai – visas tautines jėgas susitelkti į vieningą ir stiprų frontą“ – Alkas.lt sakė Lietuvos Tautininkų sąjungos vicepirmininkas, politologas Marius Kundrotas.

estu-tautiniu-konservatoriu-partijos-zenklasEstų tautinių konservatorių partiją (ETKP) buvo įkurta 2012 m. Partijos pirmininkas – Martas Helmė (Mart Helme). ETKP ideologija – tautinis konservatizmas, socialinis solidarumas, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija. Ypač daug dėmesio skiria dorai ir šeimai. Pasisako už nacionalinį komercinį banką, imigracijos ribojimą, kovoja su korupcija. Priešinasi Europos Sąjungos centralizacijai, bet mato iššūkius ir iš Rusijos pusės. Pabrėžia, jog Rusijos atplėštos Estijos rytinės teritorijos turi grįžti Estijai. Remia NATO ir savo šalies narystę joje, taip pat pasisako už glaudesnę Baltijos šalių bendrystę.

Partijos pagrindą sudarė dvi susijungusios tautinės organizacijos – 1994 m. įkurta Estijos tautos sąjunga (Eestimaa Rahvaliit) ir 2006 m. įkurtas Estų tautinis sąjūdis (Eesti Rahvuslik Liikumine). 2012 m. jos susijungė į ETKP.

1994 m. įkurta Estijos tautos sąjunga iš pradžių vadinosi Estų šalies tautos partija (Eesti Maarahva Erakond). Šiuo vardu ji su labai marga koalicija triuškinamai laimėjo 1995 m. Estijos seimo rinkimus: bendras koalicijos gautų mandatų skaičius siekė 41 – daugiausiai iš visų politinių junginių. 1995–1999 m. dalyvavo šalies valdančiosiose koalicijose ir vyriausybėse. 1999 m. parlamento rinkimuose ši partija gavo 7 mandatus, bet 4 iš jų teko šios partijos partnerei – Estijos pensininkų ir šeimų partijai (Eesti Pensionäride ja Perede Erakond), tad patiems tautininkams liko tiktai 3. Jie liko opozicijoje.

1999 m. Estų šalies tautos partija persivadino Estijos tautos sąjunga, o kitais metais prie jos prisijungė Estų šalies sąjunga (Eesti Maaliit) ir jau minėta Estijos pensininkų ir šeimų partija. Estijos tautos sąjunga tapo didžiausia šalies politine partija. 2003 m. parlamento rinkimuose ji gavo 13 mandatų, užimdama 4-ą vietą, 2003–2006 m. dalyvavo šalies vyriausybėje. 2007 m. gauti 6 mandatai ir pasilikta opozicijoje. 2011 m. rinkimuose partija prarado visus mandatus ir liko už parlamento ribų. Tai paskatino kadaise didžiausią partiją jungtis su sparčiai augančiu ir populiarėjančiu Estų tautiniu sąjūdžiu – taip 2012 m. gimė ETKP.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *