Biržų rajone rasta rago dalis – seniausias žmogaus dirbinys Lietuvos istorijoje (7)

Šiaurės elnias | „Wikipedia“ nuotr.

Šiaurės elnias | „Wikipedia“ nuotr.

Kaip praneša LRT televizijos naujienų tarnyba, Ištyrę Biržų rajone rastą šiaurės elnio rago dalį, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai vienas seniausių ir pirmasis iki šiol Lietuvoje rastas toks žmogaus rankų darbo dirbinys.

Atlikus anglies radiologinį tyrimą paaiškėjo, kad rago dalis, rasta 5 metrų gylyje, yra 12 tūkstančių metų senumo žmogaus rankų dirbinys ir vienintelis toks iš minėto laikmečio.

Klaipėdos universiteto vyr. mokslinis bendradarbis prof. Linas Daugnora sako, kad nėra abejonės, jog tai yra žmogaus rankų kūrinys ir, kaip manoma, naudotas, kaip kaplys.

Šis radinys turėtų padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie laikotarpį po klimato atšilimo ir ledynmečio sunykimo. Šioje srityje jau dirba kitų Europos žinių specialistai, todėl Lietuva irgi neatsilieka.

Tyrimai dar užtruks, nes ne visus juos dėl specialios įrangos stokos mokslininkai gali atlikti Lietuvoje. Pagalbos teks kreiptis ir į kaimynines šalis. Vėliau radinys bus gražintas Biržų krašto muziejui.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo darbai, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas:

    Lieka neaišku- šis ragas žmogaus ar gamtos dirbinys?!

  2. Ruta:

    Tokių nepilnapročio kliedesių teko skaityti jau labai senai. “Žmogus, išradęs Lietuvoje žemdirbystę 12 tūkst. metų pr.Kr.!!!” Sniego žmogus pasodinęs ką??? Gal mišką tundroje??? Linkiu Linui Daugnorai nešokinėti po du darbus (Veterinarijos Akademijoje ir Klaipėdos Universitete) o imti ir pradėti skaityti istorijos knygutes, skirtas pradiniam išsilavinimui.

    • Ženklas:

      Gal nereikėtų taip užsispyrusisi (kategoriškai) pulti. Kaplys nebūtinai žemdirbystei, susijusiai su sėja, žemės įdirbimu ir javų auginimu gali būti panaudotas. Juo kuo puikiausia tome to gyventojai klajokliai galėjo iškapstyti iš žemės valgomas augalų šaknis, ieškoti vikšrų ir t.t.

  3. Paskutinysis ledynmetis tęsėsi nuo 21-jo iki 9-jo tūkstantmečio pr.m.e. Šis elnio ragas akivaizdžiai liudija, kad Ledynmečio pabaigoje Lietuvos kraštas jau buvo atlaisvintas nuo ledyno ir jame jau žėlė žolė bei augo menki krumokšniai. Visais laikais Žemėje paskui laukinius gyvūnus migruoja ir žmonės. Tad netenka abėjoti, kad Nemuno krašte dabartinės civilizacijos žmonės gyveno jau prieš 12 000 metų. Netenka abėjoti ir dėl to, kad šiame krašte gyvūnai ir žmonės gyveno ir prieš kitus globalinius ledynmečius, kurie Žemėje kartojasi kas 48 000 metų!

  4. O štai teiginys, kad tai yra “seniausias dirbinys Lietuvos istorijoje”, Jus esate labai ir labai toli nuo tiesos!!! LIETUVOS ISTORIJA – LIETUVOS PRAEITIS toli grąžu neapsiriboja vien tiktai Nemuno kraštu!!! Lietuvių kultųros pėdsakai aptinkami nuo Ramiojo iki Atlanto vandenynų! Beje, šį kelią, ten ir atgalios, per tūksantmečius, mūsų protėviai yra sukorę ne vieną kartą. Tai jie darydavo periodiškai kas maždaug 6000 metų,gamtos jėgoms diktuojant ir klimatui kintant. Nesistebėkitę, juk net Machatma Gandis mūsų keliauninkui Antanui Poškai buvo sakęs- “Lietuvių kalba yra senesnė už sanskritą”!!!

  5. “… studentas Poška priėjo prie tirštai žmonių apgulto Gandžio ir trumpai su juo pasikalbėjo:
    – Žinau Lietuvą. Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba senesnė už sanskritą.”. (Vytautas Narvilas. “Gangas prasideda Himalajuose” psl. 100. Vilnius 1981 m.). Poška ir Gandis kalbėjosi apie 1933 metus.
    Kas dėl 6000 metų, tai LIETUVIŲ KALBA leidžia mums įminti Šumerų “Karalių sąrašą”, kuris liudija, kad šumerai Žemėje vykstančius geofizius procesus stebėjo net 500 000 metų!!! ( R.Zubinas “Praeitis ir Ateitis” psl.71-77).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: