Sekmadienio sakmė. Dievas ir Velnias kankina vienas kitą savo tvariniais (39)

kviecia-menuo-juodaragis-mjr

mjr.nuotr.

Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“

Velnias sakęs Ponui Dievui: „Leisk man, kad aš padarysiu [tokius] vabalus, kad Tu, Pone Dieve, niekaip neatsiginsi“. Ponas Dievas jam leidęs. Velnias pridirbęs daugybę uodų ir užleidęs ant Pono Dievo. Ponas Dievas susikūręs ugnelę. Prie ugnelės per dūmus nė vienas velnio padarytas vabalas nelindęs. Paskui Ponas Dievas sakąs Velniui: „Dabar aš ant tavęs užleisiu savo padarytus vabalus, tu ar atsiginsi?“

Ponas Dievas užleidęs ant jo blusas, tai Velnias, kad ir ugnį kūrenęs, kad ir ką daręs, niekur netvėręs. Tai tik ant kuolelio atsitūpęs, susirietęs ledva ne ledva (vos ne vos) per naktį iškentęs.

(Lietuvių liaudies sakmės, //Jonas Balys. Raštai, t. III, V., 2002, p. 131psl.)

Jonas Trinkūnas: Baltų kultūroje ryškus dualizmas ir dvynių kultas. Tai pastebima ir sakmėse apie pasaulio kūrimą. Lietuviai ir latviai turi Dievo ir Velnio dievų porą. Tyrinėtojai mano, jog baltų mitologija bei ritualai buvo susiję su dualumo mitologema. Jos esmė – išsaugoti pusiausvyrą tarp pirmapradžių elementų, suteikiant tai vienam, tai kitam vyraujantį vaidmenį ir tuo pat metu išlaikant pusiausvyrą tarp jų.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Nuomonių ratas, Sekmadienio sakmė, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

39 komentarai

  1. Kemblys:

    Lietuviškos sakmės, pasakos, padavimai slepia tokią išmintį, kad net lietuviškais žodžiais neapsakysi 😀 😀

    ,,dualizmas, kultas, mitologija bei ritualai, dualumo mitologema, elementų” – DUALUMO MITOLOGEMA

  2. Luotinykas:

    Tai pagavot einamą kalbą. Nu tai, sakau, ir vėl nušnekėjęs tas Trinkūnas. Daugybė įvairių dvejetų ir dvejopumų būna: kairė ir dešinė, partizanai ir stribai, Perkūnas ir Velnias, gera ir bloga, šilta ir šalta, Dievas ir Perkūnas.

    „Dievo ir Velnio DIEVŲ pora“ – anekdotas. Duokit mums dar „Dievo ir Velnio VELNIŲ porą“ darnos dėlei.

  3. vabalas:

    Ši istorija kiek klaidinanti. Kaip žinome, blusas anskčiau, o ir dabar daugelyje vietų, naikina siera. Savaime aišku, kad velnias sieros trūkumo neturėtu jausti. Darau išvadą, kad ši pasakaitė pritempta ir net jei būtu vykusi iš tikro, keltu labai dideles abejones. Trinkūno sukti postringavimai apie pirmapradžių elementų darną ir dualumo mitologemas atspindi tą patį norą pritempinėti viską iki savo ideologijos.

    • Ženklas:

      Manau gerbiamo Krivio – Jono Trinkūno siekiai yra kiti. Jis iš dainų ir tautosakos išrenka pirmapradės moralės ir ilgaamžės išminties grūdus, nuvalo katalikišką bjaurastį, apnašus ir pateikia kaip mūsų prigimtinės religijos DORĄ. Yra penkioliktame amžiuje kataliko kronikinko aprašyta ikikrikščioniška malda Dievams, bjauriai katalikiškai apdergiant. Nuo jos buvo nuvalyti katalikiški spjaudalai ir rasta nuostabaus grožio ir išminties Pagalbos (arba Vaidilų) malda, žymiai gražesnė už žydišką -tėvemūsą. Žiūr., BRMŠ,II.285, Lukas Davidas.

  4. LosAngeles:

    O kur cia ‘kankina vienas kita’???? Taigi vienareiksmiskai teigiama: vieno ‘kuriniai’ be vargo buvo atbaidyti, kitas gi ano ‘kuriniais’ nesugebejo atsikratyti. Taip kad akivaizdi ‘skirtingu kategoriju veikeju’ dvikova, ir baigtis visiskai desninga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *