Išleista nauja knyga apie ženklus ir simbolius (31)

Knyga Rasos Ambraziejienės knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ (2014, 380 p.).

Ši knyga – tai pastanga dar kartą pažvelgti į ženklus ir simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto bandant simbolių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant jų visuotinumą visose senosiose kultūrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai – taškas, ratas, tiesė, kryžius, svastika, trikampis, kvadratas, šešiakampis, bet ir skaičių, spalvų, garsų, stichijų – ugnies, oro, žemės ir vandens – simbolika, laiko samprata, rasties sūkurys bei dieviškoji proporcija.

Knygos pratarmėje autorė rašo, kad šioje knygoje „rasite viską, kas skaitytojus buvo sudominę skaitant „Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai“, – teksto „griaučiai“ liko tie patys, – bet atsirado daug naujų įžvalgų, pavyzdžių bei iliustracijų. /…/ Svarbiausia knygos mintis, pagrindinis „atradimas“, – tai, kas visiems žinoma tūkstantmečiais, tačiau kiekvienas sau turi atrasti asmeniškai, – Dievas yra didis Menininkas. Jis sukūrė Visatą – Visa Tai – nuostabiai gražiai ir paprastai, Jis nieko nepaslėpė. Visame Tame visur švyti ir skamba Jo Ženklai: Jis primena, rodo Save kiekvienoje snaigėje ir kiekvienoje galaktikoje. Jis yra Didysis Varpininkas, pirminiu kosminiu Virpesiu, Garsu, Žodžiu begaliniame Nieke pradėjęs beribį Viską, gūdžioje Tamsoje įžiebęs amžiną Šviesą. Jis kartu yra ir Ji, Didžioji Verpėja, iš pirminių virpesių suverpusi kosminius mezginius, nuaudusi visatos audeklą… Varpininko varpas tebegaudžia ir Verpėjos verpalai dar nesibaigę. Mes, esantys čia pagal dievišką atvaizdą ir panašumą, – taip pat kūrėjai, pajėgūs atpažinti ir priimti mums dovanotus raštus, spalvas, garsus. Pabandykime.“

Algirdas Patackas apie knygą ir jos autorę

Nuo Lietuvos Sąjūdžio laikų Rasa priklauso mūsų būreliui, susispietusiam dar 1970-aisiais. Mus jungė domėjimasis senąja protėvių kultūra, jos sąsajomis su krikščionybe, žygeivių bei eucharistininkų sąjūdžiais. Keliavome po gimtąjį kraštą, Prūsiją, Gudijos ir Lenkijos lietuviškąsias salas. Kiek prakutę, sėdome rašyti į pogrindžio spaudą, kurpti knygeles.

Darėme tai ir naujaisiais laikais. Rasa ir Jūris Ambraziejai buvo mūsų patys darbščiausi pagalbininkai: Jūris yra patyręs kompiuterių ir poligrafijos specialistas, Rasa – tarptautinių žodžių-skolinių lietuvinimo entuziastė, fotografė ir redaktorė. Tokių kaip jie pasiaukojančio idealizmo dėka galėjo gyvuoti ir daug metų išsilaikyti Kauno Sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla (dabar Kauno tautinės kultūros centras). Jie rengė ir leido žurnalą „Vydija“, kuriame buvo skleidžiamos būrelio idėjos.

Pagaliau Rasa – kuklus žmogus – bičiulių paraginta, ėmėsi ir pati rašyti baltų simbolių, kuriais seniai domėjosi, tema. Rezultatas pranoko lūkesčius – pagaliau turime studiją apie baltų ženklus ir simbolius. Panašią knygą yra išleidę latviai, autorius – žinomas autoritetas šioje srityje Valdis Celmas („Baltų raštai ir ženklai“, išversta ir į lietuvių kalbą). Tačiau Rasos Ambraziejienės knyga, mūsų supratimu, yra pranašesnė – ji įrašo baltų simbolius į labai platų tarptautinį kontekstą, todėl jos įžvalgos bei išvados yra patikimesnės ir gilesnės. Knygą iliustravo ir maketavo pati autorė, techniškai apipavidalino Jūris Ambraziejus. Ją malonu paimti į rankas, o turinys atveria mums senovės slėpinius – ženklus, simbolius, slaptingąjį Rasties sūkurį ar versmę. Šis sūkurys dar vadinamas auksine spirale, o matematine išraiška nusakomas taip vadinama Fibonačio formule, kuri parodo, kaip visa buvo Dievo sutverta – ex nihilo, iš nieko, dievišku būdu.

Ši knyga pravers menininkams, tautodailininkams, meno teoretikams, o ilgainiui, tikėkimės, susilauks ir tarptautinio dėmesio, nes baltų simboliai yra vieni archajiškiausių pasaulyje, kaip ir lietuvių kalba.

Knyga išleista bičiulių lėšomis, jos tiražas nedidelis, tik 1000 egz., tad verta paskubėti ją įsigyti.

Knygą galite įsigyti: ČIA bei ČIA.

O taip pat:

Knygynas „Akademinė knyga“ (Universiteto g. 4, Vilnius)
Knygų namai Lt knygyne „Versmė“ (Didžioji g. 27, Vilnius)
Vegetariškame restorane „Namai“ (Subačiaus g. 6., Vilnius)

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

31 komentaras

  1. Algirdas Patackas:

    taip pat knygą galima įsigyti

    Internetinis knygynas: http://www.knygos.lt ; https://www.knygos.lt/lt/knygos/rasties-versme-apie-zenklus-ir-simbolius/
    ————————————————————————-
    1001 knyga, knygynas, Humanitas, UAB

    Adresas: Vilniaus g. 11, LT-44282, Kaunas, Kauno m. sav.
    Telefonas: 8 (37) 209581
    ———————————————————————–
    Knygynas “Akademinis knygynas” Kaune
    Mokslinė ir profesinė literatūra
    Knygynas dirba:
    • I-V 9-18 val.
    • VI –
    Telefonas:+370 37 221 530
    Faksas:+370 37 221 530
    El.p.: zaneta@humanitas.lt
    Knygynas yra Vytauto Didžiojo universiteto III-iuose rūmuose pirmame aukšte.
    K.Donelaičio g. 52, LT – 44244, Kaunas
    ———————————————–
    Kauno ezoterinės literatūros knygynas, Donelaičio 75b (kieme); mob. : 8611 15056; tel.: 837 321078, darbo laikas: I-V 10-18 val.

  2. Rastis:

    Gal ir neblogai būtų tokia knyga, bet kad pacituota įžanga tiesiog meste atmeta atgal. Vestuvių vedėjos lygio lyrika. Kas patikėtų, kad pačioje knygoje medžiaga pateikta akademiniu lygiu? Kas čia atsitiko su autorės vadybininkais?

    • šermukšnis:

      Kiek žinau, knygos autorė pati niekada nesiekė būti priskirta tiems, kurie mintis pateikia „akademiniu lygiu“. Ji net žodžio „akademinis“ nevartotų, t. y. kalbos klausimu būtų Kemblio bendramintė. Mano akimis, tai ne mokslinis darbas, o tiesiog labai savita knyga, kurią įdomu skaityti.

  3. Perkūno Paukštis:

    Mūsų Protėvių ir mūsų Dievų ženklai, kuriuos mylime…
    Ar tiesa, kad Perkūno ženklas – apskritime simetriškai kryžmai sudėtos trys srtėlės ?

  4. Birutė K:

    Knygą apie žEnklus ir simbolius gali parašyti tik Rita Dora iš Kauno, ta prasme teisingą knygą 😉

  5. eglė v.:

    Kauno tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18) Vasario 28 d., šeštadienis, 15 val. Paskaita „Smegenys. Kalba ir bendravimas“, lektorius Aleksandras Žarskus. 17 val. – susitikimas su Rasa Ambraziejiene, simbolių ir ženklų knygos „Rasties versmė“ pristatymas.

  6. Kemblys:

    Iki ašarų (Viešpatie, kodėl išmokau skaityti?!!!) pralinksmino Algirdo Patacko žodžiai:
    ,,Nuo Lietuvos Sąjūdžio laikų Rasa priklauso mūsų būreliui, susispietusiam dar 1970-aisiais. Mus jungė domėjimasis senąja protėvių kultūra, jos sąsajomis su krikščionybe, žygeivių bei eucharistininkų sąjūdžiais. Keliavome po gimtąjį kraštą, Prūsiją, Gudijos ir Lenkijos lietuviškąsias salas. Kiek prakutę, sėdome rašyti į pogrindžio spaudą, kurpti knygeles.”

    Nesupratote, iš ko juokiausi? Įsivaizdavau, kad šiandien ateitų jauni žmonės, puoselėjantys Tautos kūrybinį paveldą, pas senolį Algirdą Patacką… jie išgirstų:
    ,,kultūra, specialistas, idealizmo, entuziastė, idėjos, simbolių, tema, Rezultatas, studiją, autorius, autoritetas, kontekstą, iliustravo ir maketavo, techniškai, spirale, formule, teoretikams…………..”

    ,,..nes baltų simboliai yra vieni archajiškiausių pasaulyje, kaip ir lietuvių kalba.” – ARCHAJIŠKIAUSIŲ!!!

    • Perkūno Paukštis:

      Na taip. Lietuvoje pilna “archajinių tipų”, kurie rūko, geria ir keikiasi.

    • tampax'as:

      Kamblys varo savo vagą – nežiūri į turinį, mintį, o kabinėjasi prie rašymo, žodyno, vieno kito sinonimo, frazeologizmo, svetimybės ir taip sumenkina visą straipsnį… Paklausiu: ar daug padarei, kad bent Gedimino prosp. užrašai virstų lietuviškais?

      • Kemblys:

        ‘tampax’as’, skaityk straipsnį. ,,Turinys”:
        ,,Darėme tai ir naujaisiais laikais. Rasa ir Jūris Ambraziejai buvo mūsų patys darbščiausi pagalbininkai: Jūris yra patyręs kompiuterių ir poligrafijos specialistas, Rasa – tarptautinių žodžių-skolinių lietuvinimo entuziastė, fotografė ir redaktorė. Tokių kaip jie pasiaukojančio idealizmo dėka galėjo gyvuoti ir daug metų išsilaikyti Kauno Sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla (dabar Kauno tautinės kultūros centras). Jie rengė ir leido žurnalą „Vydija“, kuriame buvo skleidžiamos būrelio idėjos.”

        Žodžiai, kuriuos išrinkau, yra ne TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI-SKOLINIAI, o svetimų kalbų žodžių BRUKALAS į lietuvių kalbą. Kokio galo ‘žygeiviai’ landžiojo tsrs laikais po kaimus, jei jiems patiems tautinis paveldas visai nerūpi? Lietuvių kalba taip pat yra PAVELDAS! Mano manymu, ‘žygeiviai’ atliko savotišką ‘kgb’biukų’ MUSGAUDŽIO vaidmenį – į jų pinkles papuldavo tautiškai nusiteikę žmonės. Vienas toks, kuris pasirašinėjo čia ‘alke’ ,,Žygeivis”, pats rašė, kaip tsrs laikais čiuoždavo slidėmis per tsrs-Irano sieną ‘daryti Chomeiniui perversmą’. Nesunkiai rasi ‘Žygeivį’ paieškoje, jei norėsi.

        • tampax'as:

          Puikiai žinau, kas yra Žygeivis. Tau iki jo – kaip iki Saturno. O taip ir neatsakei, veikėjau, ką padarei, kad apšvarintum lietuvių kalbą nuo tų tavo “brukalų”, na pvz. Gedo prospekte? Neišsisukinėk po pseudoteorijom…Reikia realaus darbo

          • Kemblys:

            Man, ‘tampax’as’ ir iki tavęs toli, toli. Aš tikrai nesiryžčiau didžiūną Gediminą vadinti ‘Gedu’. Manau, Gediminas nusipelnė pagarbos, jei jo vardu pavadino gražiausią Vilniaus gatvę. Nežinau tavo ‘nuopelnų’, bet ‘žygeiviai’ savo ‘nuopelnus’ prisiminė tik po 20 metų, po tsrs griūties. Žmonės būtų juos išjuokę, sužinoję anksčiau 😀 pvz., ‘Žygeivis’ rašė, kad kūrė ‘jaunimo organizacijas’ tsrs respublikose, kad slidėmis šliuoždavo per tsrs-Irano sieną… Skaičiau ‘žygeivių’ prisiminimus – vartoja svetimžodžius be saiko.
            Patackas svetimžodžiais rašo, kad ,,…Rasa – tarptautinių žodžių-skolinių lietuvinimo entuziastė…”. Tyčiojasi iš Rasos?

      • Bartas:

        O aš už Kembly balsuoju. Ir ką?

  7. Bartas:

    Kaimiečio klausimas; kuo skiriasi ženklas nuo “simbolio.” Nepykit . Na neturiu svetimų kalbų žodynų – neturiu.
    Tik pradėjau skaityti, klausimas “pasistojo? ” Help, pamogite, ratunku” – vokiškai užmiršau.

  8. Rimgaudas:

    Įsigijau knygą, perskaičiau. Panagrinėjau. Radau ir man reikalingų žodžių, ženklų bei simbolių. Tai – graži ir pažini knyga, kurią dera versti ir į kitas kalbas. Jeigu ji būtų parašyta be tarptautinių žodžių, tai kaip graikas, rusas ar italas, naudodamasis vien elelektroniniu žodynu, tinkamai ją išverstų? Disertacijos irgi rašomos su svetimžodžiais, nes jas būtina pristatyti užsieniečiams, esamas idėjas patentuoti ir t. t. Lietuviškose pasakose, tačiau, svetimžodžiai būtų netoleruotini. Kiekvienai knygai – savas lygmuo, todėl sveikinu Rasą su “Rasties versme” ir linkiu šiai knygai nueiti tolimą kelią.

  9. L:

    Laabai džiaugiuosi ją nusipirkusi, dėkoju autorei. Ieškojau kontaktų, bet neradau.. Norėjau pasiteirauti,ar galima kopijuoti ženklus ir kurti papuošalus ir pan?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: