Prasidėjus agitacinei 2015-ųjų metų Savivaldybės rinkimų kovai viešosiose erdvėse, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, galima pastebėti įvairiausių partijų revoliucinių šūkių: nuo Vilniaus išvedimo iš krizės iki eismo spūsčių panaikinimo. Iš esmės šūkiai nesikeičia, prieš kiekvienus rinkimus lieka tokie patys. Tos pačios politinės jėgos, besikeisdamos miesto Taryboje, nesusidoroja su miesto problemomis, tačiau prieš kiekvienus rinkimus žada, kad problemas išspręs, jeigu tik bus išrinkti. Šių politinių partijų laimei, žmonės jomis tiki. Todėl padėtis Vilniaus mieste ir nesikeičia.
Tautininkų Sąjunga – viena kandidatuojančių politinių jėgų į Vilniaus miesto Mero bei Tarybos postus, dažnai vadinama radikalais. Šiuo žodžiu, partiją stengiamasi marginalizuoti, apjuodinti prieš rinkėjus. Vis dėlto, pats žodis „radikalus“ nėra savaiminis blogis. Radikalus žmogus – ryžtingų veiksmų šalininkas. Taigi, ar ne tokių žmonių stokoja dabartinis Vilnius? Ar ne laikas imtis radikalių veiksmų finansinėje, energetinėje, kultūrinėje, jaunimo švietimo srityse? Šį kartą norėčiau paliesti problemines viešąsias Vilniaus miesto erdves ir renginius jose, nes tai juk liečia kiekvieną vilnietį (ir ne tik). Taigi, kokių radikalių veiksmų reikėtų imtis naujajai Vilniaus miesto valdžiai, siekiant miesto erdves padaryti Lietuviškomis ir moraliomis:
1) Uždrausti homoseksualų paradus. Sutrikusios seksualinės orientacijos asmenys ir jų užsienio lobistai neturėtų žygiuoti istorinės Lietuvos sostinės gatvėmis. Šie renginiai prieštarauja Konstitucijos II Skirsnio, 25 str. 3 daliai: „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“ Akivaizdu, kad didžiosios Lietuvos visuomenės dalies nepritarimas homoseksualių santykių viešam propagavimui, parodo „Baltic pride“ eitynių neatitikimą Lietuviškajai moralei bei dorovei. Vilniaus, kaip ir visos Lietuvos, vaikams, tokie renginiai tikrai nėra reikalingi. Juo labiau, yra įžūlu visuomenės atžvilgiu, visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti eitynių dalyvių saugumą, pamirštant finansinių lėšų trūkumą darželių steigimui, miesto kelių priežiūrai ir daugybę kitų sričių, kur pinigai labiau pasitarnautų miestiečių labui.
2) Sovietinės Žaliojo tilto skulptūros turi būti nukeltos. Tik savo senelių, prosenelių aukos negerbianti Tauta, gali leisti gyvuoti sovietinių padugnių atminimui skirtiems paminklams vienoje garbingiausių sostinės vietų. Taip pat sunku suvokti, kaip galima finansuoti šių skulptūrų remonto darbus, vietoje to, jog pinigai būtų skiriami tautiniams ansambliams (kuriems finansinės paramos tikrai trūksta) įvairų valstybinių švenčių metu. Vietoje sovietinių skulptūrų turi būti pastatyti paminklai Lietuvos partizanams bei žmonėms, ypatingai daug prisidėjusiems prie mūsų valstybės išlikimo. Reikalinga yra parengti ir naują Lukiškių aikštės panaudojimo, užstatymo projektą. Lukiškių aikštėje turi atsirasti statiniai, objektai, skirti visų laikų kovotojams už Lietuvos valstybę ir Tautos laisvę. Taip būtų įprasminta tikroji Laisvos Lietuvių Tautos istorija.
3) Turi būti pašalinti abejotinos kultūrinės vertės objektai, keliantys įvairias sumaištis, nepasitenkinimą visuomenės tarpe. Taip pat reikia atsisakyti tokių pat projektų. Surūdijusio vamzdžio skulptūra privalo būti pašalinta nuo Neries krantinės, taip pat atsisakyti reikia ir Gugenheimo muziejaus vizijos. Šie meniniai projektai tėra pinigų švaistymas, neskatinantys jokio miestiečio pozityvaus-patriotinio ryšio su gyvenamąja vieta – Vilniumi. Vietoje „Gugenheimiškų“ projektų reikėtų greičiau spręsti nacionalinio stadiono nebuvimo problemą. Prie šios problemos sprendimo turi ypatingai daug prisidėti ir Vilniaus miesto valdžia, nes ne kur kitur, o Vilniuje, turi atsirasti nacionalinis stadionas dėl kurio būtų nutraukta visos Lietuvos sporto infrastruktūrinė gėda. Naujoji miesto valdžia turi dėti visas pastangas, kad stadiono statybų klausimas būtų grąžintas į prioritetinę Vyriausybės darbotvarkę.
Taigi, Vilniaus miestui yra reikalinga tokia valdžia, kuri dėtų visas pastangas, jog vilniečiai galėtų gyventi tokiame mieste, kurio viešoji erdvė būtų jiems artima ir įkvepianti, o ne amorali ir atstumianti. Už Lietuvišką mūsų sostinę Vilnių!
Autorius yra Tautininkų Sąjungos narys
Susiję straipsniai:
- Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai
- S. Sokolovas. Kaip sistemos technologai žlugdo koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“
- V.Turčinavičius. Savivaldos rinkimų sistema pažeidžia piliečių konstitucines teises
- G.Songaila. Dvi filosofijos apie išimtinius atvejus
- K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė
- J. Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (III)
- Z. Vaišvila. ES nusimeta kaukes ir Lietuvoje
- N. Aukštaitytė-Puteikienė. Vilties daigai partijų kirmėlyne
- T. Baranauskas. Tautininkai – moderniausia Lietuvos partija
- A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
- Š.Navickis. Dievui į langus
- Š.Navickis. Po lietaus…
- Š.Navickis. Priešpriešos (III)
- Š. Navickis. Žvėries agonija
- L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai!
- A. Akstinavičius. Kodėl bijomasi teisingumo?
- N. Venckienė. Kuo dar galima būtų apkaltinti nepriklausančius sistemai?
- A. Akstinavičius. Darom?
- V. Rubavičius. Rinkimų kodeksas – be realios savivaldos
- D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
- R. Čekutis. Pakelti šakes
- V. Rubavičius. Pražūtingas pastovumas
- Spaudos konferencija: Referendumų likimas Lietuvoje artėjančių rinkimų kontekste (tiesioginė transliacija, video)
- V. Juozapaitis. Kas iš socialdemokratų pavogė šaukštelį?
- A. Kubilius. Socialdemokratai planuoja Vilnių atiduoti V. Tomaševskiui (video)
- K. Stoškus. Tiesioginės demokratijos egzaminas, kurį privalu išlaikyti…
- D. Stancikas. Nelaimėta pergalė
- D. Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?
- D. Paukštė. Krokodilo ašaros dėl profsąjungų
- V. Turčinavičius. Kaip pažeidžiamos piliečių teisės ir demokratijos principai?
1) O taip pat uždrausti neįgalių žmonių renginius, kaip žeminančius tautiškai sportuojančių Lietuvos patriotų jausmus. Svarstysime ar gali lankyti mokyklas neatitinkatys tautinių standartų kairiarankiai. Taip pat sieksime eliminuoti iš visuomenės visus, sergančius genetinėmis ligomis. Sveikai tautai- sveikas žmogus!!! Konstitucija- mūsų pusėje!
2)Taip pat turi būti nukelti visi sovietiniai pastatai. Juk jie buvo pastatyti mūsų protėvių trobelių vietoje, kruvinomis tarybinių kolaborantų rankomis. Išvalysime istorinę atmintį iki didingų LDK laikų!
3)Sieksime, kad vietoje šiuolaikinio meno centro iškiltų didingi tautos kančios namai, kur būtų eksponuojami tikrai vertingi kūriniai, kuriuos atrinks tautos valia sudaryta šviesiųjų krivių komisija. Taip pat naikinsime europos centre veikiantį europos parką, kaip neatitinkančią tautos lūkesčių, europinės kultūros propagavimui skirtą įstaigą. Ir tai dar ne viskas. Mūsų sąraše- keli tūkstančiai šiuolaikinio dekadentinio meno kūrinių ir europropagandos centrų. Jų vietoje privalo augti tik tautinės pienės.
Kad ir ką tamstelė vartojat, tai veikia. Stipriai. 😀
P.S. Dar vienas įrodymas, kad neomarksizmas, bolševizmas ir “progresyvi” liberastija kuo puikiausiai tarpusavyje dera. 🙂
Užskaitau, 10 balų!
Nevyniok virvės iš bėzdalų.
Keista, bet radikalusis tautininkas nepastebi svarbiausio Vilnių, o per tai ir šalį mulkinančio fakto, t.y. to, kad iki šiol valdžiusios valstybės ir savivaldos valdžios Vilnių yra palikusios už europinės vėžės “Rail Baltica” borto (maršruto), nors pagal “Rail Baltica” idėją jos maršrutas turi europine vėže sujungti Baltijos šalių sostines per Varšuvą su Berlynu. Tačiau valdžių yra įvykdytai tai, kad vėžės maršruto projekte be aiškaus pagrindo vietoje Vilniaus atsirado Kaunas. Kas iš esmės reiškia, kad iš Vilniaus į Balstogę ir toliau į Varšuvą tektų važiuoti per Kauną, Kazlų Rūdą, t.y. 200-300 km. ilgesniu keliu. Taigi tokiu atveju dukart didesniam už Kauną Vilniui ir atitinkamai daliai Lietuvos “Rail Baltica” neapsimokės naudotis arba bus priversti ja naudotis ne iš Kauno, o iš Balstogės, o tai reiškia, kad vilniečių kelionės išlaidos taps ne Lietuvos, o Lenkijos geležinkelio pajamomis. Taigi turime akivaizdų veikimą prieš Vilnių ir valstybę. Tiek autorius, tiek tautininkai apskritai apie tai tyli ir dar nori, kad vilniečiai juos rinktų į valdžią. “Rail Baltica” maršrutas turi būti pagrindiniu klausimu per savivaldybių bei kitus rinkimus.
O ar tai savivaldybės lygio klausimas? Ar Vilniaus meras sprendžia, per kur geležinkelis turi eiti?
Dėl “be aiškaus pagrindo” tai perspausta: pagrindas yra – tiesesnė, trumpesnė, taigi, ir pigesnė trasa.
Beje, įvertinau paskaičiavimus: atstumas tarp Vilniaus ir Kauno yra 100 km, bet kelionė pailgės 200-300 km. Galima ir kitaip skaičiuoti: atstumas nuo Vilniaus iki Varšuvos – 454 km, nuo Kauno iki Varšuvos – 392 km. Sudėjus kelionę Vilnius-Kaunas-Varšuva, susidaro 492 km, t.y. 38 km. toliau, negu tiesiai iš Vilniaus. Kur čia 300 km? O kad vilniečiai bus priversti geležinkeliu naudotis iš Baltstogės – užskaitau! 🙂
Galima ginčytis, kiek protinga Vilnių palikti “už borto” tiesiant šitą geležinkelį, bet reiktų bent pusėtinai logiškus argumentus pateikinėti. Ir – dar kartą – ar tai tikrai savivaldybės lygio klausimas? Jei ne – kokia prasmė prie kandidatų į savivaldybę dėl to kabinėtis?
“Rail Baltica” geležinkelio idėja – sujungti savo maršrutu Baltijos šalių sostines per Varšuvą su Berlynu. Taigi Vilniaus savivaldybės taryba privalėjo ir privalo reikalauti, kad Lietuvos Vyriausybė argumentuotuotai paaiškintų kodėl Lietuva vienintelė iš šalių pažeidžia šią idėją nukreipdama “Rail Baltica” maršrutą ne per Vilnių, o per Kauną. Tad “Rail Baltica” maršrutas kaip Vilniaus savivaldybės kompetencijos klausimas yra šia nurodyta prasme, be to, visa tai susiję su infrastruktūros plėtojimu, kas yra savivaldybės žinioje.
Lenkijoje “Rail Baltica” maršrutas į Varšuvą eina nuo Balstogės, taigi maršrutas per Lietuvą orientuotinas Balstogės kryptimi. Tokiu atveju akivaizdu, kad jis nuo Panevėžio turėtų eiti per Vilnių – Druskininkus, o ne per Kauną, Kazlų Rūdą, Elką (Lenkija), nes tokios orientacijos maršrutų atvejais nuo Vilniaus iki Balstogės vėžės ilgis būtų apie 180-200 km. ilgio, o nuo Kauną iki jos – apie 320-350 km. Taigi trasa per Vilnių iki Balstogės būtų apie pora šimtų kilometrų trumpesnė negu per Kauną, tad būtų ir pigesnė. Be to, geležinkelio trasa iki Druskininkų jau yra, taigi atkristų jai reikalingos žemės išpirkimas iš privatininkų. Gi trasai einant per Kauną, keleiviams iš Vilniaus dar prisidėtų 100 km. kelionė iki Kauno bei persėdimas jame į “Rail Baltica” traukinį. Žodžiu,dėl išvardintų priežasčių į Balstogę per Kauną, Kazlų Rūdą, Elką iš Vilniaus niekas nevažiuos. Be to, trumpesnis kelias iki Balstogės būtų per Vilnių negu per Kazlų Rūdą, Šeštokus ir vykstant iš Kauno. Taigi, visais išdėstytais atžvilgiais “Rail Baltica” maršrutas per Kauną Lietuvai ir jos gyventojams yra nesąmonė. Be to, akivaizdu, kad maršrutas per Vilnių būtų Lietuvai politiškai ir ekonomiškai bei strategiškai žymiai naudingesnis bei perspektyvesnis.
Taigi akivaizdu, kad Vilniaus savivaldybė dėl to, kad Vilnius paliktas be realaus, tinkamo naudojimosi “Rail Baltica” galimybų, nuolaidžiauja Vyriausybei bei galimas daiktas svetimiems interesams, todėl “kabinėtis” prie jos vilniečiams yra dėl ko.
Jei brėšim liniją nuo Rygos iki Balstogės, tai ilgesnis kelias, negu darant kilpą iki Vilniaus, nebus niekaip. Atstumas nuo Kauno iki Elko – apie 180 km, nuo Vilniaus iki Elko – apie 260 km. Jei važiuosim iš Vilniaus į Kauną, o iš ten į Elką – bus 100+180=280 km. Kur čia kelių šimtų kilometrų skirtumas Vilniaus naudai?
Mano išdėstyme praleidote svarbų momentą, t.y. tai, kad maršrutui einant per Vilnių į Balstogę būtų vykstama ne per Elką, o tiesiai per Druskininkus. Taigi, tokiu atveju “Rail Baltica” vėžės ilgis nuo Vilniaus iki Balstogės būtų apie 180-200 km. Gi šio geležinkelio maršrutui einant per Kauną, Elką jo ilgis nuo Kauno iki Balstogės būtų apie 320-350 km. 350-200= 150 km, taigi trasos ilgių skirtumas 150 km – akivaizdus. Tai akivaizdžiai rodo maršruto per Vilnių naudą. Beje, maršruto per Kauną atveju, važiuojant iš Vilniaus, dar prisideda 100 km., taigi einant jam per Kauną 1/3 Lietuvos (Vilnius ir jos pietrytinė dalis) gautų iki Balstogės apie 250 km. ilgesnį kelią. Dėl to akivaizdu juo nesinaudotų. Beje, kaip jau minėjau anksčiau, važiuojant į Balstogę iš Kauno per Kazlų Rūdą, Elką, o ne per Vilnių, jis taip pat gautųsi apie 50 km (350-100-200) ilgesnis ir pačiam Kaunui. Taigi, Lietuvai, o taip vykstantiems per ją keleiviams ženkliai trumpesnis kelias būtų “Rail Baltica” maršrutui einant per Vilnių.
Neradote, kaip čia į Balstogę trumpesnis kelias per Vilnių, tai dar sykį paaiškinau.
Tai manote, kad Vilniaus savivaldybė nurodys lenkams, pro kur jiems gelžkelio trasą tiesti? Ir, jei teisingai suprantu, siūlote važuoti per Gardiną?
Manau, kad Vilniaus savivaldybė turi reikalauti, kad Vyriausybė nepažeistų Vilniaus kaip sostinės teisėtų interesų ir į savivaldybės tarybą rinktų tuos, kurie gins vilniečių ir apskritai teisėtus Lietuvos interesus, susijusius su “Rail Baltica” maršrutu laikydami, kad jis Lietuvai yra nepalyginamai tinkamesnis yra per Vilnių negu Kauną.
Kas dėl nurodymų Lenkijai, tai tereikia Lietuvai nuspręsti, kad “Rail Baltica” maršrutas eina per Vilnių ir Lenkija argumentų dėl to, kad trasa eitų ir per Elką, ir per Balstogę netenka. Dar geriau Lietuvai, Baltijos šalims būtų “Rail Baltica” tiesti etapais, pirmiausiai šiuo geležinkeliu sujungiant Taliną- Rygą-Vilnių. Ši “Rail Baltica” atkarpa kurį laiką galėtų veikti ir netgi būti pelninga ir nesant jungties su Varšuva. Taip veikiant Baltijos šalims, jokių malonių iš Lenkijos laukti neprireiktų. Paprasčiausiai tokiu atveju Lenkija gautų pasirinkti, kad į Varšuvą “Rail Baltica” važiuojama arba per Elką arba per Balstogę, o Lietuvai šis jos pasirinkimas reikšmingas nebūtų, nes atstumas iki Šeštokų nuo Vilniaus per Alytų, o nuo Kauno per Kazlų Rūdą, beveik vienodas.
Žinoma tiesiausiai iš Vilniaus į Balstogę būtų važiuoti per Gardiną. Tačiau jis jau ne ES teritorija, taigi atkrenta. Tad siūlau – per Druskininkus iki Lenkijos sienos, o nuo jos į Balstogę per Augustavą ar Kuznicą.
Aš puikiai suprantu psichologinę ir emocinę reikalo pusę – t.y. kad sostinę “palikti už borto” yra nesąžininga – manęs tik neįtikina skaičiavimai, kad daryti lanką reiškia trumpesnį kelią. Užtenka pažiūrėti į žemėlapį, kad pamatytum, jog nuo Rygos einant tiesiai (beveik) žemyn, atstumas yra trumpesnis, negu sukant į rytus link Vilniaus, o paskui – atgal į vakarus.
“atstumas iki Šeštokų nuo Vilniaus per Alytų, o nuo Kauno per Kazlų Rūdą, beveik vienodas” – ne visai – apie 50 km skirtumas. Bet čia jau techninės detalės. Šiaip, girdėjau šnekų apie planus daryti atšaką į Vilnių – tai, manau išspręstų (bent iš dalies) problemą.
Kažką paniojate, niekur to, kad “daryti lanką reikštų trumpesnį kelią” mano skaičiavimuose nėra.
Atstumo nuo Kauno ir Vilniaus iki Šeštokų skirtumas ne apie 50 km, o apie 20 km. Gi atšaka į Vilnių nieko išspręsti negalima, nes paprasčiausiai iš Vilniaus iki Balstogės per Kauną, Kazlų Rūdą, Elką, t.y. per aplinkui ir dar su persėdimu Kaune niekas nevažiuos. Kad vykstant iš Vilniaus įsėstum į “Rail Baltica” teks vykti į Balstogę automobiliu. Taigi labiau tikėtina, kad atšaka valdžios siekia dar kuriam laikui užtušuoti nuo viešumos Vilniui ir valstybei “Ral Baltica” numatomu maršrutu per Kauną, o ne Vilnių, daromą aferą.
1. Žr savo aukščiau pateiktus skaičiavimus. Beje, apie lankstą kalbėjau VISOS Lietuvos teritorijos mastu – pasižiūrėkite žemėlapį. Brėžkit liniją Joniškis-Kaunas Šeštokai, o paskui Joniškis-Vilnius-Šeštokai ir pasakykit, kad nėra skirtumo ar kad per Vilnių netgi arčiau.
2. http://www.rail-baltica.lt/content/archive.php?act=detail&lang_id=1&cat_id=2&subcat_id=10&cont_id=66
Kaunas-Kazlų Rūda – Šeštokai: 36+78 km=114 km
Vilnius-Druskininkai-Šeštokai: 129+71 km=200 km
Sakyčiau, kiek daugiau, negu 20 km skirtumas. Tiesa, čia kiek pasimečiau – visą laiką kalbėjote apie maršrutą per Druskininkus, o paskui jau – per Alytų. Apsispręskit. Beje, net ir per Alytų: Vilnius-Alytus-Šeštokai: 109+46 km=155. Irgi ne 20 km.
3. Ne automobiliu iki Balstogės (nežinau, kiek nupušęs žmogelis turėtų būti, kad taip darytų), o traukiniu iki Kauno. 😉
Bet mes jau visai “užsiciklinom” ties tuo Rail Baltica – čia gerokai į šoną nuo straipsnio temos.
Visi mano pateikti geležinkelio trasų atstumų skaičiavimai daugmaž atitinka realiai esančius. Jeigu pats nuo Druskininkų trasą tiesi ne į Balstogės, o į priešingą jai Šeštokų pusę, ir pagal tai skaičiuoji trasos Vilnius-Druskininkų-Balstogė kilometražą, tai kokios gali būti kalbos dėl to kuomet Lietuvai būtų trumpesnis kelias iki Balstogės, ar “Rail Baltica” vėžės maršruto per Vilnių, ar Kauną atveju. Nėra nė vieno pagrįsto argumento dėl to, kad vėžės maršrutas eitų ne per Vilnių, o – Kauną. Tai jau esu išdėstęs, todėl nesikartosiu.
Akivaizdu, kad vėžės maršrutui einant per Kauną, Vilnius praktiškai liktų be pakenčiamų galimybių – iš Vilniaus su persėdimu Kaune iki Balstogės per Kauną, Kazlų Rūdą, Elką, t.y. apie 450 km, niekas nevažiuos – “Rail Baltica” pasiekti Berlyną, apskritai Vakarų šalis. Ir tai visais atžvilgiais būtų nenaudinga ne tik Vilniui, bet ir valstybei ekonomine bei ypač politine prasme. Vėžės maršrutas strateginis Lietuvai klausimas, taigi tikėtina, kad naujai išrinkta Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškels jį tinkamu lygiu į viešumą, taip gindami sostinės ir visos Lietuvos interesus.
Beje, paties pateiktos nuorodos duomenys yra pasenę, kadangi Vyriausybė pernai priėmė sprendimą, kad “Rail Baltica” iš Latvijos eis ne per Šiaulius, o – Panevėžį.
“Jeigu pats nuo Druskininkų trasą tiesi ne į Balstogės, o į priešingą jai Šeštokų pusę” – o tai sienos kirtimas ne ties Šeštokais? Nuo Druskininkų tiesiai į Balstogę būtų per Baltarusiją, kas (kaip ir pats pripažinote) nėra realus variantas. O dėl pasenusių duomenų – tai priekaištai ne man, o oficialiam Rail Baltica puslapiui.
Balvonai…tik griauti viska ir temokam!