Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 01 17 22:13
0
0
SHARES
Vokiečių belaisviai | leidyklos „Briedis“ nuotr.

Vokiečių belaisviai | leidyklos „Briedis“ nuotr.

vokieciu-belaisviai-leidyklos-briedis-nuotr.2
Vokiečių belaisviai | leidyklos „Briedis“ nuotr.

Belaisviai nuo seno buvo (ir yra) vertingas nugalėtojų lobis, padedantis siekti tolesnių pergalių. Juos galima iškeisti į saviškius, jais manipuliuojama derybose, jie naudojami kaip spaudimo priemonė diplomatiniuose santykiuose arba paprasčiausiai sunaikinami. Teroristai juos vadina įkaitais, siekiant nuolaidų, savų tikslų, tenkinant beprotiškiausius reikalavimus.

Karo belaisviai – tai dar viena, ko gero, gausiausia šių nelaimėlių kategorija, kuri egzistuoja nuo neatmenamų laikų ir kuria naudojasi visi be išimties režimai. Tačiau šįkart apsistokime ties vokiečių belaisviais, kurių likimas Sovietų Sąjungoje karo ir pokario metu buvo išties nepavydėtinas.

Vokiečių anklavo bėdos

Kaip prieš trejus metus laikraštyje „XXI amžius“ paskelbtame tyrime „Skaudi Rusijos vokiečių dalia“ rašė istorija besidomintis tremtinys Vytautas Guliokas, pirmieji vokiečių pėdsakai Rusijoje aptinkami nuo IX amžiaus. XVI–XVII a. čia geranoriškai priimami jų amatininkai, pirkliai, medicinos žinovai. 1762 m. gruodžio 4 d. Jekaterinos II paskelbtas manifestas atvėrė vartus vokiečių kolonistams į laisvas derlingas Pavolgio žemes, kur pastarieji vėliau sudarė bendruomenes, išsaugodami savo kalbą, religiją, gyvenimo būdą. J. Stalinas naudojosi vokiečių mokslininkais karinės pramonės, mokslo tyrimų, meno srityse.

1913 m. Rusijos teritorijoje gyveno 2,4 mln. vokiečių tautybės piliečių. Vokiečių autonominėje respublikoje Pavolgyje (Pavolgio vokiečių autonominė SSR buvo sudaryta 1923 m. gruodžio 19 d., bet išformuota 1941 m. rugpjūčio 28 d., apkaltinus bendradarbiavimu su nacistine Vokietija) karo pradžioje daugiau nei du trečdalius gyventojų sudarė vokiečiai. Beje, 1924 m. čia antrąja valstybine kalba paskelbta vokiečių kalba, o prieš karą iš visų SSRS autonominių respublikų ji pirmoji buvo pasiekusi visuotinį raštingumą.

Likus porai dienų iki įsako pasirašymo dėl vokiečių iškeldinimo, čia buvo įvesti gausūs NKVD kariniai daliniai. Visiems vokiečiams duota para pasiruošti priverstinei kelionei su šeima, leidžiant pasiimti iki vienos tonos krovinio. Per prasidėjusio karo suirutę dėl transporto stokos daugelis iki geležinkelio stoties iškeliavo nešini bagažu rankose. Iš Pavolgio į Sibirą, Kazachstaną ir Vidurinę Aziją tomis dienomis išsiųsta 446 tūkst. gyventojų. Panašūs vokiečių tautybės piliečių trėmimai su šeimomis iki 1942 metų vidurio tęsėsi ir kitose srityse, neužimtose vermachto kariuomenės. Iš viso ištremta apie 950 tūkst. gyventojų.

Tremtyje vokiečiai dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų patyrė ne tik dažnai nepakeliamus buities ir materialinius sunkumus, bet ir buvo tapatinami su fašistais, vaikai mokyklose nuolat patirdavo patyčias. Tiesa, vietiniai gyventojai netrukus pastebėjo, kad vokiečiai, dirbantys žemės ūkio fermose, nemokėjo vogti. Vietiniams jie rodė, kaip dirbti gerai, negirtuokliaujant ir negrobstant.

1942 m. pradžioje specialiu įsaku vokiečiai – vyrai 15–55 metų amžiaus, moterys 16–45 m., išskyrus nėščias ir su kūdikiais iki 3 metų, – buvo mobilizuoti į darbo kolonijas, vėliau pavadintas „darbo armija“, darbams statybose, miško ruošoje, kalnakasyboje. Į šios darbo armijos dalinius įtraukti ir dešimtys tūkstančių vokiečių, prasidėjus karui atšauktų iš fronto ir nuginkluotų. Darbo armija buvo išformuota 1947 metais, ir likę gyvi privalėjo grįžti į savo tremties vietas.

Karo belaisviai – niekingi nusikaltėliai?

Kalėjimai, kolonijos ir darbo stovyklos ypač pasipildė karo belaisviais. Oficialiais vokiečių duomenimis į Raudonosios armijos rankas pateko 3,486 mln. vermachto kareivių ir tarnavusių Trečiojo reicho šalių pulkuose, gi sovietinė statistika teigia, kad jų buvo 2 mln. 390 tūkst. Jau 1941 m. vasarą NKVD ėmė plėsti lagerių tinklą, metų pabaigoje jų buvo daugiau kaip 300. Paprastai jie buvo nedideli, kuriami užnugario rajonuose (vejant vokiečius stovyklos atsirasdavo Ukrainos, Baltijos šalių, Baltarusijos, Moldavijos teritorijose, Kryme) ir talpindavo nuo 100 iki 3000-4000 belaisvių.

Sovietiniai leidiniai tvirtina, kad vokiečių belaisvių sąlygos buvo pakenčiamos. Esą iš pradžių jie gaudavo po 400 gr duonos, o nuo 1943 m. – po 600-700 gr. Be to per parą jiems tekdavo 100 gr žuvies, 100 gr kruopų, po pusę kilogramo bulvių ir daržovių, 20 gr cukraus, šiek tiek miltų, aliejaus, arbatos, pipirų ir acto. Generolų ir sergančių distrofija normos buvo dar didesnės. Be to jiems mokėdavo už darbą, ir belaisviai net galėjo susitaupyti taupomosiose kasose…

Kitais duomenimis, belaisvių gyvenimas SSRS lageriuose buvo košmariškas. Netgi sovietinį gyvenimą gražinantis portalas Fischki.net straipsnyje „Kaip SSRS gyveno vokiečių belaisviai?“ rašo, jog lageriuose žmonės masiškai mirdavo, nereti buvo ir kanibalizmo atvejai, bet tai esą „visai suprantama – juk buvo karo sąlygos“. Buvo daroma viskas, kad belaisvių stovyklose gimstamumas būtų mažas, o mirtingumas didelis. Nuo 1942 m. sausio iki 1948 m. spalio gimė 25,8 tūkst., o mirė 45,3 tūkst. vokiečių. Vien tik Kazachstane nuo 1944 m. balandžio iki 1945 m. liepos mirė 19,5 tūkst. žmonių – apie 8 proc. visų ten gyvenusių vokiečių. NKVD dokumentuose rašoma, kad pagrindinės mirties priežastys – sunkios materialinės ir būsto sąlygos bei 1944 m. kilusi šiltinės epidemija.

Lageriuose geriau už vokiečius gyveno italų, kroatų, rumunų belaisviai, dažnai įsitaisę virtuvėse, ūkio ir aprūpinimo padaliniuose. Tačiau minėtas portalas palygina, kad karo metu fašistinėje nelaisvėje žuvo 58 proc. rusų belaisvių, o sovietiniuose – „tik“ 14,9 proc. Kitaip sakant, stalininiuose belaisvių „kurortuose“ viešpatavo ramybė ir gerovė…

Akla tarptautinė Temidė

Dar nuo Didžiosios prancūzų revoliucijos tarptautinėje teisėje įsigaliojo nuostata, kad „karo belaisvis turi būti neliečiamas kaip tautos suverenitetas ir šventas – kaip nelaimė“. Pasauliniuose konfliktuose jų skaičius nuolat augo: jeigu 1870-1871 m. prancūzų-prūsų kare abiejose pusėse nelaisvėje buvo 400 tūkstančių žmonių, o Pirmojo pasaulinio karo metais – 8 mln. 400 tūkst., tai Antrojo pasaulinio karo metais visos kariaujančios šalys paėmė į nelaisvę beveik 35 milijonų priešo kareivių ir karininkų. Pirmojo pasaulinio karo metais mirtingumas tarp rusų karo belaisvių Vokietijoje buvo 5,4 proc., o Antrojo – tarp sovietinių karo belaisvių jau 57,8 proc.

Tarptautinėje teisėje elgesį su karo belaisviais ir repatriaciją reguliuoja 1907 m. Hagos konvencija, 1929 m. liepos 27 d. Ženevoje pasirašyta ir 1949 m. balandžio 21 – rugpjūčio 12 d. ten pat pakoreguota konvencija. Tačiau nei nacių, nei sovietinis režimai jų nesilaikė, o efektyvios tarptautinės kontrolės tuomet nebuvo.

Atšilimas pažadino viltį

Mirus J. Stalinui ir NKVD šefui Lavrentijui Berijai, prižiūrėjusiam ir belaisvių stovyklas, atėjus chruščioviniam atšilimui, reikėjo spręsti klausimą ir dėl vokiečių belaisvių likimo. Juos buvo brangu išlaikyti. O 1955 m. Maskvoje apsilankė pirmasis po karo ir net keturis kartus rinktas VFR kancleris Konradas Adenaueris. Jo vizitas prasidėjo rugsėjo 9 d. ir truko 4 dienas, o vizito rezultatas – atkurti diplomatiniai VFR ir SSRS santykiai. Prieš tai, 1955 m. sausio 25 d., SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo paskelbė įsaką „Dėl karo padėties tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nutraukimo“, nors, pavyzdžiui, Prancūzija ir Didžioji Britanija karo stovį su Vokietija nutraukė 1951 m. liepos 9 d., Jungtinės Amerikos Valstijos – 1951 m. spalio 19 d.

Jau 1955 m. gruodžio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos įsaku vokiečiams panaikinamas specialiai perkeltų asmenų statusas. Išimties tvarka leista susijungti šeimoms, išskirtoms karo metu ir gyvenančioms už Sovietų Sąjungos ribų. Tuo pasinaudojo keli tūkstančiai šeimų, išvykusių į vieną iš dviejų Vokietijos valstybių, daugiausiai į VDR, arba Austriją. Žinoma, įsakas numatė grįžtančių vokiečių konfiskuoto turto negražinti, taip pat jie negalėjo apsigyventi vietose, iš kurių buvo ištremti arba paimti į nelaisvę.

Tačiau masinis vokiečių išvykimas iš Sovietų Sąjungos prasidėjo tik 1986 metais, įvedus pakeitimus minėtame įsake. Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki 2006 metų iš buvusios SSSR teritorijos grįžo 2334 vokiečių ir jų šeimų narių. Išvykdami iš SSRS vokiečių repatriantai laikinai apsistodavo jos pakraščiuose – Ukrainoje, Baltarusijoje, Baltijos šalyse.

Karo belaisvių stovykla Lietuvoje

Kiek tokių „praskrendančių paukščių“ buvo mūsų krašte, duomenų nėra, tačiau istorikė Milena Tamošiūnienė pernai paskelbė tyrimą „Karo belaisviai Lietuvos Respublikos politikoje“. Tiesa, ji nagrinėjo 1919–1923 m. situaciją, kai Lietuva kovojo su lenkais, bolševikais ir bermontininkais. Bet istorikė priminė ir 1947–1949 m. vykusią vokiečių repatriaciją iš Kaliningrado srities, kai ją už-ėmė Raudonoji armija, taip pat 1951 m. gegužės 10–11 d. įvykdytą vadinamųjų Kaliningrado vokiečių deportaciją iš Lietuvos. Tuomet į VDR iš Lietuvos išvyko 3415, o iš kitų respublikų –275 asmenys, gimę Rytų Prūsijoje. Etninių Rytų Prūsijos gyventojų iškeldinimo iš Karaliaučiaus rezultatas yra tas, kad Rytų Prūsija liko tik istorijos faktas. Prūsija nustojo egzistavusi.

Beje, istorikas Rimgaudas Maslauskas, tyrinėjęs karo belaisvių stovyklų istoriją, išsamiai rašė apie Macikų karo belaisvių stovyklą, buvusią 3 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės, kairiajame Šyšos krante. Dabar čia įkurtas muziejus. 1939m. kovo 29 d. hitlerinė Vokietija ultimatumu susigrąžino Klaipėdos kraštą ir netrukus Šilutės (Heydekrug) apskrityje, Macikų (Matziken) kaime, buvusioje Macikų dvaro žemėje, įsteigė karo belaisvių stovyklą. Joje buvo kalinami antihitlerinės koalicijos karo lakūnai amerikiečiai, belgai, prancūzai, lenkai, rusai. Kalinimo sąlygos buvo skirtingos, jos priklausė nuo kalinių pilietybės, bet apskritai pakenčiamos. Tačiau Ženevos konvencijos reikalavimai nebuvo taikomi čia kalinamiems rusų lakūnams, nes Sovietų Sąjunga tos konvencijos nebuvo pasirašiusi.

Sovietų armijai įžengus į Klaipėdos kraštą, buvusią karo belaisvių stovyklą iš karto pritaikė vokiečių kareiviams, patekusiems į nelaisvę. Buvo įsteigta jau sovietų karo belaisvių stovykla Nr. 184. Kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, rašo autorius. Belaisviai buvo varomi į Klaipėdos atstatymo darbus, jos įmonėse dirbo apie 2 tūkstančius Macikų lagerio karo belaisvių. Lageryje buvo laikomi ir visiškai išsekę, nebegalintys dirbti, mirčiai pasmerkti karo belaisviai.

1946 m. vokiečių karo belaisvių teritorijoje buvo įkurtas GULAG‘o Šilutės (Macikų) skyrius Nr.3. Jis galutinai įsikūrė 1948 metais, kai nebeliko karo belaisvių. Bet lagerio teritorija, tapusi GULAG‘o dalimi, buvo sparčiai plečiama ir netrukus užėmė 5 ha žemės. 1952 m. duomenimis tai buvo didžiausias lageris okupuotoje Lietuvoje. Vienu metu čia galėjo būti kalinama apie 3 tūkstančiai žmonių. Griežčiausiai, atskiroje zonoje, buvo kalinami politiniai kaliniai. Į lagerį patekdavo neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, rezistentai ir jų artimieji, ūkininkai, nesugebėję sumokėti užkrautų mokesčių ir apkaltinti sabotažu, nuo fronto bėgę ir sugrįžę Klaipėdos krašto gyventojai.

Kaliniai masiškai mirdavo. Iš maždaug tūkstančio kalinių 1948-1955 m. čia žuvo 365 suaugusieji ir 70 vaikų. Tarp žuvusių 119-ka buvo 60-82 m. amžiaus. 1955 m. sausio 20 d. mirus šešiasdešimtmečiui Jokūbui Janavičiui, baigiamas ir Macikų lagerio aukų sąrašas. Tuomet lageris buvo uždarytas.

Vokiečių belaisvių likimas Sovietų Sąjungoje – tai jau istorija. Sunku ją lyginti su nacių holokaustu ar ištisų tautų genocidu, tačiau ir sovietinė sistema nesibodėjo šluoti nuo žemės paviršiaus kitataučius, tos sistemos kritikus ir niekuo dėtus žmones. Dar ir šiandien baltijiečiams ir ukrainiečiams Kremliaus lipdomos nuo praėjusių kataklizmų užsilikusios fašistų, nacių etiketės.

O praėjusį rugpjūtį per centrinę Donecko gatvę teroristai pražygiavo su ukrainiečiais karo belaisviais. Maskvos remiami separatistai iš viso vedėsi apie šimtą belaisvių ukrainiečių, kurių rankos buvo surakintos jiems už nugaros. Palaikantys teroristus į belaisvius mėtė kiaušinius, pomidorus, plastikinius vandens butelius, visaip niekino, įžeidinėjo, o iki dantų ginkluoti sargybiniai skaniai žvengė…

Ką gi, XXI amžius… Argi?

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Lietuva sugriovė sovietų imperiją. Ar ji sugriaus Rusiją?
  2. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  3. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  4. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  5. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  6. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  7. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  8. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  9. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  10. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  11. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  12. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  13. Č.Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  14. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  15. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  16. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  17. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  18. Č. Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai – neįveikę lietuviškos sienos
  19. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  20. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  21. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  22. Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė
  23. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  24. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  25. Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte
  26. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  27. J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija
  28. Dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

2020 12 22
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

2020 12 07
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kaimyniški santykiai ar nuolaidžiavimas Lenkijai?

2020 11 28
Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

O. Voverienė. Pokario Lietuva: „Pamiškės sodyba“

2020 11 20
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Sausio 8 d. per Delfi TV laidoje „Jūs rimtai?“ su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi buvo aptartos pasaulinės ir/arba Seimo...

Skaityti toliau

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 09
2
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80-metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų sukaktuvininkui....

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

by Kristina Aleknaitė
2020 12 28
5
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu | www.hitler-archive.com...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 22
41
Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

www.iskauskas.lt nuotr. Didžiosios šventės jau čia pat, o mes galvojame apie Nepaprastosios padėties (NP) įvedimą šalyje....

Skaityti toliau

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

by Kristina Aleknaitė
2020 12 14
8
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr. Šilalės kraštas yra pagimdęs...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3744; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2176; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1760; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1617; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1352; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1308; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Artautas Rimbutas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Z. Vaišvila. Bijokime valdžios melo, kaip velnias kryžiaus

Z. Vaišvila. Bijokime valdžios melo, kaip velnias kryžiaus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai