Sausio 18 d., sekmadienį, 16 val. Vilniaus Rotušėje bus pradėti Mykolo Kleopo Oginskio metai. Lietuvos muzikų sąjunga surengs renginį „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą darbą ir gyvenimą“ skirtą paminėti kunigaikščio, įžymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų Tautų Respublikos valstybinio veikėjo, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metines.
Vilniaus Rotušėje susirinkę klausytojai turės galimybę išgirsti garsųjį M. K. Oginskio polonezą ir kitas jo kompozicijas, susipažinti su kunigaikščio laiškų, memuarų, autobiografijos, knygos „Atsiminimai“ fragmentais. Bus skaitomos poetų A. Mickevičiaus ir D. Naborovskio eilės,
ištraukos iš muzikologo I. Belza knygos „Mykolas Kleopas Oginskis“, skambės romansai ir kūriniai fortepijonui.
Aktorės Virginijos Kochanskytės kurtas vakaro romantiškas, emocionalus ir žaismingas režisūrinis sprendimas atspindės XIX amžiuje madingo muzikinio-literatūrinio dvaro meno salono nuotaikas, o scenografija iš detalių atkurs dvaro salono atmosferą.
Dalyvauja: aktorė Virginija Kochanskytė, tarptautinių konkursų laureatai dainininkai Giedrė Zeicaitė ir Liudas Mikalauskas, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, Rietavo M. K. Oginskio meno mokyklos moksleiviai, LRKI centro vadovė Danutė Mukienė, istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, Lietuvos muzikų sąjungos (LMS) prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Įėjimas nemokamas.
1794 m. balandžio 29 d. M. K. Oginskis ugningą prakalbą Vilniaus rotušės rūmuose užbaigė žodžiais: „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą darbą ir gyvenimą“. Du miestai, kuriuose gyveno ir veikė M. K. Oginskis – Vilnius ir Rietavas. Simboliška, kad pirmąjį UNESCO paskelbtų M. K. Oginskio metų renginį ruošia Lietuvos muzikų sąjunga ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuris į minėjimą atveš M. K. Oginskiui skirtą parodą. Renginyje ketina dalyvauti Vilniuas ir Rietavo merai.
XVIII–XIX a. sandūroje, pokyčių Rytų ir Vakarų Europos žemėlapiuose (pasiglemžusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės laisvę) metais polonezas tapo vienu populiariausių Europos šokių. Keitėsi ne tik metų skaičiai kalendoriuje, valstybių sienos, bet ir muzikos stilius – vis dar klestėjo klasicizmas, tačiau jau sparnus skleidė ir romantizmas. Ir vieno, ir kito stiliaus tradicijos susipynė tuomet gyvenusių muzikų mąstysenoje ir kūriniuose.
Tačiau Mykolas Kleopas Oginskis, pedagogo Žano Rolio (Jean Roley) ir muzikos mokytojo Juzefo Kozlovskio (Józef Kozłowski) išauklėtas klasicizmo dvasia, greičiausiai pirmenybę teikė grynajam Volfgango Amadejaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) kūrybos stiliui. Tai liudija skaidri ir neperkrauta jo polonezų faktūra, melodijos bei harmoninio vystymo panašumai, gana aiški ir išbaigta forma.
Polonezas – reprezentacinis, visame pasaulyje garsus lenkų šokis, – pirmiausia siejamas su bajoriškąja (šlėktų) tradicija ir papročiais, nors kildinamas iš liaudiškų vaikštynių apeigų ar iškilmių, kuriomis buvo užbaigiamos vestuvės. Iškilmingas ir pilnas energijos, kupinas orumo ir riteriškos elegancijos, amžių bėgyje jis tapo tautos orumo simboliu. Pirmuoju tikrojo polonezo meistru išgarsinusio jį ilgam ir tapo kunigaikštis M. K. Oginskis, „Atsisveikinimo su Tėvyne“ autorius.
Mykolo Kleopo Oginskio 250-jų gimimo metinių minėjimo programa [pdf] [doc]