Prietaisas, skirtas analizuoti smegenų ląstelių veiklą ir kurti naujus gaminius, padedančius susikaupti bei per kelias dienas išmokti visiškai naujų dalykų – skamba neįtikėtinai? Tačiau tai – artima realybė. Mokslininkai pastebėjo, kad žmonėms mokantis naujų dalykų, kinta smegenų veikla, o naujųjų technologijų kompanijos pradėjo kurti smegenų veiklą analizuojančius prietaisus. Asociacija „Užupis Creative Cluster“ kelia sau tikslą – pateikti Lietuvai metodiką ir technologines priemones, padėsiančias žmonėms mokytis greičiau ir efektyviau.

Negalinčių susikaupti moksleivių išsigelbėjimas

Naujosios susikaupimo technologijos prototipų pasaulyje jau yra. Asociacijai „Užupis Creative Cluster“ pavyko atrasti jau kelerius metus taikomą technologiją, kurią sukūrė japonai ir korėjiečiai. Technologija taikoma jaunesnio amžiaus žmonių susikaupimo gerinimui. „Šiuolaikinių vaikų bėda yra ta, kad jie gauna per daug informacijos ir smarkiai išsiblaško – negali susikaupti ir mokytis naujų dalykų.

Skirtingi vaikai imlesni skirtingoms sritims, tačiau per išsiblaškymą jie net negali suprasti, kam jie imlūs. Sukurta programinė įranga ir ugdymo metodikos, leidžiančios analizuoti vaikų smegenų veiklą, sužaidybina mokymosi procesą ir jį palengvina“, – teigia asociacijos „Užupis Creative Cluster“ prezidentas Marius Pareščius.

M. Pareščius pasakoja, kad naudojant naująją technologiją ir susikaupimo metodiką, vaikams yra pateikiamos įvairios užduotys iš skirtingų mokslo sričių. Sprendžiant užduotis jos sunkinamos arba lengvinamos atsižvelgiant į vaikų susikaupimo lygmenį, kuris įvertinamas pagal smegenų ląstelių darbą, nustatomą naująja technologija. Tai įtraukia moksleivius, kadangi visas užduotis jie atlieka gana lengvai, nejaučia streso ir per 6-9 mėn. išlavina savo įgūdžius susikaupti ir gerina mokymosi rezultatus mokykloje, nes nebėra tokie išsiblaškę. M. Pareščius siekia naująją susikaupimo technologiją ir metodiką atvežti į Lietuvą ir pritaikyti vaikų mokymo proceso gerinimui.

Suaugusieji taip pat gali mokytis greitai

Asociacijos prezidentas pastebi, kad lyginant su vaikais, suaugusieji turi geresnius ar prastesnius susikaupimo įgūdžius. Sekantis asociacijos žingsnis, pritaikius technologiją moksleiviams, būtų jos adaptavimas suaugusiųjų mokyme. „Suaugusieji jau žino, kam jie yra gabesni: matematikai ar kalboms, verslui ar mechaniniam darbui. Svarstome apie galimybę pritaikyti smegenų veiklos analizavimo metodiką suaugusiems ir vartotojo mokymąsi perkelti iš diskomforto į komforto lygį, kad žmogus jaustų malonumą mokydamasis ir įsisavintų daugiau informacijos“, – pasakoja M. Pareščius.

Asociacijos prezidentas svarsto, kad užduotis būtų galima rengti atsižvelgiant į žmogaus žinias vienoje srityje ir poreikį tas žinias gilinti arba mokytis visiškai naujų dalykų. Aukštąjį mokslą baigusio matematiko, norinčio toliau mokytis matematikos, užduotys būtų sunkesnės nei filologo, norinčio išmokti tiksliųjų mokslų. Iš pradžių žmogui bus pateikiamos bandomosios užduotys, klausimai, vėliau, pagal tai, kokia buvo žmogaus smegenų veikla, analizuojama – ar užduotis atlikti buvo sunku, ar lengva. Mokymosi eigoje sekančios užduotys būtų sudėtingesnės arba lengvesnės. „Jei žmogus neturi pradmenų, įgūdžių, pirmiausia jis išmoks jų, vėliau – vidutinio lygmens užduočių ir galiausiai pereisim prie sudėtingiausio lygmens. Ta pati metodika gali būti pritaikoma visoms mokymosi sritims. Mūsų užduotis – mokymąsi paversti ne stresą ir diskomfortą sukeliančiu užsiėmimu, bet džiaugsmingu noru mokytis. Kuomet žmogus jausis komfortiškai, jis visiškai kitaip reaguos į gaunamą informaciją“, – teigia M. Pareščius.

Unikali susikaupimo metodika bus taikoma jau po kelių mėnesių

Pirmuosius gaminius į Lietuvą asociacija planuoja atsivežti jau 2015 metų vasario-kovo mėnesiais. Naujoji technologija bus pradėta taikyti iš karto – turėdami reikiamą programinę įrangą ir algoritmus, specialistai galės juos taikyti tikslinei darbo grupei. „Greičiausiai pradėsime dirbti su vaikais. Kolegoms Japonijoje su jais sekėsi geriausiai. Vėliau dirbsime su suaugusiais. Turime pirminius susitarimus su keletu Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų bei pradinių mokyklų vadovais, kurie mielai sutinka priimti šias naujoves. Planuojame jas diegti kaip papildomus dalykus, kurie padės įsisavinti pagrindines mokslo sritis. Taip pat dirbsime su mokytojų edukacija – jie taip pat linkę išmokti kažko naujo, tačiau nežino kitų mokymosi procesų apart sėdėjimo suole. Mes galime pasiūlyti krūvą naujų metodikų“, – pasakoja M. Pareščius.

Projektas startuos Vilniuje, kadangi geografiškai šiame mieste yra pagrindinė bazė įmonių, galinčių pradėti dirbti su susikaupimo programa. Tolimesniuose planuose yra ir kiti regionai – jei rajoninės mokyklos sutiks įsileisti netradicinį mokymosi būdą. Asociacijos prezidentas mano, kad dirbti su regioninėmis mokyklomis gali būti net paprasčiau nei su didžiaisiais miestais, kadangi pastarųjų mokyklos turi įvairių naujovių, o rajoninėse mokyklose trūksta naujųjų technologijų.