Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas Astronomija ir kosmonautika

J. Kažemekaitis. Septintokas ir Visata

Jokūbas Kažemėkaitis, www.technologijos.lt
2015 01 02 09:53
4
0
SHARES
Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.

Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.

Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.
Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.

Aš – septintokas ir jau penkerius metus aktyviai domiuosi Visata ir astronomija. Kai tik aiškus dangus ir spindi žvaigždynai, vaikštau užvertęs galvą linksniuodamas žvaigždžių pavadinimus. Mano telefone įdiegtos sekimo programos kas vakarą man praneša, kada virš Lietuvos praskries TKS (Tarptautinė kosminė stotis). Nuolat seku NASA pranešimus ir džiaugiuosi, kai pavyksta nauji mokslininkų bandymai. Šalia mano lovos stebėjimams visuomet parengtas teleskopas Celestron 130 SLT, o knygų lentynos prigrūstos knygų apie Visatą, kosmosą, mokslininkus ir astronautus…

Kaip vyniojosi dangaus skliauto pažinimo kamuolys

Astronomija nagrinėja viską, kas už Žemės ribų. Tai – žiloje senovėje pradėjęs vystytis mokslas, kai žmonės pradėjo stebėti dangaus kūnų judėjimą nakties metu. Jie kaupė ir sistemino žinias dar prieš rašto atsiradimą. Stebėdami dangaus šviesulius, žmonės bandė nuspėti jų judėjimą. Babiloniečiai pirmi pastebėjo, jog mėnulio fazės pasikartoja, o graikų filosofai, remdamiesi sukauptomis žiniomis, jau apskaičiavo Mėnulio ir Saulės atstumą nuo Žemės.

Astronomijos mokslo vystymui itin svarbus laikotarpis buvo Renesansas. Tuomet buvo išrastas teleskopas, paskelbtos svarbios teorijos (heliocentrizmo ir traukos), o ką jau kalbėti apie dabar gerai žinomus tų laikų tyrėjus astronomus (N. Koperniką, G. Galilėją, J. Keplerį ir kt.), kurie žymūs savo stebėjimais ir tirtais dangaus objektais. Kitas svarbus laikotarpis – XX a., kurį galima vadinti „Raketų šimtmečiu“. 1914m. R. H. Godardas išrado skystojo kuro raketą ir pelnė „Raketų Tėvo“ pravardę. O po kelių dešimtmečių, 1930–1945m. Vokietijoje jau buvo gaminamos kovinės raketos V-2, kurios galėjo pasiekti kosmosą.

Dabar šis mokslas žengia plačius pažinimo ir atradimų žingsnius: nuo žvaigždžių stebėjimo iki Visatą apibendrinančios formulės. Juk šiais laikais naujausiomis technologijomis, galima pažvelgti iki Matomos Visatos galo, kompiuteriais sukurti modeliai leidžia įvertinti žvaigždes ir spręsti galaktikos problemas. Tikėtina, kad greitai svarstymai, ar Mėnulis ir Marsas gali būti apgyvendinti, taps labai realūs. Dabar tai itin perspektyvus mokslas, suteiksiantis žmonijai daug žinių apie gyvybės prigimtį, todėl tikrai dar neaišku, ar tas pažinimo kamuolys išvyniotas ar dar tik pradėtas vynioti.

Varžybos kosminėje erdvėje: Meška ir Erelis. Kas pirmas pasieks Mėnulį?

Aišku, kad tai kalba ne apie gyvūnus kosmose, o apie 1955 m. prasidėjusias kosmoso lenktynes tarp Amerikos (Erelio) ir Sovietų Sąjungos (Meškos). Tai nebuvo kova kosminiais laivais iš „Star Wars“, tai buvo kova dėl įtakos kosmose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tiek amerikiečiai, tiek sovietai statė V-2 raketas, naudodamiesi vokiečių mokslininkų pasiekimais. Konstruoti ir gaminti šias milžiniškas raketas skatino šaltojo karo ginklavimosi varžybos. Reikėjo raketų, kurios galėtų skraidinti atominį ginklą. Buvo nutarta, kad šos raketos gali būti taip pat panaudotos objektų skraidinimui į kosmosą. Tuomet tai buvo tik beprotiškai skambantys svaiščiojimai, bet pagal I. Niutono dėsnius, šią idėją buvo įmanoma įgyvendinti. Taigi, abi supervalstybės paskelbė, jog 1957–58 m. paleis į kosmoso erdvę po palydovą, naudojant minėtas raketas.

Sovietų Sąjungai pavyko pirmai paleisti dirbtinį žemės palydovą „Sputnik 1“ (1957m. spalio 4 d.). Jis skrido 2 mėnesius ir 8 dienas, iki tol, kol sudegė Žemės atmosferoje. Amerikiečiai buvo apstulbę, bet nesijautė nugalėti. 1958 m. sausio 31 d. jie į erdvę paleido „Explorer 1“.

1961 m. įvyko didžiausia sensacija – balandžio 12 d. sovietai paleido „Vostok 1“, kuriuo skrido gerai žinomas pilotas J. Gagarinas. Vėl didelis smūgis amerikiečiams, tačiau ir šį kart su atsaku – po trijų savaičių Amerika paleido „Mercury-Redstone 3“ su A. Šeperdu.

1963 metais prasideda didžiųjų lenktynių metas kosmoso užkariautojams. J. F. Kenedis metė iššūkį Amerikai ir Sovietų Sąjungai, kuri šalis pirma pasieks Mėnulį. Taigi, pradėtos gaminti raketos, pajėgios pasiekti Mėnulį. Vykdomi eksperimentai, ieškomi metodai ir sprendimai kaip geriausiai nusileisti Mėnulio paviršiuje ir tuo labiau kaip iš jo sugrįžti. Pagaliau 1969 m. liepos 20 d. šį kart amerikiečiai N. Armstrongas ir E. B. Aldrinas nusileidžia mėnulio paviršiuje ir žengia pirmus žingsnius. Nuskamba istorinė frazė: „Tai vienas mažas žingsnis žmogui, bet vienas didelis šuolis žmonijai“ (Neil Armstrong).

Atrodytų varžybos tarp Erelio ir Meškos baigtos. Ne. Klystumėm taip manydami. Lenktynės tik pasiekė kulminaciją… Toliau statomos kosminės stotys „Saliut“ (jų buvo 7) ir „Skylab“. Atliekami išgyvenimo kosmose eksperimentai, kariniai bandymai ir dar daug kas apie ką istorija gal būt ir nesužinos. Lenktynės kosmose baigtos tik 1972 m., beveik simboliniu laikomu susijungimu tarp „Apollo“ ir „Soyuz“ kosminių laivų. Apipintos legendomis kosminių laivų kelionės, jų nusileidimas ir pirmieji žingsniai mėnulyje, davė pradžią naujoms mokslo šakoms, pagimdė naujas teorijas ir atvėrė tolimesnio pažinimo duris.

Teorijos apie tiesą, kuri yra kažkur anapus

Astronomija yra ne vien tik fiziniu veiksmu paremtas Visatos stebėjimas ar inžinerija grįstas raketų mokslas. Dar yra teorijos. Teorijos, kurių dėka bandoma paaiškinti įvairius reiškinius kosmose. Visi esam girdėję apie A. Einšteiną, kuris paskelbė bendrojo ir specialiojo reliatyvumo teorijas, arba apie I. Niutoną, kuris paskelbė traukos ir judėjimo dėsnius. Beje reliatyvumo teorija grindžiami daugelis fenomenų kosmose, kurių anksčiau paaiškinti nebuvo įmanoma.

Naujausios teorijos dar neįrodytos, bet stebėjimai rodo, jog jos gali būti teisingos. Pavyzdžiui, gerai žinomas, neįgalumo įkalintas S. Hokingas, paskelbė hipotezę, jog juodosios bedugnės palaipsniui mažėja ir išspjauna tai, ką jos įtraukia. Dabar kaip tik atliekami tyrinėjimai šiai teorijai patvirtinti.

Šiuo metu svarbiausia teorija yra „Juodosios medžiagos ir juodosios energijos teorija“. Ja bandoma paaiškinti, kodėl galaktikos ir žvaigždžių sistemos išsilaiko ir kodėl Visata labai greitai išsiplėtė. Šių dalykų negalima tiesiogiai stebėti net ir šiuolaikinėmis technologijomis, bet jų poveikius galima aiškintis ir pagrįsti kitais būdais. Svarbu pabrėžti, jog kol kas tai tėra tik spekuliacijos. Juodoji medžiaga, manoma, ir yra ta priežastis, kodėl galaktikos ir žvaigždžių sistemos neišsilaksto po visą Visatą, nes vien tik traukos jėgos, kurią turi astronominiai objektai, nepakanka išlaikyti viską kartu to objekto orbitoje. Dabar mokslininkai šią medžiagą suranda stebėdami šviesos iškraipymus be galaktikų įsikišimo. Pagal apskaičiavimus, ši medžiaga užima 26.8 % visos Visatos sandaros. „Juodoji energija“ dar neįrodyta, bet jos teorija paaiškintų, kodėl Visata labai greitai plėtėsi pirmąją savo gyvavimo laiko pusę. Pagal Visatos modelius kompiuteriu sumodeliuotose simuliacijose supernovos (sprogstančios žvaigždės) be „juodosios energijos“ susprogtų, o po to vėl susijungtų į žvaigždę. Šiai energijai priskirta 68.3 % visos Visatos sandaros.

Įdomu, jog šalia svarbių teorijų, atsiranda ir klaidingų. Dažniausiai jos būna neapgalvotos arba pasenusios. Štai paimkime „Nekintančios Visatos Einšteino teoriją“. Ši idėja skelbė, jog Visata nesiplečia ir nemažėja. Reikėtų paminėti, kad teoriją greit paneigė E. Hablas, išmatavęs supernovų atstumus (kuo raudonesnė – tuo toliau) ir pastebėjęs, kad tos pačios supernovos tolsta nuo Žemės. Kita teorija yra viena „seniausių“, taip vadinama „Eterio teorija“. Graikų filosofai manė, jog šviesai reikia „transporto priemonės“. Greitai šios medžiagos idėja pasklido ir ji liko populiari net iki A. Einšteino reliatyvumo teorijos, kuri paneigė „Eterį“.

Štai tokiomis teorijomis dabar užimti mokslininkai ir įvairūs tyrėjai. Visatos neaprėpiami plotai leidžia teorijoms plėtotos iki begalybės, o tai yra pats maloniausias astro teoretiko darbas: leisti teorijai skleistis kosmoso platybėse…

Eilinis žmogus ir Visata. Visatos klausimai man „rauna stogą“

Astronomija, Visatos tyrimai, kosminės lenktynės nėra taip labai nutolusios nuo mūsų. Kasdieniam gyvenime gausu daiktų ar sistemų, kurios pradžią rado kur kas „aukščiau“. Žmonių kelionės į kosmosą lėmė saulės baterijų sukūrimą ir panaudojimą, patogių čiužinių iš „memory foam“ sukūrimą, kvėpuojančių batų padų sukūrimą ir belaidžių baterijomis įkraunamų įrankių naudojimą gyvenime. Beje, maistas vakuuminiuose bei metaliniuose pakuotėse taip pat tapo neatsiejama kasdienybe. O ką jau kalbėti apie vitaminizuotą kūdikių maistą. Visi esame ragavę tyrelių, kuriomis maitinasi ir astronautai, žvelgdami iš aukštybių į mūsų mėlyną Žemės rutulį.

Tačiau vis dar niekas negali išmatuoti visos Visatos ilgio, nes Visatos „galo“ šviesa vis dar keliauja iki mūsų ir tolimiausias objektas šiuo metu yra raudonas šviesulys už 13,4 milijardų šviesmečių. Nors manau ir sutinku su tyrėjais, kurie sako, kad už šio objekto gali būti dar daugiau galaktikų, kur ateiviai stebi žvaigždes, bet mūsų nemato, nes mūsų Matomosios Visatos šviesa dar nepasiekė jų. Artimiausiu metu drįstu prognozuoti, kad mokslininkai nukreips savo tyrimus teorijai apie „Hiper-kosmosą“. Tai yra teoretinė Visatos dvynė, kurią galima naudoti greitai kelionei tarp tolimų objektų, nesunaikinant mūsų Visatos erdvėlaikio. Šias išvadas darau, gilindamas žinias apie Juodųjų skylių teoriją, „Hiper-kosmoso“ ir Medžiagų teoriją (Anti-medžiaga, Egzotinė medžiaga, Juodoji medžiaga-energija).

Jei tik likimas nulemtų taip, kad turėčiau galimybę sutikti mokslininkus, kurių darbais ir mintimis žaviuosi, aš būtinai Stevenui Hokingui užduočiau klausimą: „Kodėl nustojote tikėti „Visko Teorija“? (Tai – teorija kuri bando apibendrinti visą Visatą). „Stevenai, juk viskas įmanoma…“ pasakyčiau jam. Aišku, būtų šaunu jei Verneris Von Braunas man atsakytų „Kaip jam šovė galvon idėja sukurti V-2, Saturn 5, Mercury Red Stone raketas?“ O jei sužinočiau, kaip Edvardas Hablas įsigyjo visą įrangą ir išmatavimais pakeitė visą Visatos supratimą, galėčiau pasakyt: „mano stogas“ yra ten, kur ir turi būti…

Autorius yra KTU Inžinerijos licėjaus 7b klasės mokinys

Šaltiniai:
Wikipedia http://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page
NASA http://www.nasa.gov/
ESA http://www.esa.int/ESA4. List25 http://list25.com/5. S. Hawking „Visata Riešuto Kevale“
Dr. C. Phillips, S. Priwer „Space Exploration For Dummies“ („Kosmoso tyrinėjimai žaliems“)
„Through the wormhole with Morgan Freeman“ („Didžiosios Visatos paslaptys su Morganu Freemanu“)
„How the Universe works“ („Kaip Visata veikia“)

Susiję straipsniai:

  1. „Kūrybos stulpų“ nebėra: Erelio ūko puošmeną sunaikino supernova
  2. „Žvaigždėtosios naktys“ Molėtų observatorijoje buvo tikrai žvaigždėtos (video)

Comments 4

  1. Saulė says:
    6 m. ago

    Puikus straipsnis, jėga!
    Sėkmės!!!!!!!

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    6 m. ago

    Nu rupūs miltai! Šaunus vaikis! Jėga!

    Atsakyti
  3. Danutė says:
    6 m. ago

    Tiesiog puiku ir nėra ką pridėti. Matosi, kad kosmosu domėtasi nuosekliai ir ir giliai. Aš irgi labai domiuosi paskutiniais kosmoso tyrinėjimais ir suprantu, kad šis vaikinas tikrai aprėpė nemažai informacijos šaltinių ir padarė logiškas išvadas. Sveikinu ir linkiu sėkmės jam. Tikriausiai dar ne kartą apie jį išgirsime, nes, atrodo, jo interesų kryptis labai aiški.

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    6 m. ago

    Mielas moksleivi! Tikrai gražu, kad domiesi Visatos sandara, jos atradimų istorija. Užduodamas klausimus Stevenui Hokingui ar Verneriui von Braunui, tuos klausimus, kartu, užsiduodate pats sau. Reiškia, ir mąstote. Turiu pasiūlymą: rašykite į visus klausimus savo atsakymus tokius, kokius įsivaizduotumėte, t. y. fantastinių apsakymų forma. Taip pradėsite vaizduoti įmanomus kitus Visatos užkariavimo variantus, nes reikės mintyse sukurti, pavyzdžiui, naują variklį. Žiūrėk, gyvenime gal ir įgyvendinsite. Fantazija yra kūrybos variklis. Jeigu Einšteinas, Verneris von Braunas ar pirmas raketų kūrėjas lietuvis Simanavičius nebūtų fantazavę, tai nieko nebūtų ir sukūrę. JAV, pavyzdžiui, yra grupė mokslininkų, kuri įpareigota skaityti fantastinę literatūrą vien tam, kad gaudytų idėjas ir teigtų jas tiriamiesiems institutams. Matau, fantazijos turite, tad, dirbkite ir jums pasiseks: būsite išradėjas, rašytojas ir šiaip garbingas žmogus. Sėkmės!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

2020 12 29
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

2020 12 21
Pasaulinėse astronomijos ir astrofizikos e. varžybose lietuviams – trys sidabro medaliai ir du pagyrimai

Pasaulinėse astronomijos ir astrofizikos e. varžybose lietuviams – trys sidabro medaliai ir du pagyrimai

2020 10 29
Kaip rasti norimą žvaigždę ir pačiam įsiamžinti kosmose

Kaip rasti norimą žvaigždę ir pačiam įsiamžinti kosmose

2020 07 27
Lina Kabelkaitė prie savo karpinių | R.Jasukaitienės nuotr.

R. Jasukaitienė. Gyvenimo verpetuose atradusi laimę

2020 07 11
VGTU kurs priemonę užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus dronų veiksmus (video)

VGTU užsibrėžė išauginti naują kosmoso startuolių kartą

2020 05 27
Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“

2020 05 06
Mokslo šventė „Eureka“ nukels į kosmosą ir CERN laboratoriją (video)

Mokslo šventė „Eureka“ nukels į kosmosą ir CERN laboratoriją (video)

2020 03 21
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Visiškas kosmosas Rusijos žemėje

2020 03 12
„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? (video)

„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? (video)

2020 01 25
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

by Kristina Aleknaitė
2020 12 29
0
Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Gintas Kimtys | MITA nuotr. Kosmoso ir gynybos industrijoje Lietuvos vardą pastaraisiais metai garsina Baltijos pažangių...

Skaityti toliau

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
7
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Jupiterio ir Saturno suartėjimas | earthsky.org nuotr. Gruodžio 21 d., tamsiausią metų naktį, Žiemos saulėgrįžos dienos...

Skaityti toliau

Pasaulinėse astronomijos ir astrofizikos e. varžybose lietuviams – trys sidabro medaliai ir du pagyrimai

by Kristina Aleknaitė
2020 10 29
1
Pasaulinėse astronomijos ir astrofizikos e. varžybose lietuviams – trys sidabro medaliai ir du pagyrimai

Pasaulinėse astronomijos ir astrofizikos e. varžybose lietuviams – trys sidabro medaliai ir du pagyrimai | smm.lt...

Skaityti toliau

Kaip rasti norimą žvaigždę ir pačiam įsiamžinti kosmose

by Kristina Aleknaitė
2020 07 27
0
Kaip rasti norimą žvaigždę ir pačiam įsiamžinti kosmose

Žvaigždžių stebėjimas | LRT nuotr. Šią liepą visų akys į naktinį dangų kyla kur kas dažniau...

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gyvenimo verpetuose atradusi laimę

by daiva
2020 07 11
0
Lina Kabelkaitė prie savo karpinių | R.Jasukaitienės nuotr.

Lina Kabelkaitė prie savo karpinių | R.Jasukaitienės nuotr. Tautodailininkę, kūrėją Liną Kabelkaitę susitikau karpinių parodos, organizuotos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3645; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2169; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1746; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1343; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1262; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

J. Dapšauskas. 2015 metų vilties prošvaistės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai