M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką! (73)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.

Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Kiekviena tauta savo kalba ir kultūra atneša savitą prasminį indėlį į žmonijos lobyną. Šiuolaikinis antropologas Klodas Levis-Strosas įrodė, jog pasaulio daugiakultūriškumas – žmonijos raidos variklis: viena kultūra atranda viena, kita – kita, o jų apykaita abi veda į priekį.

Dėl to kiekviena tauta savaime – vertybė. Platesniu mastu tą patį galima pasakyti apie rases. Net rasizmo tėvas Žozefas Artūras de Gobino ne tiek skirstė rases į aukštesnes ir žemesnes, kiek įspėjo, kad jų maišymasis veda prie degradacijos. Galima ginčytis dėl santykio tarp rasės ir kultūros, bet faktas, jog daugeliu atvejų skirtingos rasinės grupės, susiformavusios savose aplinkose, glaudžia savyje po savitą kultūrinį kodą. K. Levis-Strosas įtaigiai rašė, jog tie pasaulio regionai, kuriuose kultūrų įvairovė būdavo mažesnė, bendroje civilizacinėje raidoje pasiekdavo mažiau.

Dabartinis multikultūralizmas – atseit, daugiakultūriškumas – iš tiesų griauna kultūrų įvairovę. Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip pirminė sąvokos reikšmė gali būti viena, o praktinis taikymas – visai kitas. Kultūrų maišymas jas nuskurdina. Tai – visai kas kita, nei sveika įsivietinusių kultūrų apykaita, kai viena šalia kitos veikia skirtingos „Dievo laboratorijos“, besikeičiančios savo lobiais.

Gilbertas Keitas Čestertonas rašė: skirtumas tarp internacionalisto ir kosmopolito – didžiulis. Visi geri žmonės – internacionalistai. Beveik visi blogieji – kosmopolitai. Kas nori būti internacionalistas, pirmiausiai turi būti nacionalistas.

Internacionalizmas – tai nacionalizmas daugiskaita. Kas sako mylintis visą žmoniją, savo tautą versdamas nieku, tas meluoja, mažų mažiausiai – sau pačiam. Antra vertus, kas iškelia savo tautą, o kitas tautas – žemina, tas objektyviai paneigia patį tautiškumo principą. Jei tauta nėra vertybė kaip tokia – ji išvis nėra vertybė. Tautinis egoizmas beveik visada slepia individualų ir grupinį egoizmą. Savą tautą iškeliant virš kitų, pačioje tautoje iškeliama sava grupė – judėjimas, partija, klasė – o joje virš visų iškeliamas savasis Aš.

Meilė tautai nėra aklas jos garbinimas. Priešingai. Nacionalistas, lietuviškai tariant – tautininkas – darys viską, jog savo tautoje užtikrintų dvasinę ir medžiaginę kokybę. Jei tauta turi trūkumų – tautininkas visais įmanomais ir garbingais būdais sieks juos pašalinti. Galų gale tautą kuria ne vien prigimtis, kalba ar atskiri kultūriniai elementai – greta šių jungčių žmonių grupę tauta daro sąmonė ir savimonė, išreikšta bendra veikla. Be tautinės garbės, vidinės vienybės ir bendro veiksmo grupė – tik padrika masė, kitaip tariant – liaudis, o ne tauta.

Iš esmės tautiškumas – viena iš žmogiškumo dimensijų, toli gražu – ne vienintelė. Visą žmogaus būtį aiškinti vien tautiškumu – tokia pat klaida, kaip aiškinti ją vien religija ar socialine klase, žmogaus asmeniu ar žmonijos kategorija. Suabsoliutinti tautiškumą – taip pat ydinga, kaip jį išvis paneigti. Religinėje bendrijoje gali tilpti įvairių tautų atstovai, lygiai kaip tautoje – skirtingų religijų tikintieji. Pagrindinė žmogų apibrėžianti kategorija – dora, po to – kultūra. Kurioje yra asmeninė, yra tautinė, galiausiai – bendražmogiška dimensija.

Prieš Kalėdas socialiniame interneto tinkle „Facebook“ pasirodė plakatas. Vienoje pusėje pavaizduotas inteligentiškas negras, kitame – baltosios rasės atstovas iš vadinamųjų „budulių“ sluoksnio – žemo išsilavinimo, žemos kultūros, agresyvus ir kartu – labai gerai vertinantis save. Apačioje – užrašas su retoriniu klausimu, kuris iš jų labiau vertas vadintis žmogumi. Ne vieną šis plakatas nustebino, suglumino ir net įžeidė. Vienus užgavo pats principas, kad negras vertinamas geriau, nei baltasis. Kiti įžvelgė čia užslėptą kosmopolitinę propagandą – neva, atmestas tautinis ir rasinis tapatumas, pasirodė netgi tokių interpretacijų, kad negrai kviečiami į Lietuvą.

Mąstymo niuansų stoka mūsų visuomenėje – dėsninga problema. Pasakai, jog negras – taip pat žmogus, kas nors tai būtinai supras kaip negrų kvietimą į Lietuvą. Pasakai, jog Vakarų pasaulyje apstu problemų, kyla klausimas – gal tau geresnė Rusija? Arba atvirkščiai – jei kritikuoji Rusiją, tai gal pritari viskam, kas vyksta Vakaruose?

Tai rodo, kaip menkai mūsuose vertinamas mąstymas. „Teorija – sausa šaka, brolau, tik praktikos vaisingas medis žydi“. Šie klasiko žodžiai mums tampa pragaištingi. Mąstymas nurašomas kaip sausa teorija, iškeliant „praktiką“, suvokiamą kaip veiksmą konkrečiu momentu. Lietuvių senoliai buvo išmintingesni. Jie sakydavo: devynis kartus atmatuok, dešimtą kartą kirpk. Konkrečiau tariant – pirmiau apmąstyk, paskiau daryk. Daugelis mūsų elgiasi priešingai – daro, o po to (jei turi laiko) – mąsto, kodėl išėjo taip, o ne kitaip. Ar ne čia glūdi pagrindinė priežastis, dėl kurios mums taip toli iki sėkmingos visuomenės?

Nacionalizmo klasikai pabrėžė dvasinį ir dorovinį pradą. Sekuliarizmas ir materializmas jį praktiškai sunaikino. Žmogus imtas vertinti vien tiktai kaip gyvūnas. Tauta savo ruožtu sulyginta su gyvulių banda. Darvinizmas, perkeltas į žmonijos ir visuomenės lygmenis, pasaulį nupiešė kaip nuolatinės kovos lauką, o Frydrichas Nyčė paskelbė „išganingą“ naujieną: gėrio ir blogio nėra, yra tiktai galia.

Viena gyvūnų rūšis ryja kitą. Viena banda varžosi su kita. Pačioje bandoje galima ir net būtina vienybė santykyje su kita banda, o šiaip joje taip pat vyksta nuolatinė kova – dėl galios ir išteklių, dėl maisto ir patelių. Išlieka stipriausi – o ne geriausi. Tiesą sakant, stipriausi ir yra geriausi. Perkėlus šią pasaulėžiūrą į tautiškumo erdvę, gimė fašizmas, o po to ir nacizmas.

Lietuvių tautininkų ideologas Antanas Smetona rašė: lietuvių tauta – savo valstybės kūrėja, o tautinės mažumos – jiems padėjėjos. 1924 m. įkurtos Lietuvių tautininkų sąjungos programa žadėjo istorinėms tautinėms mažumoms kultūrinę autonomiją – atėję į valdžią tautininkai pažadus tesėjo. Prezidentas A. Smetona už savo pagarbą ir draugiškumą lojalioms tautinėms mažumoms nacistuojančių elementų net pramintas „žydų karaliumi“.

Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderis Mahatma Gandis, praėjęs britų okupantų kalėjimus, krito nuo tautiečio ir bendratikio rankos – mat visų tautybių ir tikėjimų indus laikė vienos tėvynės vaikais. Prancūzų nacionalinio išsivadavimo lyderį Šarlį de Golį taip pat pasitiko tautiečių šūviai – į jį kėsinosi prancūzų naciai, įtūžę už pripažintą laisvę anksčiau kolonizuotam Alžyrui.

Autentiškas nacionalizmas jau nebe pirmą amžių balansuoja tarp dviejų ugnių. Šovinistams tautininkai visada atrodys kosmopolitais, o kosmopolitams – šovinistais, liberalams – totalitarais, o totalitarams – liberalais. Be jokios abejonės, iš išorės tautiniams idealams šiandien pavojingesnis liberalusis-kosmopolitinis kraštutinumas, bet šovinistinis-totalitarinis pavojingesnis iš vidaus. Šio kraštutinumo šalininkai bando šlietis prie tautinių judėjimų, primesdami jiems savas nuostatas.

Ateinančiais metais norisi palinkėti tautiniam judėjimui išlaikyti savą liniją, kuria jis žengė nuo pat savo ištakų. Aukso vidurio kelią. Doros kelią. Sveiko proto kelią.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *