Turbūt ir nepajutome, kaip prabėgo dar vieni metai. Labai žmogiškai, kaip ir visuomet, tikėjomės ir linkėjome vieni kitiems, kad jie būtų sveiki, laimingi, dvasingi. Kiekvienam jie buvo labai skirtingi. Na, jų tikrai negalima pavadinti nuobodžiais ar eiliniais. Juos galima vadinti nerimastingais, nes netoli nuo Lietuvos besitęsiančios ukrainiečių kančios ir didžiosios kaimynės skleidžiama paranoja ramybės nepridėjo.

Gal kai kas pasakytų, kad išbandymai užgrūdina, va ir „Independence“ – Lietuvos krantus pasiekė, ir propagandą mokomės pažinti. Jei bus valios, gal ir riboti pasiryšim. Bet aš nepretenduoju į rimtas politines analizes, ir šie mano politiniai pamąstymai daugeliui rimtų politologų gal tik kreivoką šypsnį sukeltų.

Noriu pasidalinti mintimis apie tai, ką Lietuvai sveikatos prasme davė praėjusieji metai. O jie buvo ganėtinai audringi. Keitėsi sveikatos ministrai, „lėkė viceministrų galvos“, kuomet nepaisant „establishmento“ nurodymų į postus buvo renkamos visokios „dūros“. Lietuvos gebėjimas tinkamai lyderiauti surandant bendrą kalbą ES šalių katile dėl naujosios Tabako produktų direktyvos teikė vilčių, kad sugebėję gerai pasirodyti tarptautinėje arenoje, sugebėsim ir savo darže apsikuopti. Panašu, kad šitos viltys buvo pasmerktos nuo to momento, kai į Briuselį Eurokomisaro pareigoms buvo deleguotas Vytenis Povilas Andriukaitis. Liko neįgyvendintas ministro pažadas skubiai taisyti įstatymo spragas ir vadovaujantis konvencija uždrausti ne tik tabako reklamą, bet ir rėmimą. Gražiomis svajonėmis liko ir bandymai perimti į Sveikatos apsaugos ministerijos rankas tabako ir alkoholio kontrolę. Gavom rūkančią ministrę… Gavom viceministrą iš „Vilniaus degtinės“…

Trumpam pasimėgavom premjero pažadais didinti alaus akcizą 50 proc., bet tie pažadai greitai išgaravo aludariams „šventai„ pamelavus apie būsimas darbo rinkos netektis, jei Lietuva sugalvotų gerti mažiau. Kadangi gėrimai brangs taip simboliškai, kad to niekas net nepastebės, o gyventojų pajamos auga pastebimai, toliau didės alkoholinių gėrimų įperkamumas, o kartu su tuo ir vartojimas.

Keistai nuskambėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pagyros apie „slaptą“ draugystę su tabako gamintojais, kurios turinys vėlgi prieštarauja tarptautiniams susitarimams.

Šie metai buvo paženklinti ir savivaldybių bandymais riboti kai kurių pagarsėjusių naktinės prekybos alkoholiu vietų darbą, kuris ar patirties stokos, ar kažkokių kitų veiksnių dėka sekėsi labai sunkiai. Galbūt atskiro paminėjimo verta Vilniaus savivaldybės taryba, sugebėjusi priimti sprendimą leisti prekiauti alkoholiu tokioje vietoje, kurioje prekybą draudžia patalpos savininkai, nepritaria bendruomenė ir aukštosios mokyklos vadovas, su kurio vadovaujamos institucijos teritorija ribojasi įstaiga, planuojanti prekiauti alkoholiu. Vertas pagarbos ir kitas šios savivaldybės pasvarstymas nustatyti net 1 metro atstumą prekiauti alkoholiu nuo maldos namų ir švietimo įstaigų. Ne kažkoks, bet vis atstumas.

Šie metai buvo pažymėti ir asmeniniais praradimais. Iš pareigų pasitraukė KTU gimnazijos direktorius. Priežastis labai banali, rūkiusi ir gimnazijos taisykles pažeidusi moksleivė nesutiko trauktis, o jos tėvai ant direktoriaus užsiundė visas įmanomas valstybės institucijas, pradedant Švietimo ir mokslo ministerija ir baigiant prokuratūra. Sužinojom, kad kažkas ten netobula su teisiniu reglamentavimu, užtat su supratimu apie tai, kas gerai ar negerai – tobula. Svarbu tobulus ir įtakingus tėvus turėti ir gali daryti, ką nori.

Prieš Kalėdas Seimas nesugebėjo priimti sprendimo, kuriuo būtų apsaugota Lietuvos gyventojų teisė gyventi sveikai, ir nesiryžo drausti rūkymo balkonuose, pavadinę tai konstitucinės teisės į nuosavybės laisvę pažeidimu. Ką gi, tai, matyt, gera naujiena visiems, kurie planuojate balkonuose auginti vištas, kūrenti laužus ir kepti ten bulves ar plauti dviračius, nes tai jūsų konstitucinė teisė, kuria siūlau naudotis. Sveikata Lietuvoje niekada ir nebuvo vertybė, nes ji vertybė tik popieriuje. Ne vertybė ir gyvybė, jei neturi pinigų senelių namams, rūpestingi politikai pasirūpins, kad tokiems nelaimėliams būtų suteikta eutanazija.

Neišsipildė ir svajonės, kad Lietuva pagaliau skirs realias (skirtas ne etatams finansuoti) lėšas psichoaktyvių medžiagų prevencijai. Siūlymas dalį tabako akcizo skirti prevencijai ir socialinei reklamai praėjo Seimo barjerą, bet neįveikė Prezidentūros. Nors kam tos lėšos, viena iš sveikatos politikių pareiškė, kad sveikai gyvensenai propaguoti lėšų nereikia, reikia dirbti iš idėjos.

Iš idėjos reikės ir įstatymų kontrolę vykdyti, nes Vyriausybės užsimota naikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, sutaupyti 300 000 litų ir tabaką pavesti kontroliuoti institucijai, kuri kontroliuoja elektros prietaisus ir kitus buities reikmenis, o alkoholį maisto ir veterinarijos kontrole užsiimančiai institucijai.

Yra kuo ir pasigirti, esam treti pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje… Vis dar žudomės ir laidojam nusižudžiusius paauglius… Mūsų vaikai vis dar labai smurtauja ir yra nelaimingi… Iš idėjos… Ir dar, turėsim eurą.

Dar galim pasigirti stabilumu. Yra labai stabilių politikų, kurie mano, kad už savo kritiką ministrei senesniais laikais būčiau išvežtas į Sibirą. Sena gera nostalgija…

Visa tai paanalizavęs manau, kad geriau, gyventi dar nenusipelnėme. Bet gal kažkas valdžioje nusipelnė ir gyvena geriau?

Autorius yra Lietuvos sveikatos mokslų univesrsiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, daktaras, docentas