Baltijos šalyse ekologiškai atsakingiausi – lietuviai (0)

Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės

Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės | ekonovus.lt nuotr.

Vartotojai kiekvieną dieną stengiasi taupyti energiją ir teigia, kad jiems rūpi, kokį poveikį žmonių elgesys daro aplinkai, rodo „Samsung Electronics Baltics“ atlikto tyrimo „Living Smart“ rezultatai.

„Rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai ne tik rūpinasi savo finansais bei renkasi aukštesnės energijos efektyvumo klasės įrenginius, bet ir yra ekologiškai atsakingi – tai parodo, kad racionalaus gyvenimo būdo koncepcija yra arčiau nei mes manėme“, – teigė „Samsung Electronics Baltics“ Buitinės elektronikos padalinio vadovas Miroslavas Ramanavičius.

Tyrimo, kuriame dalyvavo 2222 respondentai iš visų Baltijos šalių, duomenys atskleidė, kad net 61 proc. lietuvių yra susirūpinę, kaip jų elgesys veikia aplinką. Jauni ir vyresni lietuviai rūpinasi poveikiu aplinkai beveik dvigubai labiau nei to paties amžiaus latviai ir estai. Latvijoje ir Estijoje aplinka rūpi tik 39 proc. respondentų.

„Sunku paaiškinti, kodėl Lietuvoje susirūpinimas aplinka yra kur kas didesnis. Tačiau galime apsibrėžti, kaip lietuviai supranta draugiškumą aplinkai. Visų pirma, vyrauja supratimas, kad jeigu rūšiuoju atliekas – saugau gamtą. Rūšiavimo srityje šiuo metu galima matyti pažangą – Lietuvoje atliekas rūšiuoja apie 70 – 80 proc. gyventojų, kai tuo tarpu prieš penkerius metus tai darė apie 50 proc. Negana to, tuomet žmones reikėjo mokyti, kaip tai daryti, o dabar rūšiavimas jau tampa įpročiu.

Kalbant apie vartojimą, draugiškumą aplinkai žmonės suvokia kaip ekologiškų maisto gaminių vartojimą. Tačiau tradiciniame lietuvio maisto krepšelyje ekologiški gaminiai sudaro tik 5 – 10 proc. raciono. Taigi, žmogus vertina save kaip atsakingą vartotoją tuomet, kai gauna šiuos du „pliusiukus“ – nusipirkau ekologiškų gaminių  ir surūšiavau atliekas.

Bet iš tiesų, visai tai – tik labai maža dalis. Reikėtų nepamiršti, kad labai svarbi ne tik pačių vartotojų, bet ir įmonių socialinė atsakomybė. Šioje srityje dar reikėtų labai stipriai tobulėti“, – teigė aplinkosaugos ekspertas Artūras Nečejauskas.

„Living Smart“ tyrimas taip pat atskleidė, jog dauguma lietuvių – 75 proc. – namuose kasdien taupo energiją. Tuo tarpu tik du trečdaliai ekonomiškai aktyvių žmonių pasižymi energijos taupymo įpročiais Latvijoje ir Estijoje.

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kas lietuvius motyvuoja taupyti energiją. Tyrimo duomenimis, 40 proc. žmonių Lietuvoje taupo energiją, norėdami sumažinti poveikį aplinkai. Tuo tarpu Latvijoje taupydami energiją apie poveikį aplinkai galvoja tik 29 proc. apklaustųjų.

Daugelis žmonių Lietuvoje yra ne tik ekologiškai atsakingi, bet ir apskaičiuojantys – net 56 proc. apklaustųjų energiją taupo, siekdami sumažinti mėnesines sąskaitas.

„Tokie tyrimo rezultatai yra visiškai suprantami – žmonės visuomet turi suvokti naudą. Kai žmonės mato naudą, tuomet ir deda pastangas. O energijos taupymas pirmiausia susijęs su ekonomine nauda. Natūralu, kad kiekvienas namų ūkis siekia sutaupyti. Tik po to seka aplinkosauginis aspektas, dvigubos naudos suvokimas –  ir sumažinau energijos suvartojimą ir saugau gamtą“, – teigė A. Nečejauskas.

Kategorijos: Energetika, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *