Lietuvos statybininkų asociacijos pastangos siekiant atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarkos šalies statybos sektoriuje davė rezultatų. Gruodžio 18 d. LR Seimo posėdyje buvo pritarta LSA inicijuotam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio pakeitimui. Atvirkštinis PVM apmokestinimas reiškia, kad statybų sektoriuje PVM mokės užsakovas, o ne rangovas.
Geraisiais tokios tvarkos taikymo pavyzdžiais laikomos Švedija ir kaimyninė Latvija. Būtent pastarosios šalies Finansų ministerijos, Valstybės pajamų tarnybos atstovai spalio mėnesį Rygoje sutiko pasidalinti patirtimi su LSA prezidentu Daliumi Gedvilu.
Galiausiai į Lietuvos statybos verslo argumentus dėl atvirkštinio PVM
apmokestinimo naudos valstybei ir statybos sektoriui buvo įsiklausyta ir Lietuvoje. Projektą parengė Seimo narys Andrius Palionis, projektui pritarė Parlamento Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai. Balsavime Seimo posėdyje projektui pritarė 68 parlamentarai, susilaikė 3, balsavusių „prieš“ nebuvo.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto rengimą paskatino situacija statybų sektoriuje, kuri neužtikrina efektyvaus PVM surinkimo į valstybės biudžetą, leidžia kurtis ir veikti fiktyvioms statybos bendrovėms ir vykdyti schemas padedančias slėpti ir vengti PVM sumokėjimo.
Statybų sektoriuje ypač dažnai statybos užsakovas delsia sumokėti suteiktų paslaugų kainą. Neretai šis pradelsimas trunka daugiau nei vieną ar du mėnesius, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, pareigą į valstybės biudžetą sumokėti PVM paslaugos tiekėjas turi įvykdyti ne vėliau nei iki kito mokestinio laikotarpio, t.y. kito mėnesio 25 d.
Paslaugų pirkėjui delsiant atsiskaityti, paslaugos tiekėjas – statybos bendrovė, yra priversta savo lėšomis įvykdyti kilusią mokestinę prievolę, nors nėra gavusi sutartos kainos. Nepajėgi įvykdyti šios mokestinės prievolės statybos bendrovė yra priversta imtis kitų veiksmų – ją dengti skolintomis lėšomis ar, kraštutiniu atveju, skelbti bankrotą. Šios situacijos problematiškumą didina ir tai, kad vėluojantys užsakovų atsiskaitymai, ypač viešajame sektoriuje, yra veikiau taisyklė nei išimtis. Šiam aktualu ir tai, kad statybos bendrovės neretai statybos darbus apskritai vykdo skolintomis lėšomis.
Šios aplinkybės verčia statybų sektoriuje imtis neskaidrių ar net neteisėtų veiksmų – vengti ir slėpti mokesčius, imtis tyčinio bankroto, daryti kitus teisės pažeidimus.
Siekiant ištaisyti šią situaciją, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad už statinio (pastato) statybos metu atliekamus darbus, t.y. teikiamas paslaugas, prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM įgyja statytojo teises įgyvendinantys asmenys.
Įstatymo pakeitimais, įtvirtinus aukščiau nurodytas nuostatas, siekiama užtikrinti efektyvesnį PVM už statybos paslaugas surinkimą į valstybės biudžetą bei iki minimumo sumažinti riziką, kad PVM apskritai nebus sumokėtas.
Pritarimas atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarkai leidžia tikėtis „sveikesnio“ ir stipresnio Lietuvos statybos sektoriaus. Naujasis mechanizmas, tikimąsi, leis sutramdyti „feniksus“, dėl kurių Lietuvoje kenčia sąžiningai dirbančios statybos bendrovės. Pokyčiai PVM mokėjimo tvarkoje turi suteikti ir šalutinę naudą – statybos paslaugų užsakovai atidžiau planuotų statybas ir investicijas, nes jie taptų PVM mokėtojais ir įsipareigotų valstybei. Pastatai nebebūtų statomi pažadais, o tik tada, kai lėšų tam yra.