KT nurodė išmokėti kompensacijas aukštiems prokurorams (0)

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas pirmadienį, gruodžio 22 dieną, nurodė, kad valstybė per protingą laikotarpį turi išmokėti kompensacijas aukštiems prokurorams, kurių atlyginimai per krizę buvo sumažinti nesilaikant proporcijų.

Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą pagal dvidešimt  vieną Vilniaus  apygardos  administracinio teismo prašymą ištirti, ar teisiniu  reguliavimu,  kuriuo,  kaip  teigė  pareiškėjas,  dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažinti prokurorų ir  kai kurių  kitų  valstybės pareigūnų pareiginės algos   koeficientai, nepažeista Konstitucijoje  įtvirtinta  teisė  gauti    teisingą apmokėjimą  už darbą, konstituciniai lygiateisiškumo ir  teisinės valstybės principai.

Remdamasis   savo   ankstesnių   nutarimų   nuostatomis, Konstitucinis  Teismas  pažymėjo,  kad  įstatymų  leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti  kitas  konstitucines  vertybes. Tačiau  ir tokiais atvejais  įstatymų  leidėjas  turi  išlaikyti  pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus atlyginimų teisinis reguliavimas,  teisių  bei  teisėtų interesų ir  visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti  proporcingumo principo reikalavimų.

Nutarime pažymėta, kad  jau nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinus  pareiginės  algos  (atlyginimo) bazinį  dydį asmenų, kuriems  už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės  biudžeto lėšų, atlyginimai sumažinti vienodu mastu, vertinant  procentais, ir tam pačiam laikotarpiui, o teisinis reguliavimas, kuriuo  buvo
sumažintas   pareiginės   algos  (atlyginimo)  bazinis dydis, Konstitucinio  Teismo  2013 m. liepos 1 d. nutarimu   pripažintas neprieštaravusiu  Konstitucijai.  Tuo tarpu  ginčijamu   teisiniu reguliavimu buvo nustatyta papildoma prokurorų ir kai kurių  kitų valstybės  pareigūnų  atlyginimų mažinimo priemonė – pareiginės
algos koeficientų sumažinimas.

Priimant šios dienos nutarimą remtasi Konstitucinio  Teismo 2013  m. liepos 1 d. nutarime, kuriame tirta įstatymų   nuostatų, kuriomis  dėl  ekonomikos krizės nustatyti  sumažinti   valstybės tarnautojų  ir  teisėjų  atlyginimai,  atitiktis   Konstitucijai, pateiktu  Konstitucijos ir įstatymų aiškinimu, be kita ko,   jame
atskleistais  konstituciniais  reikalavimais  įstatymų    leidėjo nustatomam   teisiniam  reguliavimui,  kuriuo  dėl     valstybėje susidariusios  itin  sunkios  ekonominės,  finansinės    padėties mažinami  asmenų,  kuriems  už darbą apmokama  iš  valstybės   ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai.

Konstitucinis  Teismas konstatavo, kad ginčijamu   teisiniu reguliavimu  kai  kurių  valstybės  pareigūnų  pareiginės   algos koeficientai buvo sumažinti neproporcingai: pažeistos laikotarpiu iki  itin  sunkios  ekonominės, finansinės  padėties   susidarymo valstybėje   nustatytų  jų  atlyginimų  dydžių  proporcijos,    o
prokuroro,  atliekančio sudėtingą aukštos kvalifikacijos   darbą, kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, atlyginimo dydis priartintas  prie  mažiau  sudėtingą  darbą  dirbančio   žemesnės kvalifikacijos  asmens  atlyginimo dydžio. Nutarime pažymėta   ir tai,  kad  galiojant  teisiniam reguliavimui,  kuriuo   sumažinti
valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, buvo  išskirta tam  tikra jų grupė, kuriai pareiginės algos koeficientas ne  tik padidintas,  bet  ir nustatytas didesnis net už tą,  kuris   buvo nustatytas  iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo; be   to, pakeistu  teisiniu reguliavimu nurodytiems valstybės  pareigūnams
iš  viso nebetaikytos papildomos atlyginimų mažinimo   priemonės, nors  galiojo  teisinis  reguliavimas,  kuriuo  sumažinti    kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Vadinasi, taip prisidėta  prie  iki  pareiginės  algos  koeficientų   sumažinimo buvusių   valstybės   pareigūnų  darbo  užmokesčio     proporcijų
iškreipimo.

Taigi,  nors  įstatymų  leidėjas galėjo  pakeisti   teisinį reguliavimą,  kuriuo  nustatyti atlyginimai prokurorams  ir   kai kuriems  kitiems  valstybės  pareigūnams,  ginčijamas    teisinis reguliavimas buvo nustatytas nepaisant konstitucinių reikalavimų, todėl  prieštaravo  Konstitucijai.  Šis  teisinis   reguliavimas, kuriuo  buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų ir  kai
kurių  kitų  valstybės pareigūnų pareiginės algos   koeficientai, nebegalioja  nuo 2014 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo  nesumažinti šių valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai.

Atsižvelgiant  į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1   d. nutarimo   nuostatas,  šiandien  priimtame  nutarime  taip    pat pažymėta,   kad,   Konstituciniam  Teismui  ginčijamą     teisinį reguliavimą  dėl  neproporcingo  prokurorų  ir  kai  kurių   kitų valstybės   pareigūnų  pareiginės  algos  koeficientų    mažinimo
pripažinus  prieštaraujančiu  Konstitucijai,  įstatymų   leidėjas privalo   nustatyti   asmenų  patirtų  praradimų     kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą  laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo  neproporcingi, –  juos kompensuotų. Konstitucinis Teismas priminė savo 2014   m.
balandžio  16  d.  sprendime išdėstytą  poziciją,  kad   įstatymų leidėjas gali atidėti nurodyto kompensavimo mechanizmo  nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, tačiau valstybėje nebelikus   ypatingos  situacijos  jis  turi  būti nustatytas nedelsiant.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *