J. Dapšauskas. Kas nesisapnavo košmaruose apie Sveikatos apsaugos ministeriją (10)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Šią savaitę teko dalyvauti viename iš „Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2015-2023 metų programos“ kūrimo renginyje. Vėl tos pačios nuobodžios kalbelės, beje, svarbi statistika, bet kad iš tų ekspertinių kalbų būtų kažkokia nauda – akivaizdu dar praeis penkmetis ir blogą statistiką galėsime kitose konferencijose vėl pakartoti. Kad susitikimo metu pareiškiau, kad reikia realių pinigų nevyriausybinėms organizacijoms sveikatingumo veikloms vykdyti, o ne tą patį kalbėti jau 2 dešimtmečius ir už tą ekspertinę veiklą švaistyti didžiausius pinigus, sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė puolė arogantiškai aiškinti, kad tie, kurie nori kažką konkretaus daryti, būtent „nori taip išplauti pinigus“. Beje reikia pasakyti, kad šios programos, tarp instituciniai planai, strategijos, krypčių analizės rengimas kainuoja nemažai – 348.121,27 litai. Projektas Higienos instituto vykdomas iš ES fondų, o juk į ES moka ir Lietuvos valstybė. Tai reiškia, kad visų mūsų pinigai. Kūrimas trunka pagal projektą daugiau nei metus. O rezultatai?

Galiu pasakyti teigiamų žodžių Higienos instituto atžvilgiu, kad surenka daug statistinių duomenų, jais galiu naudotis ir kurti strategiją praktiniam darbui labai mažomis sąnaudomis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius teigia: Lietuva pirmauja Europoje gydytojų skaičiumi ir sergamumu bei mirtingumu. Ar tai nėra paradoksas? Jei tiek yra gydytojų, o kiek dar vaistinių, kiek kartų per dvidešimtmetį išaugo išlaidos gydymui – tai čia turėtų gyventi patys sveikiausi žmonės! Beje, sveikata kuriama kitaip.

Kita konferencija LR Vyriausybės rūmuose neseniai vykusi vadinosi „Bendradarbiavimas siekiant sveikatos lygiateisiškumo“. Vaizduoja, kad sveikatos klausimai rūpi aukščiausiu lygiu, o kai pasiūlomi konkretūs žingsniai, kurie realiai jau galėtų keisti tuos siaubingus sveikatos rodiklius artimiausių metų perspektyvoje, jie atmetami. Paskutinio mėnesio viena iš sensacijų, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo 2 proc. nuo tabako akcizų skyrimą prevencinėms programoms, sveikatingumui, kurį Seimas, sveikuomenės nuostabai, buvo priėmęs. 2011 metų pabaigoje 250 nevyriausybinių organizacijų prašė D. Grybauskaitės vetuoti alkoholio reklamos draudimo atšaukimą – ji tylėjo lyg ašaką įrijusi, tik trumpą pareiškimą padarė, kad draudimų nebereikia, reikia švietimo. Na gerai – švieskim. Kai ateina laikas švietimo programoms, ne sako, o daro: „veto“, nereikia pinigų švietimui, nes taip per patarėjus nurodo priklausomybes skatinančių pramonių lobistai.

Ligoninių, ligonių, farmacijos ministerijos košmarai

Šiaip jau dažniausiai tekdavo Sveikatos apsaugos ministeriją kritikuoti, kad tai tik gydymo ir ligonių ministerija, o ne sveikatos, bet pastoviai alkoholio ir tabako kontrolės klausimais ji užimdavo teisingą poziciją. Tačiau šiandien net šioje srityje krachas. Ministrė Rimantė Šalaševičiūtė viešai pareiškia, kad ji nėra tokia bloga, kaip sklando gandai, nerūkanti savo kabinete prie darbuotojų, tik esant užsienio svečiams. O ir šiaip tas, kuris paskleidė viešai tuos gandus (dr. Aurelijus Veryga) norėjęs tapti viceministru, bet kad netapo, todėl dabar ir pyksta. Dėl tokios versijos juokas ima, bet dėl naujo viceministro (kuriuo tariamai norėjęs būti A. Veryga), tai jau juokai nebeima.

Ši mėnesį „sveikatos“ viceministru paskyrė 12 metų pradirbusį AB “Vilniaus degtinės“ teisininką Valentin Gavrilov, tai jau paradoksų paradoksas. Kai kas gali sakyti, kad čia juk nesvarbu, kur dirbęs, svarbiausia, kad profesionalas teisininkas. Bet akivaizdu, kad turintis tokį stažą, kai jį maitino alkoholio pramonė, viceministru jis padirbs daugiausiai du metus ir tada vėl grįs ginti alkoholio pramonės interesų, per šiuos metus tikrai nekenks savo buvusiems ir galimai būsimiesiems darbdaviams. Būdamas aktyvus alkoholio pramonės darbuotojas V. Gavrilov uoliai pradėjo dirbti, tam, kad būtų sunaikintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, institucija, kuri ne kartą yra nubaudusi jo buvusią darbovietę? Įdomu kokių idėjų sveikatos srityje turi „Vilniaus degtinės“ teisininkas, galbūt bus pasiūlyta grįžti į viduramžius ir visas ligas gydyti degtine, gal visos sveikatos problemos bus nurašomos per mažam alkoholio vartojimui? Kai ministras būna ne savo kuruojamos srities specialistas, dar atleistina, tačiau, kai ministras pradeda formuoti komandą, kurioje asmenys ne tik nekompetentingi toje srityje, bet ir akivaizdžiai veikia prieš sveikatos interesus, darosi daugiau nei baisu. Bet tai šiandien vyksta Sveikatos apsaugos ministerijoje, tai vyksta aukščiausiose valdžios grandyse.

Apie parazitus bei zombius gamtoje, valdžioje ir visuomenėje

Iliustracijos dėlei aptardamas visuomenės ir valdžios dalykus pasitelksiu paraleles su parazitų, „zombinimo“ veikla gamtoje. Įdomiai galime sugretinti paskaičius „National geographic Lietuva“ lapkričio mėnesio pagrindinį straipsnį „Tikrieji zombiai. Keistas mokslas apie gyvus numirėlius.“ Atskleista daug naujų mokslo duomenų apie parazitų užvaldytų šeimininkų elgseną.

Tyrinėtojai nurodo bendrus dėsningumus: „Mokslininkai pagaliau ima atverti šeimininko elgesį valdančią parazitų „juodąją dėžę“. Pavyzdžiui, Ben Guriono universitete dirbantis Frederikas Libersatas ir jo komanda kruopščiai tiria grėsmingus vapsvos Ampules compresa išpuolius. Ši vapsva įgelia tarakonams, paversdama juos paklusniais zombiais. Tuomet vapsva už ūso it šunį už pavadėlio nusiveda apsvaigintą tarakoną į savo urvelį. Tarakonas kuo puikiausiai gali judėti. Jis tik netenka valios tai daryti savo noru. Vapsva ant tarakono pilvelio padeda kiaušinėlį, o tarakonas paprasčiausiai sustingsta ir laukia, kol iš kiaušinėlio išsirita vapsvos lerva ir įsigraužia į jo pilvelį.“

Kaip galima taip valdyti? Šio straipsnio autorius atsako, kad vapsva švelniai įleidžia geluonį į tarakono smegenis, ieškodama sričių, kontroliuojančių judesius. „Vapsva panardina tarakono smegenų neoronus į neuromediatorių, veikiančių kaip psichotropiniai vaistai, kokteilį. F. Libersato eksperimentai rodo, kad jie slopina neoronų, reaguojančių į pavojų ir skatinančių tarakoną sprukti, aktyvumą.“

Straipsnyje analizuodami kitų parazitų ir aukų elgesį pastebi: „Dantkarpiai paprastai laikosi atokiau nuo vandens paviršiaus, norėdami išvengti seklumose medžiojančių paukščių. Bet užsikrėtusios plokščiosiomis kirmėlėmis, vadinamomis siurbikėmis, šios žuvys praleidžia daugiau laiko prie vandens paviršiaus ir kartais net apsiverčia, kad sidabriškas jų pilvas blykstelėtų šviesoje.“ Straipsnyje rašoma, kad užkrėstas žuvis paukščiai sulesa žymiai dažniau nei sveikąsias, o parazitai subręsti gali tik paukščių virškinamajame trakte. Apnikti parazitų šeimininkai net pradeda kruopščiai globoti ir ginti parazitų interesus.

Ar šiandieninės visuomenės, valdžios neveikia tie patys parazitiniai „zombinimo“ dėsniai? Kas šiandien yra laisvi šeimininkai, kas parazitai, kas zombiai?