Vyriausybėje tartasi, kaip plėtoti lituanistinį švietimą užsienyje (8)

Seimas-lituanistika-Alkas.lt-koliazas

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 18 d. pirmą kartą posėdžiavusi Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo vadovaujama darbo grupė pradėjo svarstyti pasiūlymus dėl užsienio lietuvių bendruomenių veiklos rėmimo, organizuojant švietimą lietuvių kalba ir kultūrinį ugdymą, taip pat dėl lituanistikos centrų veiklos skatinimo.

Šiandieniniame posėdyje pristatyta esama padėtis, plačiau aptarti lituanistinio švietimo užsienyje, lituanistikos (baltistikos) centrų pasaulio universitetuose veiklos klausimai, taip pat su šiais klausimais glaudžiai susijusios „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – programos įgyvendinimo aspektai.

R. Motuzas pažymėjo, kad padėtis šioje srityje nėra bloga, tačiau lituanistiniam švietimui užsienyje reikia dar didesnės valstybės paramos ir dėmesio – būtina peržiūrėti ir prireikus atitinkamai pakeisti ir papildyti teisės aktus tam, kad lituanistinis švietimas būtų darniai įjungtas į Lietuvos švietimo sistemą, taip pat atitiktų ir švietimo darbuotojų poreikius.

Todėl kituose darbo grupės posėdžiuose bus svarstomi išvykstančių dirbti dėstytojų ir mokytojų statuso, švietimo centrų patalpų, turto įsigijimo, kiti klausimai, susiję su lituanistikos centrų veiklos skatinimu ir lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos rėmimu, organizuojant švietimą lietuvių kalba ir kultūrinį ugdymą. Pasiūlymai šiais klausimais bus pateikti Ministrui Pirmininkui.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia apie 200 lituanistinio švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklų.

Užsienyje veikia šios formaliojo lituanistinio švietimo mokyklos: Vasario 16-osios gimnazija (Vokietija), Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Latvija), Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus (Lenkija), Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir gimnazija (Lenkija), Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla (Lenkija), Vidugirių pagrindinė mokykla (Lenkija), Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija), Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija), Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinė mokykla (Rusijos Federacija). Šiose mokyklose mokosi apie 1,6 tūkst. mokinių.

Įvairiuose pasaulio universitetuose veikia apie 40 lituanistikos (baltistikos) centrų.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

8 komentarai

  1. betliejaus stalius:

    Laukiu savo medžio

    • Sodinukas:

      Jo, čia tai bent gruodis..alyvos su pumpurais Kalėdas pasitinka..

      • gražiai nuobliuotas kuolelis:

        Labas septintas iš dvylikos.
        Pagaliau…
        Pribrendo reikalas visiems pasikalbėti.
        Reikia apsitarti.
        Mailai netinka, juolab telefonai.
        Kol sugalvosime ką patogiau rinksimės panašiose gryčiose.
        Jeigu turi (ne)deltos bei senolio ar oranžinio daikto kontaktus, pakviesk juos čionai.
        Nesveikas skaičius -nabašnykas ir gi ateis.
        Jei čia paliksi lapelį, parodyk drezdeno galerijoje be savo vardo bet taip kad žinotume tik mudu.
        Čia niekada neprisiminsime savo vardų.

  2. Diemedėlis:

    Aha, Matuzas mėgina sodint letuvybės medžius užsieniuos, o pamiršta, kad medelius Tėvynėj irgi reik prižiūrėt..

  3. Aldona:

    Išsamiau apie situaciją.Mmmm, mums gerai pažįstamos spinduliuotės šaltinis yra geras “dalykėlis”, bet laikosi atstumo ir kiek man žinoma,bazuojasi laikinojoj sostinėj. Kitas šaltinis – karotino mėgėjas- pralekia dabartiniu metu kaip kometa, ne daugiau. O senjoras, kuriam esu skolinga čielą partiją kotletų, irgi nulinko į individualumo pievas.Va, tokia ta realybė..

    • kryždirbys:

      Aišku…
      Antra vertus kažkiek dar. jeigu gali, panaršyk mūsų senų prietelių buveinėse.
      Va tarkime graikiška draugė- aš nematau jokios kliūties ČIA jai ateiti.
      Nes kol kas dar nekalbama apie arbatos gėrimą tet a tet.
      Tiesiog nepalankus laikas.
      Bet čia -gana patogu susitikti po kokia niekam nerūpinčia toblyčia.
      Kasdien lentyna pasislenka į apačią, tad jeigu nebesimatys šios, galima perlipti (kultūringai) keletu pakopų aukščiau kur jokie pacukai nebėgioja.
      Rasiu.
      Nesveikas skaičius numirėlių irgi nori sudalyvauti.
      Tikslas- kaip geriau derinti stygas ir darniau daiinuoti sutartines, nes nepričiomkinai labai veržia gerkles su naujom iniciatyvomis.
      Taip pat tundros gyventojas sulaukė porininko, o tai verčia suktis sparčiau.
      Nesveikuolis mano kad tai ką darome yra labai svarbu ir tuo svarbumu domisi protinos galvos kurios pastebėjo kad nedurnų dalykų pasakome.
      Protingos galvos mano, kad galėtume sugeneruoti dar geresnių pramanų, nei tie kur laikai po matracu.
      Jie paskaitė ir laiko tą daiktą nedurnu.
      Daugiau pakalbėsime kai zombis čia atidundės.
      Tai ar pasikviesi graikę?
      Juk panos turi savo paslaptėlių ir žodelių kur žino tik jodvi.
      Aš niekad su atėne taip nebendravau, kad iš kaptuočiau tinkamą šaradą.
      O jei pamatysi santa klausą -lai paieško manęs bet kur ale drezdeno maniera.
      Su senjoru aš rasiu bendrą rokaunę nes tų raktelių mudvien tik tinkančių turiu.
      esemesas gal paskui karšinčių ateitų.
      Vot tep.

  4. rasa:

    Na, graikė labai nešpėtna, labai – smegenai kaip pas protingą vyrioką. Manau, kad pats greičiau bendrą kalbą rastum, nes mano transliuojamos emocijos nepagauna josios antenų.Pana panai nelygu…Nemanau, kad čia ramu – rodo skaičiukus, gyvatės. Plius, pažiūrėk, apatiniam dešniam kampe naujausius parašymus reklamuoja.Nebėr kur dėtis gerom dūšelėm … Ko labiausiai nemėgsta tamstos asmuo?-d-elpistanų,a..didesniam erzelyne, neutraliose rubrikose kažin ar ne ramiau persimest mintim?..

    • bėglys į egiptą:

      Taip.
      Esi teisi. Dalinai.
      Nelabai ten boluoja skalbiniai..
      Bet,…
      :
      Nuo pradžių jau yra toks sumanymas:
      čia atbėgam pasišnekam, nutariam kur būti ir tuomet grįžtam namolio.
      O namie po spalvotu stogu gražiai vaikųčių išrisavotu , yra dvi lentynos pirmapradės.
      Nelendant į pačią pirmutinę, kukliai žemiau yra išrikiuoti rakandai tos pirkios:
      _
      Vadelių pratarmė , gegulės kukavimų gal niolika, gyvatės mintys vidury, o va greta ir skiautinių kraitelė.
      :
      Paversk vaikeli skiaučių kraitę,
      ant pačio dugno pažiūrėk.
      ten rasi tu gal ne senelio smuiką,
      bet “Vardan Tos” jisai pagrieš
      violenčele kaip kadaise …
      ..
      Pats trečias brolis, jei neaišku,
      kreaitės dugne o kai paskleisi –
      tai pamatysi vaike aiškiai,
      nes moka giesmę tą visi.
      Tik kai nueisi tu į gimtą sodžių,
      netarki savo vardo, ne.
      Būk tuo, kuo kad tik kuo nori,
      aš tave atpažinsiu.
      Tad -atia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: