Gruodžio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje lankysis Baltarusijos nacionalinės J. Kolaso centrinės mokslinės bibliotekos delegacija. Vizito metu numatoma detaliai aptarti galimybes bendrai publikuoti LDK XV – XVI a. rašytinio paveldo dokumentus ir pasirašyti ketinimų protokolą.
LMA Vrublevskių biblioteka kartu su savo ilgamečiais partneriais numato parengti XVI a. istorinių šaltinių, kuriuose minimas Pranciškus Skorina, publikaciją. Tie šaltiniai saugomi įvairiose Čekijos, Italijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos atminties institucijose, tad į darbą bus įtraukiami specialistai ir iš tų valstybių.
Publikaciją numatoma parengti iki 2017 m., kai sukaks 500 metų nuo P. Skorinos parengtos ir Prahoje pradėtos leisti Rusėnų Biblijos. P. Skorina – pirmosios knygos Lietuvoje rusėnų kalba autorius, LDK knygų spausdinimo tradicijos pradininkas. Jubiliejus bus pažymimas visoje Europoje. Leidinį lydėtų ir kilnojama paroda, kuri būtų pristatyta Vilniuje, Minske, Kijeve ir kituose miestuose, buvusiuose LDK teritorijoje.
Gruodžio 12 d. 10.30 val. numatoma tarptautinio bendradarbiavimo protokolo pasirašymo procedūra ir spaudos konferencija. Dalyvaus Baltarusijos nacionalinės J. Kolaso centrinės mokslinės bibliotekos direktorius Aleksandras Gruša, direktoriaus pavaduotoja Oksana Drozd, skyrių vedėjai Liudmila Avgul ir Aleksandras Stefanovičius, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Susiję straipsniai:
- Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis
- Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
- Į Valdovų rūmus pradėti vežti eksponatai
- Paroda „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“ pradės savo kelionę
- Šešis lietuviškus gaminius EK yra pripažinusi išskirtinės kokybės
- Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
- Ką pasakoja prisikeliantys Žemaitijos dvarai
P. Skorina – krikščioniškojo pasaulio desantas Pagoniškoje Lietuvoje. Pabodo jam, matyt, ranka keverzoti hebraraščius, tai pradėjo spausdinant tiražuoti.
Na, o šiai dienai, būkim teisingi, tai jo kryžininkavimo “triūsas” mažai kam beįdomus.