A. Veryga. Premjeras A. Butkevičius gers į Danijos pensininkų sveikatą (3)

dr. Aurelijus Veryga | sveikata.lt nuotr.

dr. Aurelijus Veryga | sveikata.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Seimas priėmė sprendimą didinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Didinimo apimtys gerokai nutolo nuo pradinių premjero Algirdo Butkevičiaus pažadų ir planų, kuomet buvo žadama akcizą alui didinti bent 50 proc. Po aludarių vizito pas premjerą ir jų sunkiai suvokiamo melo, kad bus atleista apie 2000 darbuotojų, susijusių su alaus sektoriumi, premjeras pakeitė nuomonę ir alus brangs simboliškai (butelis apie 5 centus).

Tiesa, dar kovo mėn. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas platino informaciją, kad dėl netinkamos akcizų politikos darbo netektų 2,6 tūkst. iš 13 tūkt. šalies alaus sektoriuje ir su juo susijusiuose versluose dirbančių darbuotojų. Prieš keletą dienų UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigė, kad alaus gamybos (vien gamybos) sektoriuje dirba apie 20 tūkst. žmonių.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. stipriųjų alkoholinių gėrimų ir alaus gamybos veikiančiose įmonėse dirbančių asmenų skaičius tebuvo 3 148 (t.y. 0,23 % visų dirbančiųjų skaičiaus). Tad natūraliai kyla klausimas, ar nebus valstybės institucijoms nuolat pateikiami realybės neatitinkantys skaičiai, kuriais siekiama padaryti kuo didesnį spaudimą. Nors savo svarbos sureikšminimas yra alkoholio pramonės ne tik Lietuvoje taikoma ir mokslininkų dokumentuotas reiškinys, tačiau Lietuvoje dažnai tokie pramonės teiginiai priimami nepasigilinus į jų tikrumą.

Interviu žurnalistams politikai vienbalsiai teigė, kad akcizo didinimas suderintas su gamintojais ir jie tam neprieštaravo. Labai įdomi situacija. Paprastai gamintojai visada prieštarauja akcizo didinimui, jei jis yra toks, kad gali realiai įtakoti pardavimus. Jei šį kartą prieštaravimo nebuvo, vadinasi reikėtų pažiūrėti kodėl.

Pažvelgus į ilgesnę istorinę perspektyvą nuo 1995 m., galima konstatuoti, kad alkoholinių gėrimų įperkamumas nuo 1995 m. iki 2008 m. nuolat augo. Paprasčiau tariant nuolat didėjo kiekis, kurį gyventojai galėjo nusipirkti už vidutines disponuojamas pajamas. Kalbant konkrečiau per minėtą laikotarpį alkoholinių gėrimų įperkamumas išaugo 534 proc. Įperkamumas buvo kiek sumažėjęs tik 2007 m. prasidėjusios krizės, o nuo 2010 m. vėl išaugo. Alkoholinių gėrimų įperkamumas nuo 2010 iki 2012 m. išaugo beveik 12 proc.

Šaltinis: Liutkutė V, Veryga A, Štelemėkas M. Psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos organizavimas bendruomenėje. Kaunas: Titnagas; 2014.

Šaltinis: Liutkutė V, Veryga A, Štelemėkas M. Psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos organizavimas bendruomenėje. Kaunas: Titnagas; 2014.

Ir kas gi iš to? O gi tai, kad jei alaus akcizas buvo padidintas 14 proc., o akcizas alaus kainoje sudaro tik 11 proc. kainos, vadinasi realiai alaus kaina didėja apie 1,5 proc. Tuomet paprastas klausimas, ar alkoholio kainai didėjant 1,5 proc. tokiame kontekste, kai dėl gyventojų pajamų augimo įperkamumas auga apie 12 proc., vartojimas augs ar mažės? Manau ir šeštokas nesunkiai suskaičiuos, kad įperkamumas išaugo daug daugiau nei ketinama didinti kainą. Įperkamumas auga ir toliau, nes didinamas minimalus atlyginimas ir t.t. Vadinasi alkoholio vartojimas turėtų augti. Kas iš to?

Nekalbėsiu apie sveikatą, kuri be abejo nukentės daugiau įperkant ir išgeriant alaus. Priminsiu tik, kad Lietuvos pensininkai labai supyko, kai Finansų ministras pasakė, kad didinant akcizą surinktos pajamos bus skirtos kompensuoti sumažintoms pensijoms. Pensininkų atstovai skambiai prabilo, kad atseit mums girtų pinigų nereikia ir kaip čia bus, kad mūsų vaikai turės gerti daugiau tam, kad didėtų pensijos. Na toks komentaras iš viso dvelkia neraštingumu, nes ir dabar, ir anksčiau dalis pinigų tiek pensijoms, tiek pašalpoms į biudžetą buvo surenkama iš alkoholio akcizų, tik tai niekam nekliuvo.

Taigi dabar, premjerui paklausius aludarių ir akcizą padidinus labai neženkliai, vartojimas toliau augs, nes kaip jau minėjau, auga įperkamumas. Kadangi augs vartojimas, augs ir alaus gamintojų pelnas.
O pabaigai, kaip sakoma, – razinos. Dvi didžiausios alaus gamybos bendrovės Lietuvoje UAB „Švyturys – Utenos“ ir UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ priklauso Danų bendrovėms Royal Unibrew ir Calsberg. Danijos pensijų fondai yra Royal Unibrew akcininkai. O tai reiškia, kad Danijos pensininkų gerovė yra tiesiogiai susijusi su mūsų išgeriamu alkoholio kiekiu. Ir ar ne ironiška, kad savo pensininkams nenorėjom surinkti didesnių pensijų padidinus akcizą alui, bet per didėsiančius aludarių pelnus prisidėti prie Danijos pensininkų gerovės nematom problemos.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Labai atsiprasau, i visus klausimas atsakymas yra vienas: Lietuva valdo koloborantai, vagys, banditai ir dvasiniai iskrypeliai. Kodel taip atsitiko? Ogi todel, kad Lietuvos politineje padangeje yra faktiskai pilna STAGNACIJA, kuri susiformavo del to, kad turime pusiau sarasiniu rinkimu istatyma…. ir tie patys snukiai visa laika patenka i valdzia. Atsiprasau, zodis “snukiai” yra pats kulturingiausias, kuri galima pavartoti siuo atveju.

  2. Rimas:

    Labai geras straipsnis. Pritariu autoriaus pozicijai.

  3. Mantė:

    Tik tegu negeria per daug, atai nuo moteriškų hormonų, gausiai esančių aluje, pertekliaus dar išaugs krūtys ir žavus nėščiosios pilvukas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *