V. Rutkūnas. Kokia Romuva reikalinga Lietuvai? (23)

Romuvos vėliava

Romuvos vėliava | Lietuvos Romuvos nuotr.

Šį sekmadienį, lapkričio 23 d., šaukiama Lietuvos Romuvos Krivūlė – vaidilų susirinkimas nuspręsti, kokia bus Romuva.

Šių metų sausio 20 d. Lietuvos Romuvos Krivis Jaunius Jonas Trinkūnas iškeliavo į Dausas. Šie metai yra pažymėti, ko gero, visiems Lietuvos žmonėms rūpimu klausimu: „Kas bus Lietuvos naujasis krivis?“. Jį teko išgirsti daug kartų, ir netgi daugiau iš žmonių niekada nedalyvavusių Romuvos veikloje, vadinasi tai tikrai yra visiems svarbu. Bet ar už šio, regis, aiškaus klausimo neslypi žymiai gilesnė prasmė ir labai svarbūs lūkesčiai?

Jonas Trinkūnas ir jo veikla – tai visa 50 metų amžiaus epocha, kai Lietuvoje atgaivintos baltiškos gyvybės ir darnos vertybės, kalendorinės ir šeimos šventės, romuvio pasaulėžiūra. Gražus laikmetis, be galo svarbūs darbai, ir tuo mes išsiskiriame, esame pavyzdžiu ne tik Europoje. Pastaraisiais metais teko daug bendrauti su prigimtinių vertybių puoselėtojais iš Europos, Ukrainos, Rusijos, Amerikos – visi Lietuvą ir Romuvą labai vertina. Ar tai suprantame ir įvertiname mes, lietuviai? Šie klausimai iškyla lietuviams lemtingu laikmečiu, kai esame viena sparčiausiai nykstančių tautų.

Kodėl gyvybės ir darnos pasaulėžiūros tauta tapo pažymėta susinaikinimo žyme? Visiems aišku, kad pagrindinės tautos nykimo priežastys nėra nei ekonominės, nei politinės, nei ekologinės (dauguma laimingesnių ir gyvybingesnių tautų gyvena prastesnėmis aplinkybėmis), o didžiąja dauguma vertybinės – dvasinės. Praradome gyvasties dvasią. Galėtume pasakyti, o kuo čia dėta Romuva? Juk visiška dauguma lietuvių save laiko kitų – atneštinių religijų atstovais. Tačiau jie – mūsų broliai ir seserys, mūsų kraujas ir siela, tik kartu mes galime gyvuoti!

Jonas Trinkūnas, paklaustas, kiek Lietuvoje yra romuvių, atsakydavo – trys milijonai. Jis teisus ta prasme, kad visų lietuvių pasąmonėje glūdi prigimtinis tarpusavio darnaus sutarimo, prisirišimo prie Žemės, Gamtos supratimas, o iš širdies kertelių veržiasi meilė, protėvių tautos pratęsimo ir gyvavimo šauksmas. Kas apspangintam turi parodyti kelią? Kas apkvailintam gali padėti atsipeikėti? Tas kuris žino, mato, jaučia ir supranta.

Romuva negali likti tautos išgyvenimo iššūkių pašonėje. Lietuvos Romuvos pagrindinis tikslas – tautos dvasinės ir fizinės gyvasties išsaugojimas, vadinasi tai ir atsakomybė. Reikia naujai peržiūrėti Romuvos uždavinius, kad Lietuvos Romuva pajėgtų nešti tautos gyvavimo vėliavą. Turi įvykti rimti esminiai pokyčiai.

Krivis Jaunius visuomet pabrėždavo, kad senasis baltų tikėjimas yra politeistinis. Ne vieno dievo turėjimas lietuviams yra gyvybės, įvairovės, skirtingų požiūrių suderinimo versmė. Ši versmė turėtų maitinti visų pirma Lietuvos Romuvą ir joje atsispindėti. Vadinasi ir organizacine prasme Romuva turi keistis.

Ar gali vienas žmogus įvertinti visas aplinkybes, tautos stiprybes, silpnybes ir rasti visus atsakus bei būdus, kaip tautai suklestėti? Ši struktūra, kai išrenkamas Romuvos Krivis ir jam užverčiama nepakeliama našta bei atsakomybė neturi ateities. Reikalingas naujas, žymiai platesnis požiūris. Būtina pakviesti į aukščiausią Romuvos Vaidilų ratą pačius brandžiausius tautos vedlius, kurie tampriai ir nuolat bendradarbiaudami, palaikydami ir įkvėpdami vienas kitą, sujungtų savo žinias, patirtį gebėjimus. Suvienytų savo jėgas tam, kad būtų nutiesti tiltai tarp mūsų tautos šaknų ir šviesios ateities, nuo protėvių gyvybės priesakų iki kiekvieno lietuvio širdies. Reikia sujungti tautos prigimtines galias su naujausiais šių laikų iššūkių sprendiniais, tam, kad į lietuvių tautą sugrįžtų gyvastis, laimė ir klestėjimas. Mūsų pasąmonėje glūdi krivių ir jų vyresniojo Krivių Krivaičio atvaizdas, apie tai rašė ir Jonas Trinkūnas savo raštuose. Atstačius dievų įvairiapusiškumo, gyvybingumo ir daugiapoliškumo vaizdą Romuvos viršūnėje, jis plis pirmiausia po visą Romuvą, kuo geriausiai įtraukiant ir panaudojant visų romuvos žmonių galimybes, atsižvelgiant į visų gražiausius lūkesčius, džiaugiantis bendradarbiavimo malonėmis. Tuomet atsivers atgimimui kelias ir lietuvių tautos širdyse.

Krivio Jauniaus iškeliavimo į Dausas dieną iš karto atėjo mintis, kad Romuva turi atgimti dešimt kartų stipresnė. Dabar yra ir gilus supratimas – Lietuvos Romuvai reikia žymiai platesnio požiūrio, vidinių vertybių ir galimybių pertvarkos, naujos atsakomybės, tam kad Romuva taptu dvasiniu lietuvių tautos atgimimo ir klestėjimo pagrindu. Galime likti stebėtojais, kokia bus Romuva. Yra ir antras kelias – tapti pačiam lietuvių tautos žadintoju ir lemiamos galimybės atgimti dalyviu. Tuomet turėsime tokią Lietuvą, kokios mums reikia ir kokios esame verti.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. Vaitas:

    Pagal Valdo mintis organizacine prasme Romuva išties turi keistis. Vaidilų susirinkimas pagal mūsų išprusimą ir pasąmonėje glūdinčią prigimtinę pasaulėjautą vienyje su latviais iškelti baltų vyriausiojo vaidilos ir vaidelioto struktūrą, o ne nuo neišmanaus, nuo kreivos medžio šakos krivio. Svarbu, jog spalio 19 d. – Vaidilos dieną. Vaidila – galėjo būti ir moteris vaidilė ar vaidilutė.

  2. Ženklas:

    Jei turėčiau galimybę balsuoti, tai rinkčiausi tik tą kandidatą, kuris Romuvą suvokia kaip daugiadievystės pasaulį. Kažkuris žymus vadybos meno žinovas yra trumpai pasakęs : dirba struktūra. Romuvai iš tiesų reikia rimtų struktūrinių rėmų, kuriuose visi galėtų save išreikšti, bet ne valdžios vertikalės. Siūlyčiau pradžiai tik dalinai sunorminti apeigas, kad būtų jaučiamas jų branduolio vieningumas ir suskirstyti Lietuvos teritoriją (žinoma pagal susitarimą) krivystėmis. Nuo žodžio krivis, jis vadovauja morališkai kažkokiai konkrečiai krivystei. Tai tiek. Sėkmės Didžiajai Krivulei!

  3. Perkūno Paukštis:

    Te sugrįžta paniekinti, pamiršti Dievai !
    ————————————————
    Uždekite Ugnį, Ugnis viską sutvarko, – sakydavo Krivis Jaunius.

  4. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas:

    LIETUVOS GARBINGIAUSIOJI PRAEITIS!!! Pažinti ją – mūsų tikslas!
    Mūsų laikais mokyklose bei universitetuose leidžiama pažinti tiktai Lietuvos krikščioniškąjį laikotarpį.
    O kur ikikrikščioniškoji Lietuvos praeitis?
    Tai turtingiausias ir garbingiausias mūsų kultūros periodas! Jam jau per 50 000 metų!!!
    Pažinųs šį periodą mes ne tiktai susipažįstame su mūsų praeitim, bet ir įmename PASAULIO PRAEITĮ IR ATEITĮ!!!
    Dar daugiau – atrandame ir mokslui dar nežinomus Trečiąjį bei Ketvirtąjį Žemės fizinius judėjimus!
    Kol neatgaivinsime savo praeities ir nepažadinsime jos, nepažadinsime ir TAUTOS!

  5. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas:

    Kas dėl krivio rinkimo, tai nematau kandidatų! Kiek teko susipažinti su Alkos veiklą, mes galime kalbėti tiktai apie vaidilas ir žynius. Būti kriviu, reiškia pažinti ne tiktai mūsų praeitį bet ir būti visapusiškai išsilavinusiu.
    Arijų-baltų kriviai, pagal išprusimą, turėjo įveikti šešias pakopas, kad krivulėje kriviais būtų išrinktas Krivių Krivaičiu!

    • Perkūno Paukštis:

      Esu tik kažkiek besidomintis, visa esatim prijaučiantis pagoniukams ir pagoniukėms. Beveik atsitiktinai prieš keletą gerų metų patekau į Jorės šventę prie Jono Vaiškūno sodybos esančio Piliakalnio – šalia Molėtų observatorijos.
      Po apeigų, pamenu, Jonas Trinkūnas pasiūlė norintiems stoti prie Ąžuolo – įšventinimui į Romuvius – baltų religijos išpažinėjus. Ir tada staiga ryžausi, nors aiškiai suvokiau, kad nei savo išvaizda, nei vidumi nesu panašus, nesu vertas, kaip reikės susitaikyti su “pagoniškąja” esatim…. Tačiau jaučiau, kad tai buvo lyg Dieviška žinia, kurios ilgėjaus visą sumautąja krikščionybe apnikusį gyvenimą…
      ——————————-
      Žinoma, čia mano nuomonė visiškai menkavertė, tačiau man regis, Romualdai Zubinai, tikrai esa tinkančių būti Lietuvos Kriviu…(netgi ir pats).
      .
      Padėlioju bet kokia tvarka :
      Miglė Nargėlaitė
      Inija Trinkūnienė
      Valdas Rutkūnas
      Jonas Vaiškūnas
      Rimas Pakeris
      Romualdas Zubinas
      Petras Lukoševičius
      na, ir dar bent tai keletas kitų

  6. Bartas:

    Mieli mano Tautiečiai, kodėl žodį -Tauta – pradedate rašyti mažaja raide. Oi negerbiat savęs , oi negerbiat. Iš karto perspėju ,kad jei pradėsite slėptis už graikų “gramatikos” – nepavyks. Aš mažai raštingas.
    Dar kartą – pirmiausia atsirado TAU – TA (kaip žydams “Adomas ir Jieva”), o tik paskui atsirado “kriviai ir romuviai”. Menkas pastebėjimas: man labiau patiktų žodis ; Ramuviai. Na tie , kurie Tautoje skleidžia Ra – mybę. Tik Ra ( šviesa ir šiluma) – mybėje lietuviai galėjo susitelkti maldoje , kilti savoje Dva- sioje. O rominti, pas mus kaime, reikėjo tik kumelius, kad jie būtų geri arkliai. Atsiprašau jei įžeidžiau.
    Smagu būtų , kad kas pasakytų – nesąmones šneki.

  7. Vaitas:

    Keliant idėją, jog reikalingas naujas, žymiai platesnis požiūris reikia akstino sutelkiant liaudies kultūros paveldą pagal teikiamą gairę „Lietuvos Romuva – protėvių keliu į ateitį“. Tam dainingi Maironio eilėraščiai susilieja su pasąmonėje glūdinčia prigimtine pasaulėjauta, kurią Ana Rancane yra apibrėžusi: „Gimtieji mūsų namai yra tautos pamatai, mūsų vidinio pasaulio ritmas, lydintis mus iki amžinojo prieglobsčio dausose”.

  8. Kažin:

    Keista, – nors romų vardu oficialiai jau imta vadinti čigonus, bet romuviai dėl to neprieštarauja. Tai gal čia koks tylus tapatinimasis, nejaugi paprasčiausiai – apsileidimas…

  9. Jeigu muša - bėk:

    O… Tik prašau nepradėkite naujo Krivio eros nuo “didžiųjų problemų sprendimo” – Lietuvių tautos ir kalbos nykimo, emigracijos, alkoholizmo, mėsos valgymo, kosmopolitizmo, degradavimo etc. Nes iš šio straipsnio atrodo, kad viskas Lietuvoje yra labai blogai. Kas dar blogai?? Aš labai tikiuosi, jog pirmadienį per spaudos konferenciją negirdėsiu tokių pareiškimų, jog keisis visa Romuvos struktūra. Ar per visus minimus 50 metų Romuva silpo ir mažėjo? Romuva didėja ir pritraukia daugiau žmonių kiekvieną dieną.
    Susikoncentravimas į šias problemas – pačių žūtis. Ar V. Rutkūnas yra užsidegęs į tiesos kelią atvesti visą Lietuvą? Romuvos vaikai nori matyti dvasingą – religijai ir kultūrai atsidavusį Krivį, toks koks buvo J. Trinkūnas.

  10. Atgalinis pranešimas: Lietuvos jaunimo rmuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu | Alkas.lt

  11. Atgalinis pranešimas: Lietuvos jaunimo romuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu | Alkas.lt

  12. Jolė:

    Lietuvių tautos prigimtinės galios nusilpusios, spartus “ėjimas į Europą” naikina senuosius papročius. Sovietų laikais žinojome iš kur nepalankūs vėjai pučia ir laisva valia būrėmės į tautiškus judėjimus. Trinkūno dėka Romuvos sąjūdis gyvas. Stiprios bendruomenės reikalingos “išsivaikščiojančiai” Lietuvai.

  13. )..(:

    ,,Lietuvos Romuvos Krivis Jaunius Jonas Trinkūnas iškeliavo į Dausas”,bet kai sustoja romuviai prie aukuro..jis atsistoja kartu.

  14. taip:

    Norint kad Romuva taptu gyvybinga reikia keist, transformut sita tikejima- nejau neaisku kad tikejimas i Perkuna ar Patrimpa ar i ugni realiai pasenes reikalas?
    nebutina kopijuot ir atgamint ta pati ka zmones dare pries tukstanti metu, gal jau reikia pagalvot kaip sushiuolaikint pagoniu tikejima?

  15. vabalas:

    Čia visi kliedi, arba sapnuoja atmerktom akim. Kokios dausos, kokie dievai?! Kokios dar prigimtinės vertybės?!

    • Perkūno Paukštis:

      Paprastai trumpai kalbant, jei esi lietuvis, tai PRIVALAI gerbti protėvius, o kai gerbi protėvius, privalai bent gerbti ir jų tikėjimą, Dievus.
      Gali tai vadinti ir tiksliau – prigimtine vertybe…
      —————————
      Po mirties visvien teks pasibelsti į jų “vartelius” – gal priims.
      Trinkūnas sakydavo: manęs jie laukia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *