Prancūzui Lietuva tampa antraisiais namais (0)

Estebas Kvasnievskis | asmeninio archyvo nuotr.

Estebas Kvasnievskis | asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenė gilina užsienio kalbų žinias. Šį semestrą trys Erasmus+ studentai dėstytojai moko studentus ir universiteto darbuotojus savo gimtųjų kalbų. Vienas iš dėstytojų, 22 metų Estebas Kvasnievskis (Estebanas Kwasniewskis), atvyko iš Prancūzijos, kur studijuoja istoriją Valensjeno universitete. Visą šį semestrą Estebanas praleis Vilniuje, LEU Istorijos fakultete. O LEU bendruomenę studentas jau pradėjo mokyti savo gimtosios prancūzų kalbos.

„Tai mano pirmoji, kaip mokytojo, patirtis. Galiu pasakyti, kad mano studentai bando daryti viską, ką gali geriausio, net jeigu prancūzų kalba iš tiesų yra labai sunki. Aš manau, kad jie gerbia mano darbą“, – sako Estebanas, kuris prisipažįsta, kad, prieš čia atvykdamas, apie Lietuvą daug nežinojo. „Mano mama nenorėjo, kad vykčiau į šią šalį, nes manė, kad čia bus daug diktatūros. Jai pasirodė, jog Lietuva yra labai arti Ukrainos“, – prisiminimais dalijasi jis. Paklaustas, kokia buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jis pasirinko Lietuvą, kaip savo Erasmus+ patirties šalį, studentas tvirtino, kad, kol visi važiuoja į Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir pan., jam norėjosi kažko kito, atrasti naują kultūrą. „Aš turiu lenkiškų šaknų, todėl visada buvau suinteresuotas Rytų Europa. Štai kodėl esu čia“, – paaiškina vaikinas.

Estebanas – prancūzas, turintis ispanišką vardą ir lenkišką pavardę. Jis sako, jog tai keista daugeliui Lietuvoje. „Prancūzija yra imigracijos šalis. Daugelis lenkų atvyko į mano regioną (Nord-Pas-de-Calais) dirbti anglies kasyklose XX amžiuje. Trys iš mano senelių turi lenkiškų šaknų, todėl nenuostabu, kad mano pavardė yra lenkiška“, – sako studentas iš Prancūzijos. Estebanu mama sūnų pavadino dėl to, kad jai patiko šis vardas, kuris yra iš animacinių filmų. „Taip, tai išties keistas mišinys vaikinui iš Prancūzijos, bet keisčiau yra tai, jog daugelis Lietuvoje pamano, jog aš iš Turkijos“, – šypsosi vaikinas.

Nors vaikinas daug apie Lietuvą nežinojo, tačiau dabar gali pasakyti, jog mūsų šalis jam po truputį tampa antraisiais namais. „Ačiū LEU lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatoriams, kurių dėka aplankiau daug vietų Lietuvoje. Buvau Nidoje, Palangoje, Trakuose. Ten buvo labai gražu. Rugpjūčio mėnesį, kai vyko vasaros kursai, oras buvo nuostabus. Ne taip, kaip šiandien“, – šypsosi Estebanas.

Erasmus+ studentas taip pat buvo Zarasuose, kur lankėsi roko muzikos renginyje „Roko naktys“. Vaikinas domisi sportu, todėl jau buvo nuėjęs į futbolo stadioną ir stebėjo Vilniaus „Žalgirio“ žaidimą ir nacionalinės futbolo rinktinės pasirodymus. Taip pat jis lankėsi ir „Siemens“ arenoje, kur stebėjo Vilniaus ir Kauno derbį. Estebanas pabrėžia, kad atmosfera ten buvo nuostabi!

Paprašytas prisiminti, kokie buvo pirmieji įspūdžiai Lietuvoje, kas atrodė keista ar neįprasta, studentas iš Prancūzijos atsakė, kad, kai tik atvyko į Vilnių, rugpjūčio mėnesį buvo daugiau kaip trisdešimt laipsnių šilumos. Bet dar labiau Estebaną nustebino pigus alus. „Alaus kaina man buvo neįprasta. Ir dar jūs valgote agurką su medumi! Tai tikrai keista“, – sako jis. „Lietuviai man pasirodė aukšti, mėlynų akių ir gražūs. Tačiau įspūdis apie jus priklauso nuo konkrečių žmonių. Kartais lietuviai atrodo gana šalti žmonės, bet visi studentai, su kuriais aš bendravau, buvo labai šaunūs“, – šypsodamasis pirma įspūdį apie čia sutiktus žmones dėsto prancūzas, kuriam visgi labiausiai Lietuvoje patinka žmonės.

Į klausimą, ką istorijos mokslus Prancūzijoje studijuojantis vaikinas žino apie Lietuvos istoriją, neabejodamas atsako: „Žinau, kad Lietuva buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje. Vytautas Didysis oficialiai šį kraštą pavertė krikščionišku XIV amžiuje. Lietuva ir Lenkija kartu kovojo prieš Kryžiuočių ordiną ir laimėjo Žalgirio mūšyje. Aš žinau, kad Lenkija ir Lietuva buvo sudariusios sąjungą (Liublino uniją – aut. past.). Taip pat žinau, kad Lenkija ir Lietuva turi skirtingą nuomonę apie šią sąjungą“, – teigia prancūzas. Vaikinas priduria, kad žino ir apie tai, kaip Napoleonas Bonapartas, žygiuojantis per Lietuvą su savo kariuomene, Vilniuje pamatė Šventos Onos bažnyčią, kuri jam labai patiko.

Estebanas teigia žinantis, kad Lietuva, kuri nepriklausomybę susigrąžino 1990 m., XX amžiuje buvo Tarybų Sąjungos dalis. Taip pat jis sako, kad prancūzai gana gerai žino Lietuvą ir Vilnių, nes čia prancūzų grupės „Noir Désir“ lyderis Bertrandas Kantat nužudė savo žmoną Mariją Trintignant. Šis įvykis privertė prancūzus pasidomėti Lietuva.
Pagrindinis sunkumas, su kuriuo LEU Erasmus+ studentas susiduria Vilniuje, yra tai, jog kartais pagyvenę žmonės nesugeba kalbėti anglų kalba. „O aš nekalbu rusiškai“, – apgailestauja Estebanas. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp Prancūzijos ir Lietuvos yra tas, kad visi Lietuvoje gali kalbėti bent dviem kalbomis. „Prancūzijoje mes sunkiai mokomės kitų kalbų“, – sako jis.

Prakalbus apie lietuvių nacionalinę virtuvę, vaikinas prisipažįsta, jog jam labai patinka kepta duona su sūriu. Nors jis vegetaras ir negali valgyti daug dalykų iš lietuvių nacionalinės virtuvės, tačiau paragavo lietuviškų blynelių. „Aš taip pat bandžiau šokti lietuvių liaudies šokius. Buvo labai smagu“, – su šypsena prisimena Estebanas.
Paklaustas, ar jam pavyko išmokti lietuvių kalbos pagrindų, vaikinas iškart lietuviškai prisistato: „Laba diena! Mano vardas yra Estebanas. Aš esu iš Prancūzijos ir studijuoju istoriją LEU. Man patinka alus“.

LEU Erasmus+ studento manymu, Lietuva yra labai įdomi šalis. „Vienas mano draugas iš Prancūzijos atvyks studijuoti į Vilnių pagal Erasmus+ programą“, – džiaugiasi Estebanas. Paklaustas, ką patartų draugui, pirmą kartą vykstančiam į Lietuvą, vaikinas atsakė, kad, jei draugas atvyktų dabar, pirmiausia rekomenduotų būtinai pasiimti šiltų drabužių.

Kategorijos: Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *