Atraskite Mūšos tyrelio telmologinį draustinį (0)

Kerinčios draustinio plynės | R.Ginkaus nuotr.

Kerinčios draustinio plynės | R.Ginkaus nuotr.

Mūšos tyrelio telmologinis draustinis įspūdingas – kampelis Žagarės regioniniame parke. Draustinis (pl. 1676 ha) priklauso Natura 2000 teritorijai. Tai europinės svarbos saugoma teritorija, skirta apsaugoti retas ir nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, jų gamtines buveines visoje Europoje. Dar visiškai neseniai ši pažliugusi pelkė buvo mažai kam pasiekiama. Baigiamas įrengti pažintinis takas vingiuos vaizdinga Mūšos tyrelio telmologinio draustinio teritorija ir nusidrieks apie 4,5 kilometrų tarp senų gumbuotašakių pušelių.

Pakeliui atsiveriantys didžiuliai miškingomis salomis iškaišyti padūmavusios pelkės plotai, paslaptingas Miknaičių ežeras, vėjo pustomos pažliugusios plynės su properšomis, išsirikiavusi mažų ežerėlių virtinė, gamtos paveldo objektas – Tyrelio akmuo tikrai sudomins ir gamtininką, ir paprastą keliautoją. O kur dar Raudonosios knygos augalai ir paukščiai, kurie yra neatsiejama šio nuostabaus gamtos kampelio dalis.

„Ši vieta skirta romantikams ir gamtos mėgėjams, žmonėms, kurie ieško ramybės, vienatvės ir natūralios gamtos. Tai žmogaus mažai paliestas rojaus kampelis. Eidami taku atskirose jo atkarpose rasite stendų. Stenduose, įrengtuose natūralioje gamtos aplinkoje, pateikiama išsami informacija apie draustiniui būdingą gyvūniją ir augaliją.

Įvairus Mūšos tyrelio pelkės augalų ir gyvūnų pasaulis. Pažliugusiose plynės properšose yra susiformavę saugomo kimininio baltasaidryno augalų bendrijos fragmentai. Čia sutinkamos saugomos augalų rūšys: baltijinė ir siauralapė gegūnė, raktažolė pelenėlė, paprastoji tuklė, raudonoji gegūnė.

Draustinyje pastoviai, nors negausiai, gyvena baltieji kiškiai, sutinkami vilkai, ūdros, o nuo 2006 metų stebima lūšis. Draustinio teritorijoje yra įsikūrę bebrai. Šie nagingi gamtos inžinieriai kaskart nusižiūri sau tinkamas vietas ir surenčia savo užtvankas.

Draustinyje aptinkami žalvarinis puošniažygis, didysis skydvabalis, baltmargė šaškytė, rudakis satyriukas, didysis auksinukas, pelkinis satyras. Raistuose gausiai sutinkama paprastoji angis, gyvavedis driežas. Prieš keletą metų Mūšos tyrelyje užfiksuota 115 paukščių rūšių, iš kurių 22 saugomos rūšys: pilkoji antis, šaukštasnapė antis, juodasis gandras, gyvatėdis, pievinė lingė, starsakalis, vapsvaėdis, mažasis erelis rėksnys, gervė, tetervinas, švygžda, griežlė, dirvinis sėjikas, tikutis, raudonkojis tulikas, didžioji kuolinga, gaidukas, paprastasis griciukas, balinė pelėda, žalioji meleta, pilkoji meleta, plėšrioji medšarkė.

Mūšos tyrelis yra viena iš svarbiausių migruojančių vandens ir pelkių paukščių poilsio ir mitybos vietų. Sezoninių migracijų metu čia apsistoja įvairios ančių rūšys, o želmeninės ir baltakaktės žąsys čia laikosi tūkstantiniais būriais. Visos klega, šaukia, rėkia – lyg paukščių turgus“– pasakojo direkcijos specialistai.

Susipažinę su stenduose pateikta informacija galėsite atsipūsti, pasigrožėti gamta, pasiklausyti paslaptingų garsų, mėgautis teikiama ramybe, pajusti nepaprastą šios vietos gamtos grožį.

Pažintinis takas planuojamas baigti įrengti 2015 m. sausio pabaigoje. Tako įrengimas finansuojamas iš projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas”, III etapas“.

Įrengta daugiau nei pusė tako. Smalsieji Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Joniškio filialo nariai jau mėgavosi draustinio unikalia gamta ir teigiamai įvertino statybininkų atliekamus darbus.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: