Teismas išnagrinėjo signataro Z. Vaišvilos skundą dėl VRK neveikimo prezidento rinkimų metu (2)

LVAAT | vaateismas.lt nuotr.

LVAAT | vaateismas.lt nuotr.

2014 m. spalio 29 d. įvyko teismo posėdis dėl VRK neveikimo Respublikos Prezidento rinkimų metu. Sprendimą teismas skelbs lapkričio 6 d.

Spalio 29 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos balandžio 14 d. skundą dėl VRK neveikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šį skundą nagrinėti buvo atsisakęs motyvuodamas tuo, kad  tuomet vyko Respublikos Prezidento rinkimų kampanija. LVAT pasiūlė šį skundą bendra tvarka pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tuo tarou Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prieš Respublikos Prezidento rinkimus, pasak Z. Vaišvilos, vilkino priimti sprendimą pagal jo kovo 6 d. prašymą dėl VRK veiksmų, numatytų įstatyme, atlikimo:

– dėl pretendentės į kandidatus D. Grybauskaitės VRK žinomai melagingų duomenų apie save pateikimo VRK;

– dėl kandidatų anketų papildymo klausimu dėl bendradarbiavimo su viena pagrindinių TSRS specialiųjų tarnybų – Tarybinės armijos Generalinio štabo vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU), dėl bendradarbiavimo su kuria, nesuprantama kodėl, informaciją pateikti kandidatai neprivalo.

VRK dėl to teismui paaiškino, kad kovo 6 d. Z. Vaišvilos prašymą tariamai VRK svarstė ir bendru sutarimu atmetė balandžio 4 d. VRK posėdyje. Tačiau pasak Z. Vaišvilos jo teiktas klausimas VRK nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę o į klausimo svarstymą jis buvo nekviestas.

VRK atstovavęs jos narys Rokas Stabingis teismui nepateikė nei nutarimo projekto minėtu klausimu, nei savo galimai ruoštos medžiagos. VRK nepateikė ir balandžio 4 d. VRK posėdžio garso ar vaizdo įrašo, kad įrodytų savo teiginius, nors Z. Vaišvila teismui nurodė, kad dalis VRK narių neigia, kad buvo balsuojama dėl minėto klausimo ir prašė juos apklausti liudytojais.

Z. Vaišvila atkreipė teismo dėmesį į tai, kad net ir šiame, pasak jo, galimai suklastotame protokole įrašyta, jog R. Stabingis posėdžio pabaigoje, t.y. jau po to, kai posėdžio pradžioje visi pretendentai buvo patvirtinti kandidatais, pristatė ne Z. Vaišvilos prašymą VRK dėl minėtų dviejų reikalavimų VRK atlikti konkrečius veiksmus, o Z. Vaišvilos prašymą dėl informacijos apie D. Grybauskaitę pateikimo. Z. Vaišvila paaiškino teismui, kad tokio prašymo, kurį protokole nurodė VRK, jis neteikė.

Z. Vaišvila atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas,  balandžio 18 d. nutartimi atmesdamas jo prašymą dėl galimo sprendimo šioje byloje užtikrinimo priemonių, pasisakė, jog galimas teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos ir po šių metų gegužės 11 d. įvykusių Respublikos Prezidento rinkimų.

Sprendimą šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas skelbs lapkričio 6 d.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: