Spalio 28-29 dienomis Karaliaučiuje (Kaliningrade) ir Karaliaučiaus srityje bus iškilmingai pažymimos Kristijono Donelaičio gimimo 300-osios metinės. Jubiliejiniuose renginiuose dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Karaliaučiaus srities kultūros ministerijos, Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje, LR Seimo, Lietuvos ir Karaliaučiaus srities švietimo, mokslo, kultūros institucijų, kūrybinių sąjungų atstovai.
Kristijono Donelaičio vardas bus suteikiamas Nesterovo (Stalupėnai), kur 1740-1743 m. kantoriumi dirbo Donelaitis, bibliotekai. Delegacija aplankys paminklą Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose, paminklą K. Donelaičiui Guseve (Gumbinė), kur poetas buvo pakrikštytas, Tolminkiemį – čia poetas praleido tarnaudamas parapijiečiams didžiąją savo gyvenimo dalį, čia 35 metus veikia Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus.
Iškilmingas jubiliejinių Kristijono Donelaičio metų vakaras vyks Karaliaučiuje. Imanuelio Kanto universitete bus atidengiama atminimo lenta. Iškilmingame vakare Karaliaučiaus filharmonijoje spalio 28 d. koncertuos Vilniaus savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“ ir ansamblis „Giunter Percussion“ bei Karaliaučiaus kamerinis orkestras.
Jubiliejinių iškilmių proga bus pagerbti ir apdovanoti Karaliaučiaus gyventojai, nusipelnę įamžinant Kristijono Donelaičio atminimą ir puoselėjant jo kūrybą. Lietuvos kultūros ministerijos Padėkos raštai bus įteikti muziejininkams, rašytojams, dailininkams, akademinės bendruomenės atstovams, visuomenininkams.
2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio (1714-1780) metais, minint lietuvių grožinės literatūros pradininko, poemos „Metai“ autoriaus 300-ąsias gimimo metines. Jubiliejiniams metams paminėti skirta daugiau kaip 60 įvairių renginių Lietuvoje ir užsienyje.
Jubiliejiniai K. Donelaičio metai įtraukti į UNESCO ir valstybių narių 2014 m. minimų sukakčių sąrašą. Poemą „Metai“ 1977 m. UNESCO įrašė į Europos literatūros geriausių kūrinių sąrašą, o K. Donelaičio rankraščiai ir laiškai jubiliejinių metų išvakarėse įrašyti į „Pasaulio atminties“ nacionalinio dokumentinio paveldo sąrašą.
Susiję straipsniai:
- Lietuva minės 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines
- M. K. Oginskio 250-osios ir K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą
- K.Donelaičio 300-ąsias gimimo metines pažymės pašto ženklas
- K.Donelaičio gimimo metinės turėtų būti įrašytos į UNESCO minimų sukakčių sąrašą
- Karaliaučiuje atidaroma K.Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimui skirta paroda
- Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis
- Kaune bus pristatyti mėgėjiškų filmų konkurso „Kristijono Donelaičio žvilgsniu“ darbai
- Tolminkiemyje ir Karaliaučiuje paminėta K.Donelaičio mirties diena
- Kviečia folkloro spektaklis „Jau saulelė“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“
- Zarasų kultūros centro scenoje – Kristijono Donelaičio „Metų“ herojai (nuotraukos)
- Karaliaučiuje įvairiomis kalbomis skambėjo K.Donelaičio metai
- 15-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė skirta klasikinei literatūrai ir K.Donelaičio 300-ioms gimimo metinėms
- K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirta tapybos ir skulptūros paroda atidaryta Varšuvoje
- Svarstytas K.Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos įgyvendinimas
- Rengiamas etninės kultūros vakaras, skirtas K. Donelaičio kūrybos paminėjimui
- Lietuvos menininkai aplankys K.Donelaičio atminimą įamžinančias vietas Karaliaučiaus krašte
- Karaliaučiuje atidaryta K.Donelaičiui skirta grafikos paroda
- Tolminkiemyje įyko K. Donelaičio jubiliejui skirta tarptautinė konferencija
- Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos)
- Tolminkiemyje atsodintas K.Donelaičio sodas
- KU studentai per pusvalandį iškirpo per tūkstantį skrajučių su K.Donelaičio profiliu (video)
- Seimo Pirmininkė I.Degutienė dėl K.Donelaičio muziejaus likimo kreipėsi į Rusijos Dūmos Pirmininką
- K. Donelaičio „Metai“ atgis repo stiliumi ir originaliomis iliustracijomis
- Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai susitiks su Karaliaučiaus kultūros įstaigų vadovais
- Kūrybiškiausios knygos autorius R. Granauskas bus pagerbtas Vileišių rūmuose
- Agluonėnai pagerbė savo kraštietį Richardą Kantą – filosofo Imanuelio Kanto prosenelį
- V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
- Baltijos kultūros komiteto posėdyje Rygoje pristatyti svarbiausi trijų šalių kultūros projektai
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
- P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
