V. Juozapaitis: Kultūros ministro pasirinktas kelias gali supriešinti visuomenę ir kultūros bendruomenę (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinės vyriausybės kultūros ministras prof. Vytautas Juozapaitis, reaguodamas į Kultūros  ministerijos išplatintą pareiškimą „Kultūros ministras: ar visuomenė vis dar nori mokėti nedirbantiems aktoriams“ išreiškė apgailestavimą, kad „ministras Šarūnas Birutis idant telkęs kultūros ir meno bendruomenę naujiems iššūkiams visuomenės labui, pasirinko destruktyvų Lietuvos kultūros bendruomenės supriešinimo su visuomene kelią“.

„Neneigiu, kad Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų sistemoje reikia tam tikrų pertvarkų,

tačiau Š. Biručio išankstinis visuomenės nuteikimas, neva, teatruose pilna nedirbančių aktorių, kelia rimtas abejones dėl ministrui patarinėjančių ir inicijuojančių tokius pareiškimus asmenų tikrųjų tikslų bei kompetencijos“, – teigia prof. V. Juozapaitis.

Seimo narys įsitikinęs, kad ir šiandien pakanka juridinių svertų subalansuoti koncertinių įstaigų ir teatrų personalo užimtumą, panaudojant galiojančiais teisės aktais reglamentuotą kūrybinių darbuotojų atestacijų sistemą. Dėl poįstatyminių aktų netobulumo bei vadybinės ir meninės kompetencijos stokos, atestacijos neretai virsta formaliu biurokratiniu dokumentų užpildymu, neturinčiu nieko bendra su faktiniu vieno ar kito asmens kūrybinės potencijos įvertinimu.

„Toks demotyvuotas veiksmas neretai atliekamas dėl pačių atestuotojų abejotinos kvalifikacijos ir atsakomybės stokos, perkeliant problemą ant, neva, „netalentingų bei prasigėrusių“ kūrėjų galvų, kuriais žūtbūt reikia atsikratyti. Tad kultūrinio mąstymo reformą reikėtų pradėti ne nuo labiausiai pažeidžiamų kūrybinių darbuotojų – aktorių, muzikų, šokėjų ir kitų, scenai savo gyvenimus aukojančių menininkų, bet nuo pačios Kultūros ministerijos, kuri, užuot ėmusi koordinatoriaus ir globėjo vaidmens, renkasi besąlygiško diktatoriaus misijos“, – pastebi Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas V. Juozapaitis.

Seimo narys atkreipė dėmesį, jog inicijuojant tokio pobūdžio teisės aktų apkeitimus būtų protinga vadovautis ne tik išskirtinai komerciniais interesais, optimizuojant valstybės skiriamą finansavimą menui ir kultūrai, bet ir numatyti galimas pragaištingas pasekmes. Kaip pastebi Seimo narys, sugriovus ilgametes repertuarinio teatro formavimo tradicijas, jie liktų lėkštais „kultūrinių paslaugų“ teikėjais, kurių paskirtis bus ne formuoti visuomenės meninį skonį bei ugdyti tautinį pilietiškumą, o tenkinti  demotyvuotos visuomenės dalies primestą poreikį.

„Be jokios abejonės, kiekvienas mokesčių mokėtojų centas privalo būti panaudotas racionaliai pagal paskirtį ir atitikti visuomenės lūkesčius, todėl būtina kalbėti apie koncertinių įstaigų bei teatrų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, personalo skaičiaus optimizavimą, užtikrinant kūrybinių darbuotojų optimalų užimtumą bei orų atlygį už jų darbą, – teigia Seimo narys. – Galima pradėti diskusiją apie terminuotas, ilgalaikio (kad ir iki 20 m) darbo sutartis kūrybiniams darbuotojams su privaloma periodine kūrybine atestacija, tačiau nediskriminuojant jokių profesinių grupių, kaip tai siūloma Kultūros ministro inicijuojamuose teisės aktų apkeitimuose“.

Seimo narys tiksi, kad ministras Š. Birutis, kaip vienas jo pirmtakų, nepasiūlys nepatenkintiems aktoriams vykti skinti pomidorų į Ispaniją, o užuot atmetęs didžiosios Lietuvos teatralų dalies nuogąstavimus dėl kilusio pavojaus sužlugdyti teatro meną Lietuvoje, imsis visų įmanomų priemonių situacijai suvaldyti ir, svarbiausia, sutelkti teatrinę bendruomenę bei koncertinių įstaigų kūrybinius darbuotojus naujiems darbams ir siekiams visos Lietuvos visuomenės labui.