Mokslininkų mobilumas: terpė naujoms idėjoms (0)

Rita Žukauskienė | lmt.lt nuotr.

Rita Žukauskienė | lmt.lt nuotr.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kuruojamas projektas „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“, trunkantis penktus metus, skirtas stiprinti Lietuvos mokslininkų potencialą, skatinant juos pradėti ir tęsti mokslinę veiklą bei pritraukti geriausius protus. Taip pat siekiama padėti Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, užmegzti naudingus ryšius bei susipažinti su naujausiais mokslo laimėjimais, kas itin prisideda prie mokslininkų ir tyrėjų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo. Viena tokių finansuojamų veiklų – žymių pasaulio mokslininkų viešnagės mūsų šalies mokslo centruose.

Apie jų reikšmę mūsų šalies mokslui ir mokslininkams Rolandas Maskoliūnas  kalbasi su Lietuvos psichologų sąjungos nare, Lietuvos mokslo premijos laureate, prof. Rita Žukauskiene.

R.Maskoliūnas: Pagal projektą „Trumpalaikis konkursinių mokslo projektų finansavimas“ Lietuvoje sulaukta nemažai tyrėjų iš užsienio, atvykstančių moksliniam darbui. Jūs atsakinga už trijų užsienio mokslininkų vizitus.

Rita Žukauskienė: Taip, jie dirba socialinių mokslų srityje, psichologijos kryptyje. Jie atvyksta iš skirtingų pasaulio šalių dirbti kartu su mumis, rengti mokslinius straipsnius, analizuoti mūsų duomenis.

R.M.: Jūs jau senokai organizuojate tarptautines mokslines konferencijas, sėkmingai pati darbuojatės tarptautinėje erdvėje. Ar sunku buvo tą pasiekti?

R.Ž.: galimybė bendradarbiauti su geriausiais užsienio mokslininkais kaip lygūs su lygiais neateina per vieną dieną. Veiklos pradžia buvo gana nelengva. Laimė, tie laikai jau praėjo ir mes dabar traktuojami kaip žmonės, turintys ką duoti pasauliui. Šis LMT vizitams skirtas projektas mums labai padeda. Formalumų nėra daug. Tiesiog skelbiami konkursai, skiriamas finansavimas atvykti mokslininkams iš užsienio. Bet reikia turėti ką jiems parodyti. Mes pasirinkome tyrimus, kurie šiuo metu labai aktualūs. Duomenų šia tema trūksta visoje Europoje. Mūsų grupės tyrimų tikslas – surasti sąlygas šeimoje ar mokykloje, padedančias paaugliui tapti sėkmingai visuomenėje funkcionuojančiu suaugusiu individu. Atlikę apklausas galime pasakyti, kaip vystosi vaikai Europoje. Jie prie visuomenės gerovės prisideda kitaip, negu amerikiečiai.

R.M.: Kaip sužinojote apie LMT mobilumo programą ir kodėl nusprendėte ja pasinaudoti?

R.Ž.: Informaciją apie naujus LMT skelbiamus kvietimus gaunu nuolatos, nes naudojuosi galimybe užsiregistravus gauti pranešimus apie visas naujienas, kvietimus ir pan. Taip sužinojau ir apie šią programą vizitams. Perskaičius informaciją apie mobilumo programą, kilo mintis, jog tai puiki galimybė pakviesti užsienio mokslininkus į Lietuvą. Tiek skaityti paskaitas doktorantams, tiek rengti bendras publikacijas. Man atrodo, kad efektyvu pakviesti gerą specialistą, galintį skaityti paskaitas grupei Lietuvos doktorantų, kitų jaunųjų tyrėjų. Jiems patiems nereikia ieškoti finansavimo, kad galėtų išklausyti vieną ar kitą paskaitų ciklą ir įgyti gebėjimų, būtinų jų mokslinei veiklai.

Kita vertus, pasikvietus užsienio mokslininkus, aš su kolegomis, vykdančiais tęstinius mokslinius tyrimus, galime pasinaudoti užsieniečių sukurtomis sudėtingomis statistinėmis duomenų analizės procedūromis ar moduliais, kurių nesame perpratę. Tai leidžia parengti mokslines publikacijas, kurios spausdinamos žurnaluose, cituojamuose visuotinai pripažintose duomenų bazėse.

R.M.: Jūs teigiate, kad tai geras instrumentas. Kokie jo privalumai lyginant su kitais panašiais paramos būdais, ar teko jais naudotis?

R.Ž.: Privalumas tas, kad pateikiant paraišką, pakanka esminės informacijos. Jei yra aiškus kvietimo tikslas, o kviečiamas asmuo yra geras tos srities specialistas, nėra sudėtinga parengti paraišką tiek mokslininkus kviečiantiems Lietuvos partneriams, tiek kviečiamiems asmenims. Antra, finansavimo sąlygos ir užsienio mokslininko patirtų išlaidų kompensavimas yra aiškus. Manyčiau, kad tai labai lankstus instrumentas, leidžiantis pasikviesti reikalingiausius specialistus; nėra ribojimų pagal tematikas ar veiklos pobūdį.

R.M.: Kaip naudojamasi šia priemone praktiškai: kiek laiko jums užtru pateikti paraišką, kaip įrodomas vizito poreikis, kaip pasirenkami mokslininkai?

R.Ž.: Paraiškai parengti, derinti su užsienio partneriais ir pan. prireikia poros savaičių, ypač kai mokslininkai yra iš JAV. Kviečiamas mokslininkas turi būti aukštos kvalifikacijos, o jei atvyksta mokymams – turintis analogiškų mokymų patirtį kituose užsienio universitetuose. Jeigu atvyksta atlikti mokslinių tyrimų ir rengti mokslinius straipsnius, privalo turėti įspūdingą ankstesnių publikacijų sąrašą. Taigi kviečiami tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

R.M.: Kodėl jūs pasikvietėte būtent šiuos tris mokslininkus ir ko tikitės?

R.Ž.: Pasikviečiau mokslininkus, kuriuos asmeniškai pažįstu ir žinau jų kvalifikaciją, tyrimo sritis, publikavimo rodiklius ir pan. Rėmiausi asmeniniais ryšiais ir objektyvais kriterijais. Žymūs užsienio mokslininkai sutinka atvykti ir dėl to, jog jie su Lietuvos tyrėjais turi teigiamą ankstesnio bendradarbiavimo patirtį ir yra linkę ją pratęsti. Tarkime, prof. Larsas R. Bergmanas (Stokholmo universitetas) buvo pakviestas kaip holistinio požiūrio į asmenybės tyrimą vienas geriausių ekspertų. Jo darbais remiasi daugelis JAV ir kitų šalių mokslininkų, tyrinėjančių asmens raidos ypatumus. Šiuo metu su juo baigiame rengti straipsnį, kuriame naudojami Lietuvoje surinkti tyrimų duomenys. Kartu su Elizabetta Croccetti (Utrechto universitetas) parengtas ir išspausdintas straipsnis prestižiniame žurnale, kuriame analizuojamos Lietuvos paauglių tapatumo sąsajos su jų įsitraukimu į visuomenei naudingą veiklą. Su Brettu Laursenu (Atlanto universitetas, JAV) parengtas ir priimtas spaudai straipsnis kitame žurnale, kur nagrinėjama, kaip tėvų ir paauglių parama susijusi su paauglių geresniu funkcionavimu. Reikia pripažinti, kad Lietuvos, o ypač socialinių mokslų atstovams, spausdinti straipsnius žurnaluose, įtrauktuose į ISI duomenų bazę, vis dar gana problemiška. Todėl galimybė rengti ir publikuoti bendrus straipsnius padeda daug ko išmokti iš užsienio kolegų.

R.M.: Kokios naudos tikitės iš šių vizitų dabar ir ateityje?

R.Ž.: Diskusijos padeda planuoti tolesnius tyrimus papildant juos naujais tyrimo klausimais, suteikia idėjų naujiems tyrimams. Smagu tai, kad užsienio tyrėjai aukštai vertina mūsų komandos tyrimų duomenis ir galime su jais bendradarbiauti kaip lygiaverčiai partneriai.

Kategorijos: Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *