Imunitetą stiprinti niekada ne vėlu (1)

A. Pacevičienė | asmeninio archyvo nuotr.Užsitęsusios šiltos dienos bei pastaruoju metu atvėsę rudeniški orai – tikras išbandymas mūsų organizmui. Dažną ima kamuoti kosulys, sloga, ima perštėti gerklę. Vieni skubame gerti vaistus, kiti gydomės liaudies medicina, o susirgę rimčiau – kreipiamės į gydytoją. Neretai išgirstame, jog mūsų imuninė sistema nusilpo. Tačiau ne laikas ją stiprinti, kai sunegaluojame. Iš tiesų imunitetu turime rūpintis nuolat, bet kuriuo metų laiku. Kodėl imunitetas nusilpsta bei kaip jį stiprinti, patars VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Pernaravos ambulatorijos bendrosios praktikos gydytoja Audronė Pacevičienė.

– Kas yra imunitetas? 

– Tai speciali audinių ir organų ląstelių sistema, kuri saugo organizmo genetinį pastovumą, gina nuo infekcinių ligų sukėlėjų, piktybinių ląstelių bei įvairių kitokių organizmui svetimų medžiagų. Jei neturėtume imuninės sistemos, mūsų organizmas būtų bejėgis prieš bakterijas, virusus, grybelius ir įvairius nuodus (toksinus). Tokie ligų sukėlėjai į žmogaus kūną prasiskverbia pro kvėpavimo takus ar odą; vienų jų sukeliami negalavimai esti labai nemalonūs, bet nepavojingi (pvz., sloga), o kitos jų sukeliamos ligos (pvz., tuberkuliozė) net pavojingos gyvybei.

-Kodėl imunitetas nusilpsta? Kas jam kenkia? 

– Imuninis nepakankamumas pasireiškia tuo, kad organizme nevyksta tam tikros imuniteto reakcijos. Imuniteto deficitas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu ir gali būti perduodamas iš kartos į kartą, kaip ir kiti paveldimi požymiai.

Įgytą imuninį nepakankamumą sukelia įvairūs veiksniai, kurie žalingai veikia imuninę sistemą.

Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankama miego trukmė, padidintas jautrumas, dažni stresai, dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, netaisyklinga mityba, kai kurie medikamentai (hormoniniai preparatai, antibiotikai, narkozė) − tai veiksniai, kurie gali sąlygoti organizmo imlumą užkrečiamosioms ligoms. Organizmui senstant, vystosi senatvinis imuniteto imuninis deficitas.

– Kodėl vieni serga dažniau, kiti – rečiau? 

– Žmogus – gamtos kūdikis. Nuo seniausių laikų jis gyveno, veikiamas įvairių gamtos veiksnių. Jį supo gyvūnija, kurios dalis virto žmogaus ir gyvulių parazitais bei kenkėjais. Ypatingą svarbą įgijo labai smulkūs, už dulkes mažesni gyvūnėliai, ligų sukėlėjai, vadinami mikrobais. Tai įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai. Jie prisitaikė parazituoti žmogaus organizme, jame daugintis, sukelti ligas, o paskui plisti į aplinką ir vėl užkrėsti sveiką žmogų. Ligonis tampa infekcijos šaltiniu ir, jeigu tik arti jo yra imlių žmonių, infekcija plinta ir gali prasidėti epidemija.

Prie rizikos grupių žmonių, kurie greičiau užsikrečia ir dažniau serga užkrečiamomis ligomis priskiriami bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis – diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat esantys tam tikrų būklių, apsunkinančių kvėpavimą, pvz., turintys didelį nutukimo laipsnį, nėščios moterys, maži vaikai (ypač iki 2 metų amžiaus).

– Kiek imunitetui turi reikšmės psichologiniai dalykai, atmosfera šeimoje? 

– Gera bendra sveikatos būklė, geras miegas, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata, streso valdymas – visa tai padeda būti atsparesniems. Nuolatinis stresas veikia atvirkščiai. Nuo streso kenčiančių žmonių organizme sumažėja antikūnų gamyba ir limfocitų aktyvumas. Baimė pati savaime nėra vertybė, ji dar ir silpnina imunitetą, mažina baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad po traumuojančio įvykio užgniaužtos emocijos neišvengiamai veda prie imuniteto silpnėjimo.

– Ką daryti, jei imunitetas susilpnėjęs? 

-Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metu rekomenduojamos profilaktikos ir kontrolės priemonės: sergančiųjų izoliacija; profilaktika antivirusiniais vaistais; kontakto vengimas su sergančiais žmonėmis; susirgus – neiti į viešumą; vengti žmonių masinių susibūrimo vietų; kostint, čiaudint prisidengti burną, nosį vienkartine servetėle, panaudotas reikia išmesti į uždaras šiukšlių dėžes ir nusiplauti rankas; dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas su muilu ir vandeniu, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus (tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių). Patariama vengti liesti rankomis akis, nosį ar burną, kas užteršta mikrobais, kadangi virusai dažnai plinta per šias vietas.

– Kokie požymiai rodo, kad imuninė sistema nusilpusi? 

-Kai žmogus dažnai serga vadinamosiomis peršalimo ligomis; įvairiomis įvairių organų lėtinėmis ligomis, jos užsitęsia, išsivysto ligų komplikacijos; kai sergant ūmiomis infekcijomis nekyla temperatūra (keldamas temperatūrą organizmas kovoja su infekcija), o kartais sužemėja; kai kraujyje randamas kai kurių ląstelių (leukocitų, limfocitų) sumažėjimas – tai rodo, jog yra nusilpusi imuninė sistema. Žmogų vargina bendras silpnumas, greičiau pavargsta.

-Kokie yra paprasti būdai imunitetui stiprinti? 

– Kad vaikas augtų užsigrūdinęs, sveikas ir gerai vystytųsi, būtinas grynas oras. Reikia išmokyti teisingai kvėpuoti pro nosį. Vaikus svarbu grūdinti nuo ankstyvo amžiaus ir sistemingai. Grūdinama natūraliai: saule, oru, vandeniu, derinant juos su mankšta. Svarbu, kad stiprūs dirgikliai, pvz., šaltas vanduo, žema temperatūra ar saulė, veiktų ne per ilgai. Labai svarbu racionaliai maitintis, kad maistas būtų vitaminingas, kuriame ypač būtų gausu vitamino C; nuolat vėdinti kambarius; patalpas valyti drėgnu būdu. Šaltuoju metų laiku saugotis peršalimo, dėvėti šiltus drabužius, mūvėti vilnones kojines; vengti organizmą silpninančių žalingų įpročių (nerūkyti, negerti alkoholio).

Imunitetą stiprina ežiuolės preparatai. Ežiuolė padeda organizmui kovoti su įvairiais virusais ir bakterijomis; profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės preparatų gerti 2–3 kursus per metus. Bičių duonelėje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui. Bičių duonelė vartojama nevalgius, po 10 kruopelių. Profilaktinis kursas – 10 dienų, iš viso per metus rekomenduojami 3 tokie kursai. Ženšenis – pirma, jis padeda organizmui įveikti stresą. Antra, padidina imuninių ląstelių kiekį kraujyje ir saugo nuo gripo bei peršalimo. Pavartojus visą kursą ženšenio papildų, imunitetas stiprėja. Kai organizmą užvaldo liga, ypač infekcinė, vitamino C poreikis gerokai išauga.

Apie priemones imunitetui stiprinti būtina pasikalbėti su savo šeimos gydytoju.

Nepamirškite – stiprus imunitetas ne tik saugo nuo ligų, bet ir prailgina gyvenimą!

Būkite sveiki!

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: