Kauno miestas sieks darnaus judumo ir ekologiško miesto vardo (1)

M.Kavaliausko nuotr.

M.Kavaliausko nuotr.

Rugsėjo 25 d., ketvirtadienį,  Kauno mieste baigėsi tarptautinė konferencija „Darnus judumas geresnei sveikatai ir aplinkai“, kurio šūkis „Judėk permainų link“. Antrą dieną Lietuvoje vykstančios konferencijos metu įvairių sričių specialistai toliau dalijosi patirtimi siekiant didinti Lietuvos bendradarbiavimą tarp transporto, aplinkos apsaugos ir sveikatos sektorių. Įvairių institucijų atstovai toliau diskutavo, kaip Lietuvos savivaldybes įtraukti į šią veiklą, yra sukurti darnią miesto transporto sistemą: visiems užtikrinti darboviečių ir paslaugų pasiekiamumą, pagerinti transporto saugą ir eismo saugumą, mažinti oro taršą ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išmetimą bei energijos suvartojimą, vykdyti žmonių traumatizmo keliuose ir kitų susirgimų prevenciją, didinti žmonių ir prekių pervežimo efektyvumą ir rentabilumą, didinti miestų aplinkos patrauklumą ir kokybę.

„Ekspertinėse studijose, mokslo darbuose ir Lietuvos urbanistiniuose forumuose teigiama, kad tankios urbanistinės struktūros yra efektyvios siekiant sumažinti aplinkos taršą, transporto išmetamų šiltnamio dujų emisiją, jos taupo energiją pastatuose ir transporte, apsaugo derlingas žemes ir gamtą priemiesčiuose. Dažnai kompaktiškos miesto struktūros yra idealizuojamos, o suburbanizacija yra įvardijama kaip neekonomiška, neestetiška, neekologiška. Tačiau kaip tankus miestas veikia žmogaus sveiktą, tiriama nepakankamai. Remiantis Oslo miesto atskirų rajonų gyventojų ilgaamžiškumo bei sergamumu širdies ligomis lyginamąja statistika ir mokslo straipsniais, teigiama, kad tarp tankaus, kompaktiško miesto planavimo ir gyventojų sveikatos strategijų egzistuoja tam tikra įtampa. Miesto tankinimo strategijos turi būti taikomos kartu su gyventojų sveikatos strategijomis. Atsižvelgiant į demografines „miestų susitraukimo tendencijas“, teritorijų planavimą ir gyventojų nuomonę, tolesnė diskusija dėl miesto formos (tankus ar dispersiškas) poveikio gyventojų sveikatai yra būtina. Gyventojų sveikatos klausimai turi būti integruoti į miestų planavimo ir plėtros strategijas, visuomenės ir ekspertų diskusijas“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vystymo katedros doc. dr. Dalia Bardauskienė.

„Kauno rajonas turi gausius rekreacinius išteklius, yra patogioje geografinėje padėtyje. Ji sukuria palankias sąlygas šiuolaikiškai plėtoti dviračių ir kito nemotorizuoto transporto takų tinklą. Lietuva neturi patvirtinusi nacionalinio transporto, sveikatos ir aplinkos vystymo plano, kurio būtinybė yra pabrėžiama, siekiant įgyvendinti Amsterdamo ir Paryžiaus deklaracijas. Nepaisydama to, savivaldybė yra parengusi Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialųjį planą. Tai pirmasis Lietuvoje kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, apimantis socialines, ekonomines analizes, numatantis nemotorizuoto transporto ir turizmo plėtros priemonių finansavimo galimybes. Siekis įgyvendinti projektą ir išvystyti suplanuotą infrastruktūrą suteiks naujas keliavimo nemotorizuotu transportu ir turizmo galimybes Kauno rajono, Kauno miesto bei šalies gyventojams. Šiuo metu bendras įrengtų dviračių takų ilgis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje siekia apie 35 km, jį planuojama sujungti į bendrą sistemą. Planuojama sukurti mažąjį Nemuno dviračių žiedą, kuris sujungtų Kauno senamiestį ir Kauno regioną. Tuo tikslu bus įrengtas keleivinis lynų keltuvas per Nemuną. Mažojo Nemuno dviračių žiedo įrengimas sudarytų galimybę nemotorizuotu transportu sujungti Kauno rajono teritorijas, pagerintų aktyvaus laisvalaikio galimybes regiono gyventojams ir svečiams“, − sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Mokslininkai, politikai, visuomenės sveikatos, kūno kultūros ir sporto vadybininkai stokoja duomenų apie šalies jaunų žmonių fizinį aktyvumą ir jo pokyčius šalyje vykstančių permainų kontekste. 1994, 1998, 2002, 2006 ir 2010 m. buvo apklausta 27130 mokinių. Tiriamųjų fizinis aktyvumas buvo vertintas atsižvelgiant į mankštinimosi ir sportavimo periodiškumą bei trukmę. Taikant pasirinktus vertinimo kriterijus 1994–2010 m. laikotarpiu vidutiniškai tik kas antrą berniuką (45,2 proc.) ir tik kas penktą mergaitę (20,2 proc.) buvo galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais. Mieste gyvenantys paaugliai, palyginti su kaime gyvenančiais bendraamžiais, turėjo 1,3 karto, o paaugliai, kurių šeimos buvo turtingesnės, palyginti su vaikais iš neturtingų šeimų, – daugiau nei 1,5 karto didesnę galimybę būti fiziškai aktyviais. Pažeistos struktūros šeimose gyvenančių vaikų fizinis aktyvumas buvo neženkliai mažesnis nei gyvenančių su abiem tėvais. Nuo 1998 m. iki 2010 m. fiziškai aktyvių berniukų dalis palaipsniui mažėjo (atitinkamai nuo 49,8 proc. iki 39,5 proc., P<0,001), fiziškai aktyvių mergaičių dalis 1994–2006 m. laikotarpiu nekito, tačiau 2010 m. taip pat sumažėjo (nuo 21,0 proc. 2006 m. iki 17,7 proc. 2010 m., P=0,001). Tačiau vis labiau mažėjantis paauglių fizinis aktyvumas nebuvo reikšmingai susijęs su tirtų socialinių veiksnių pokyčiais. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos paauglių fizinis aktyvumas yra mažas. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo kitimas pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Tai verčia ieškoti naujų, efektyvių, šio meto reikalavimus atitinkančių vaikų fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo būdų“, − teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas dr. Apolinaras Zaborskis.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos narė dr. Asta Garmienė papasakojo, kad Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija šiuo metu vienija 29 narius. Asocijuoti nariai, vykdydami fizinio aktyvumo skatinimą ir eismo įvykių prevenciją, dalijasi sukaupta gerąja patirtimi šiose srityse. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2013 m. įgyvendino projektą „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“, kurio tikslas buvo remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis įdiegti fizinio aktyvumo skatinimo programą Kėdainių rajono policijos komisariate. Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2014 m. įsitraukė į tarptautinį projektą „Europos dviračių iššūkis 2014“. Projekto tikslas – skatinti gyventojus dažniau naudoti dviratį kaip aplinkai palankią transporto priemonę, mažinti miestų oro taršą bei gerinti fizinį dalyvių pasirengimą. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2014 m. parengė miesto gyventojams skirtą interaktyvų fizinio aktyvumo žemėlapį, rengė ir praktinėje veikloje taikė eismo įvykių prevencijai skirtas metodines informacines priemones.

Lietuvos dviratininkų asociacijos atstovas Linas Vainius kalbėjo, kad Lietuvos dviratininkai savo veiklą vykdo per nevyriausybines organizacijas, dviračių turizmo ir sporto klubus, neformalias bendruomenes. Lietuvos dviratininkų bendrija yra aktyviausiai dialoge su valdžia dalyvaujanti asociacija. Ši organizacija palaiko glaudžią partnerystę su Kauno miesto savivaldybe, dalyvaudama darbo grupėje dviračių transporto plėtros klausimams spręsti ir organizuojant viešus dviračių populiarinimo renginius Kaune: Kauno dviratininkų paradą, Kauno dviračių lenktynes ir kt. Taip pat bendradarbiauja su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl dviračių infrastruktūros plėtros, „EuroVelo 10“ maršruto vystymo per Klaipėdos miestą, su Panevėžio miesto savivaldybe – dėl dviračių infrastruktūros plėtros, viešų renginių organizavimo.

„Transportas užtikrina mūsų mobilumą, tačiau jis taip pat yra vienas iš pagrindinių taršos šaltinių, turinčių neigiamą poveikį aplinkai bei sveikatai. Dažnai kuras, pilamas į transporto priemones, būna kenksmingas aplinkai, važiuojant išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sklinda triukšmas. Per švietimo, visuomenės informavimo, bendradarbiavimo ir įvairias jaunimo iniciatyvas jaunuoliai veikia kaip pasikeitimų formuotojai ir katalizatoriai, siekiantys užtikrinti geresnius aplinkos ir sveikatos standartus savo bendruomenėse. Jauni žmonės gali vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį plėtojant pažangius ateities vartojimo būdus ir technologijas, taip pat teikiant visuomeninę paramą veiklai, vykdomai vadovaujantis sveikos ir tvarios plėtros principais. Vis dėlto kartais jie susiduria su tam tikrais iššūkiais, stabdančiais sklandų perėjimą prie sveiko ir aplinką mažiau teršiančio transporto. Europos aplinkos ir sveikatos jaunimo koalicija yra nevyriausybinė organizacija, siekianti, kad jaunimo dalyvavimas būtų užtikrintas visose Europos regiono valstybėse narėse ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu“, − sakė Europos aplinkos ir sveikatos jaunimo koalicijos tarybos pirmininkė Dovilė Adamonytė.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Sveikatos ir saugos ugdymo skyriaus metodininkas Rytis Rimgaila papasakojo, kad siekiama, kad regiono transporto įmonių automobilių vairuotojai galėtų atitikti Europos Tarybos direktyvoje 2003/59/EB nustatytus reikalavimus vairuotojų pradinei kvalifikacijai ir periodiniam mokymui. Kuriami transporto ir sandėliavimo sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose bus sudarytos sąlygos rengti aukštos kvalifikacijos specialistus (Vilnius, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas). Projektui įgyvendinti numatoma apie 60 mln. litų ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Transporto sektoriaus praktinio mokymo centras jau veikia Panevėžyje, o Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje centrai bus atidaryti 2015 m.

Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras pakvietė tarptautinės konferencijos dalyvius į įdomią pažintinę šiaurietiško ėjimo pamoką, kuri prasidėjo prie Kauno miesto savivaldybės ir driekiesi per Laisvės alėją, Žaliakalnio istorinį funikulierių, Žaliakalnio gatves pro Ąžuolyną iki „Žalgirio“ arenos. „Žalgirio“ arenoje buvo pasirašyta transporto, sveikatos ir aplinkos“ deklaracija, kuria Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo siekti įgyvendinti toliau išvardytas priemones:

1. Darnus transporto rūšių vystymas. Vadovaujantis 2013–2023 m. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu ir siekiant sumažinti transporto keliamą triukšmą ir oro taršą, padidinti pėsčiųjų, dviratininkų saugumą, pagerinti aplinkos kokybę, bus naudojamos privataus motorinio transporto eismo ribojimo priemonės, diegiamos įvažiavimo į jautrias teritorijas, tokias kaip miesto centras ir senamiestis, apmokestinimo schemos, vykdoma darni automobilių statymo vietų plėtra, pirmenybė teikiama viešajam ir bevarikliam transportui.

Iki 2023 metų bus siekiama humanizuoti miesto istorinių dalių gatves: bus įrengiamos vieno lygio reguliuojamos pėsčiųjų perėjos Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr., šis prospektas bus pertvarkomas į daugiafunkcę gatvę – alėją, bus gerinamos sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams Šauklių, Šv. Gertrūdos, Gimnazijos gatvėse transporto parametrų mažinimo sąskaita.

Iki 2016 metų bus siekiama nustatyti tvarką, kad už automobilių statymą surenkamos vietinės rinkliavos lėšos būtų skiriamos tik viešojo transporto priemonėms atnaujinti ir bevariklio transporto eismo saugumo infrastruktūrai (dviračių ir pėsčiųjų takams, reguliuojamoms pėsčiųjų perėjoms, automobilių eismo ribojimo priemonėms) plėtoti. Tiesiant naujas ir rekonstruojant esamas gatves, prireikus visada bus įrengiami dviračių takai, įrengiami ar rekonstruojami pėstiesiems skirti šaligatviai, nuovažos pėsčiųjų perėjose, sankryžos bus pritaikomos dviračiams, neįgaliųjų, kūdikių ir vaikų vežimėliams.

2. Prioriteto viešajam ir dviračių transportui suteikimas. Pasinaudojant 2014–2020 metų ES finansinės paramos priemonėmis, iki 2020 metų Kauno mieste bus nuolat atnaujinamos viešojo transporto priemonės, tobulinama viešojo transporto maršrutų sistema, apmokėjimo už važiavimą viešuoju transportu sistema ir didinamas saugumas viešajame transporte. Didinant viešojo transporto patrauklumą, siekiama padidinti naudojimąsi juo ir sumažinti naudojimąsi automobiliais vietiniam susisiekimui. Plėtojant viešąjį transportą, bus siekiama, kad važiuoti viešuoju transportu mieste būtų greičiau ir pigiau nei privačiu transportu, bus taikomos kompleksinės priemonės, diegiamos inovatyvios „Park and ride“, „Bike and ride“ schemos, formuojama teigiama miestiečių nuomonė apie viešąjį transportą, skatinami įpročiai naudotis miesto viešuoju transportu, mažinami transporto srautai ir triukšmas. Žymiai mažėjant Kauno miesto gyventojų skaičiui, iki 2020 metų bus siekiama išlaikyti tokį patį besinaudojančių viešuoju transportu keleivių skaičių.

3. Viešojo ir dviračių transporto populiarinimas siekiant mažinti triukšmą ir oro taršą. Šiuo metu 80 proc. oro taršos sudaro automobilių transporto tarša. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku. Dviračių transporto plėtojimo gerosios praktikos pavyzdžiai Skandinavijos šalyse įrodo, kad šiaurietiškos oro sąlygos šaltuoju metų sezonu arba nepalankus reljefas nėra įtikinamos priežastys pateisinti per menką dviračių naudojimą kasdienėms kelionėms. Padidėjus kelionių dviračiais skaičiui, pagerėja oro kokybė ir miesto gyventojų sveikata, sumažėja triukšmo lygis ir transporto srautai gatvėse. Todėl ir toliau bus nuolat plėtojamas dviračių takų tinklas, gerinama esama dviračių takų infrastruktūra, didinamas dviratininkų saugumas, o prioriteto šiai transporto rūšiai teikimas miesto gatvėse skatins miesto gyventojus dviračius naudoti kaip kasdienę susisiekimo priemonę.

Bus siekiama, kad Vyriausybė ir ministerijos kartu su darnaus transporto plėtros gairėmis ir rekomendacijomis savivaldybėms perduotų ir teisę bei įgaliojimus pasirinkti ir naudoti šiems tikslams pasiekti būtinas finansines priemones. Kauno miesto savivaldybė priėmė šį iššūkį bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijomis, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru bei apie šių įsipareigojimų įgyvendinimą praneš Penktajame aukšto lygio susitikime „Transportas, sveikata ir aplinka“, kuris įvyks Vienoje 2019 m.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: