Minint Baltų vienybės dieną ant Gedimino kapo kalno užkūrė baltus vienijančią ugnį (video, nuotraukos) (6)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 22 dieną  20 val. minėdami Baltų vienybės dieną senojo baltų tikėjimo sekėjai, sykiu su Vilniaus Romuva, užkūrė baltus vienijančią ugnį ant Gedimino kapo kalno.

Apeigų metu pagerbė dievus ir protėvius, prisiminė išėjusiuosius, linkėjo stiprybės dar esantiems ant žemės, giedojo baltišką dvasią stiprinančias giesmes lietuviškai, latviškai ir prūsiškai.

Prieš 778 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse ant piliakalnių buvo uždegtos ugnys, kurios skelbė – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Apeigų ištrauka:

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , .

6 komentarai

  1. gekonas:

    O jums neatrodo, kad baltų vienybės diena yra tik tokia iliuzija, maloni saviapgaulė? Gal ir buvo kažkada ta vienybė, nors labai tuo abejoju, bet dabar tikrai nieko panašaus nebėra. Visi užsiėmę savais reikalais, savais verslais, savais interesais. O jei vienybės nėra, tai jokia ugnis, ir tuo labjau jokios apeigos jos nepagamins. Ir gaunasi kas? Sakyčiau, toks vaidinimas, spektaklis, kurio negausi publika nori užsimiršti, atitrūkti nuo nelengvos realybės. Šis spektaklis nieko nekeičia ir negali pakeisti, bet gi malonu panirti į tariamai prasmingą svaigulį ir bent jau taip įprasminti savo ego. Apie tokį svaigulį galėtų daug papasakoti alkoholikai, ar narkomanai. Tik ten daugiau purvo. Čia švariau, spindi tyros akys, skamba taurios giesmės, bet iš esmės vyksta tas pats.

    • Ženklas:

      Tai neigiamos mintys vedančios entropijos didėjimo link, t.y. link išnykimo. Šie žmonės nors kažką daro. Religijotyros mokslininkai (E. Diurkheim ir kt.) nustatė, kad bendri veismai, judesiai, vienu metu tariami žodžiai didina dalyvaujančiųjų vienybę, susitelkimą, drąsą ir dvasios jėgą, taip aiškinant apeigų poveikį. Ir tai vyko baltų genčių gyventose teritorijose vienu metu uždegus ugnis ant piliakalnių, alkakalnių, saulėkalnių, aušrinkalnių. Aš ant pasirinkto piliakalnio ugnį uždegiau vienas, bet nebuvau vienišas, nes dalyvavau jau tradicija tapusiame vienybės veiksme.
      P.S. Alko redakcijai : kodėl tokį straipsnį baltų vienybės tema, pirmajame puslapyje palaikėte tik per naktį ir išmetėte į archyvą, kai kiti -vos ne pletkai, guli mėnesiais?

      • Kemblys:

        entropijos – negrįžtamumo?
        entròpija [gr. en — viduje + tropē — posūkis, pavirtimas]:
        1. fiz. termodinaminės sistemos būseną apibūdinantis kintamasis dydis; išreiškia izoliuotos sistemos reiškinių negrįžtamumą;
        2. informacijos teorijoje — bandymo rezultato neapibrėžtumo matas.

        teritorijose – Žemėse
        teritòrija [lot. territorium]:
        1. žemės paviršiaus (sausumos ar vandens) plotas;
        2. kai kurių šalių adm. vienetas.

        tradicija – įprastame (vienybės veiksme)? Papročiu dar negalima vadinti.
        tradìcija [lot. traditio — perdavimas, pasakojimas ]:
        1. istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų (papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų) perdavimas iš kartos į kartą; pačios formos, laiduojančios kultūros išliekamumą ir vienovę;
        2. katalikų teologijoje — antrasis (šalia Biblijos) dievo apreiškimo šaltinis; jam priskiriami bažn. tėvų, teologų, ankstyvųjų krikščionių rašytojų raštai, bažn. susirinkimų nutarimai, popiežių enciklikos.

        pletkai – plepalai?

        Ženkle, tu teisus: ,,…bendri veismai, judesiai, vienu metu tariami žodžiai didina dalyvaujančiųjų…………………”

      • Perkūnpaukštis:

        Dažniausiai laimi išdavystė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *