Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II)

Saulius Lapėnas, www.alkas.lt
2014 09 07 14:40
2
0
SHARES
Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Alkas.lt asociatyvi nuotr.
Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Pratęskime faktų paskelbtų  visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1] nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)“.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Dėka internete saugomų publikacijų, galime palyginti politikų deklaruotus teiginius apie euro įvedimo naudą su po to įvykusiais faktais.

Taigi, pradedant 2012 metais, visos naujai į euro zoną patekusios šalys, „savanoriškai – priverstinai“ turės atsisakyti biudžeto parlamentinės kontrolės Europos stabilizavimo mechanizmo (ESM) fondo naudai. Tai įvyksta po to, kai Parlamentas ratifikuoja sutartį, kurioje numatomas šalies dalyvavimas šiame fonde, nors ESM fondas netgi nėra oficiali ES institucija! Euro zonos portale ESM fondas pristatomas kaip partneris (kartu su Tarptautiniu valiutos fondu).

Iš esmės tai reiškia, kad neduok dieve, jei euro zona ar pati Europos Sąjunga kada nors nustos egzistuoti, tai visi Lietuvos (kaip ir bet kurios kitos euro zonos šalies) prisiimti finansiniai įsipareigojimai (įsiskolinimai tik už teisę Lietuvoje naudoti eurą) šiam ESM fondui (kaip ir Tarptautiniam valiutos fondui) išliks iki Lietuvos valstybės egzistavimo pabaigos.

Pagrindinis Lietuvos įsipareigojimas sutarties tekste formuluojamas paprastai ir nedviprasmiškai: „ESM narė, neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja apmokėti bet kokio dydžio įmoką, nurodytą fondo vykdančio direktoriaus, vadovaujantis šiuo straipsniu, toks pareikalavimas turi būti apmokėtas per septynias dienas  nuo tokio pareikalavimo dienos“ („ESM sutartis.“ Devintas straipsnis – Kapitalo įmokos. 24 psl.)  [2].

eu(1)

Jei atsižvelgsime į tai, kad šio ESM fondo dydis, pagal 10 str. nėra ribojamas, neišvengiamai kyla klausimas, kas atsitiks, kai Lietuva kažkuriuo metu nesugebės per septynias dienas surasti reikalaujamų lėšų?

„Dešimtas straipsnis. Įstatinio kapitalo pakeitimas. 1. Didžiausią kreditavimo apimtį ir ESM įstatinio kapitalo pakankamumą, Valdytojų Taryba turi peržiūrėti reguliariai ir bent kartą per penkerius metus. Ji gali nuspręsti pakeisti įstatinį akcinį kapitalą ir pataisyti 8 straipsnį ir antrąjį priedą.» („ESM sutartis.“ – 24 psl.) [3].

Tokio svarbaus dokumento šalies likimui pasirašymas negali likti be visuomenės dėmesio, tuo labiau kad šios sutarties eilė punktų, kaip prieštaraujantys ne tik Konstitucijai bet ir demokratijos principams, buvo atmesti Vokietijos Konstituciniame teisme. Vokietijos Konstitucinis teismas apribojo šios sutarties veikimą savo šalies teritorijoje.

Atitikimą šalies Konstitucijai nagrinėjo ir Estijos teismas, ir tik vieno balso persvara Estija nepasinaudojo galimybe apriboti šios sutarties su ESM fondu veikimą savo šalyje. Nors visa tai vyko protestuojant politikams, ekonomistams ir Estijos pilietinei visuomenei, kurie šią sutartį (su ESM fondu) lygino su 1940 metų okupacija [1].

Kad jie ne be reikalo nerimavo, tampa aišku susipažinus su sutarties tekstu. Bet tai padaryti nėra lengva. Yra tekstai tik tų šalių kalbomis, kurios pasirašė šias sutartis su ESM fondu, tačiau oficialaus teksto lietuvių kalba, kurį turėtų perskaityti mūsų Seimo nariai (kurie privalės ne tik išnagrinėti kiekvieną straipsnį, bet ir balsuoti, ratifikuoti šią sutartį) ir visuomenės veikėjai nepavyko surasti.

Ar protinga prisiimti įsiskolinimus nepriklausomai tarptautinei finansinei institucijai iš kurios neįmanoma pasitraukti (nes toks mechanizmas nenumatytas) ir negalima bus užprotestuoti jokiame teisme (nes tai uždrausta sutarties tekste: „neatšaukiamai ir besąlygiškai“)?

Tiems kam iš tiesų rūpi Lietuvos ateitis, tokios sutarties pasirašymas tolygus stojimo sutarčiai į ES, negali mus palikti abejingais. O gal gali?

Prieš save turime trijų šalių patirtį:

– Vokietijos, pasirūpinusios saugikliais ir ne tik apribojusios savo dalyvavimą šiame projekte (nustačiusios maksimalią sumą), bet ir pareikalavusios, kad šalies parlamentarai gautų išsamią informaciją apie fondo veiklą [4];

– Estijos, kurioje bent kai kas bandė gilintis į sutarties sąlygas ir bandė ginti piliečių demokratines teises atstovaujančius parlamentarus valdyti šalies biudžetą;

– Latvijos, kurioje šios sutarties pasirašymas įvyko tyliai ir nepastebimai praėjus mėnesiui, po euro įvedimo (2014 sausio 30 d.).

Kokį kelią pasirinks Lietuva?

Tačiau prieš pradėdami nagrinėti sutarties tekstą, žvilgtelėkim, kas vyko Estijoje po sutarties su ESM fondu pasirašymo.

Įvykdysim „penkmetį“ per du metus?

Girdami mitais tapusius, skubaus euro įvedimo privalumus, mūsų eurooptimistai linkę sumenkinti įmokų į ESM fondą reikšmę mūsų ekonomikai ir finansų stabilumui.  Dažnai skamba raminanti formuluotė, kad įmokos nedidelės ir išdėstytos per 5 metus. Štai kaip tai pateikiama Lietuvos banko „EURO ĮVEDIMO LIETUVOJE 2015 m. KIEKYBINIO POVEIKIO ŠALIES EKONOMIKAI VERTINIMAS“ publikacijoje. (33-34 psl.) [5]:

Lietuva turėtų įmokėti į ESM apmokėtąjį kapitalą apie 300 mln. eurų (1 mlrd. Lt). Lietuva finansinę įmoką turėtų pervesti per 5 m. (maždaug po 200 mln. Lt 2015–2019 m.). […] Tai sudarytų apie 0,1 proc. prognozuojamo BVP 2015–2019 m. Lietuva taip pat įsipareigotų papildyti ESM kapitalą daugiausia dar 2,5 mlrd. eurų (8,5 mlrd. Lt) pagal pareikalavimą.“

Panašiais teiginiais buvo raminama protestuojanti Estijos visuomenė, kai 2012 metais po euro įvedimo buvo raginama ratifikuoti sutartį su ESM fondu, apie kurį nieko nėra parašyta 2004 metų stojimo į ES sutartyje. Šioje sutartyje, kuri buvo patvirtinta tautos referendumu, įsipareigojimas įvesti eurą nebuvo siejamas su jokiais stabilizavimo fondais. Jų tada net ir nebuvo. Jei jau keičiamos žaidimo taisyklės, tai reikėtų sužinoti ir piliečių nuomonę – nes valstybės biudžetas, tai mokesčių mokėtojų sunešti pinigai, kurių dėka išlaikoma ir stiprinama valstybė (apie tai valdžia, gavusi tautos įgaliojimus dažnai pamiršta).

Tokio referendumo Estijoje reikalavo ir parlamentarai ir konstitucinio teismo nariai. Oponentų argumentai buvo labai paprasti – laiko svarstymams nėra. Štai būdingos tezės iš to meto publikacijų: – „Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi (Jürgen Ligi) įkalbinėjo parlamentarus neatidėlioti ESM fondo įstatymo priėmimo“; „Premjerministras Andrus Ansip: iš pradžių ratifikuokime ESM, o po to pakalbėsim apie detales.“; „Parlamentas privalo priimti sprendimą apie ESM per 48 valandas“.

Tokio skubotumo su ESM fondo ratifikavimu pasekmė geriausiai matoma, kai 2014 metais (dar nepraėjus dviem metams po sutarties dėl ESM fondo pasirašymo), estiškoje žiniasklaidoje pasirodė interviu su finansų ministru „Estija sumokės paskutinį įnašą į ESM stabilumo fondą balandžio mėnesį“: „Estija privalo įnešti į ESM beveik 149 mln. eurų, iš kurių 4/5 jau įnešta, o likusią dalį sumokės balandį“ [6].

Atkreipkime dėmesį, „penkmetis“ įgyvendintas per du metus. Ir tai faktas. Tai ar Lietuva bus išimtis? Tuo labiau, kai girdime eurokomisarų ir Tarptautinio valiutos fondo atstovų pareiškimus, kad parama Ukrainai pareikalaus gerokai daugiau nei buvo skiriama Graikijai ir todėl Europos piliečiams būtina būti solidariems [7].

Pagalba Graikijai – investicija?

Šią tezę Lietuvoje, svarstant apie pagalbą per ESM fondą „badaujantiems“ Graikijoje ir Kipre dažnai teko girdėti. Tačiau ar tai tiesa? Žiūrėkim į faktus.

2012.08.30. – „Sester: ESM – tai investicija, o atlyginimai mokytojams – tai išlaidos“. – Taip Estijos Parlamento finansų komisijos pirmininkas Svenas Sesteris (Sven Sester) atsakė į Centro partijos nario Kalevo Kalo (Kalev Kallo) klausimą: „Kodėl ratifikavus ESM, valstybė pasirengusi jau šiais metais sumokėti dvi įmokas bendroje sumoje į fondą 60 mln.eurų, o kai kalbame apie algų padidinimą mokytojams, tai pinigų nėra? Ar tai reiškia, kad savo šalies ekonomikai jokiu būdu nepadėsime, o Europai atiduosim paskutinius pinigus?“ [8].

Verta pažymėti, kad šis dialogas vyko Parlamente, už kurio sienų vyko masinės protesto akcijos, reikalaujant didesnio atlygio mokytojams ir pats didžiausias per visą Estijos istoriją medikų streikas [9]. O kas buvo teisus šiame politikų ginče, galime spręsti po metų pasirodžiusioje publikacijoje:

2013.04.17. – Estija sugrąžins pinigus uždirbtus iš graikiškų obligacijų. „Finansų ministras Jurgenas Ligi, kalbėdamas Parlamente paaiškino, kad Estijos bankas nupirkdamas prasiskolinusių šalių obligacijas uždirbo pelną. „Tam kad pirmiausiai, sumažintume Graikijos skolas, o antra, nelobtume iš bėdoje atsidūrusių valstybių, siūloma šiuos pinigus atiduoti atgal Graikijai“. …kalba eina apie 5 mln. eurų.

Šis įvykis sukėlė rimtą konfliktą tarp finansų ministro ir Estijos banko, kurių atstovai norėjo panaudoti šias uždirbtas lėšas kovai su krizės pasekmėmis pačioje Estijoje ir įtarė prie tokio sprendimo prisidėjus patį ministrą, kuris daugiau jaudinosi ne dėl gimtosios Estijos, o dėl Graikijos: „Estijos finansų ministras įrodinėja, kad toks sprendimas buvo priimtas ES Centrinio banko, tačiau Estijos bankas įsitikinęs, kad šį sprendimą priėmė (neformali – S.L.) Euro grupė – euro zonos finansų ministrų taryba“ [10]. Tačiau kodėl atsiranda tokie įtarimai ir ką tai reiškia?

Nežinant sutarties su ESM fondu teksto, sunku suprasti ir pagreitintą įmokų sumokėjimą, ir sąžiningai uždirbto pelno iš obligacijų atsisakymą ir Estijos parlamento vicepirmininko Jurio Rataso (Jüri Ratas) pareiškimą, kad „Vyriausybė prisijungdama prie ESM fondo pasmerkia Estija skolų vergovei“.

Ir tuo labiau sunku suprasti nuoseklaus sutarties su ESM fondu oponento – Estijos konstitucijos gynėjo, Teisės kanclerio, kuris skiriamas paties Estijos Prezidento, Indreko Tederio (Indrek Teder) paprastą pagrindinę mintį: „teikiant pagalbą euro zonai, negalima peržengti per tautą ir konstituciją“ [11].

Kas nepatiko sutartyje su ESM fondu visiems šiems garbiems žmonėms ir Vokietijos Konstituciniam teismui panagrinėsime sekančiame straipsnyje.

Šaltiniai:

[1] Čia ir toliau tekste (kur nenurodomi kiti šaltiniai) informacija paimta iš Visuomeninė Estijos radijo ir televizijos korporacijos portalo – www.err.ee

[2] „ESM Members hereby irrevocably and unconditionally undertake to pay on demand any capital call made on them by the Managing Director pursuant to this paragraph, such demand to be paid within seven days of receipt.“ („ESM Treaty – consolidated version following the accession of Latvia to the ESM“ –  Chapter 3 – CAPITAL, ARTICLE 9 – Capital calls, 24 psl.) [pdf].

[3] The Board of Governors shall review regularly and at least every five years the maximum lending volume and the adequacy of the authorised capital stock of the ESM. It may decide to change the authorised capital stock and amend Article 8 and Annex II accordingly” („ESM Treaty – consolidated version following the accession of Latvia to the ESM” – Article 10 – Changes in authorised capital stock, 24 psl.), www.esm.europa.eu/pdf

[4] LT – lrytas.lt – 2012-09-12 – Vokietijos konstitucinis teismas palaimino euro gelbėjimą : „Vokietijoje trečiadienį buvo sprendžiamas euro likimas – šalies konstitucinis teismas turėjo atsakyti, ar Vokietija privalo savo piliečių sąskaita ir toliau gelbėti bendrą Europos valiutą, remdama finansiškai nepajėgias eurozonos nares. Viso pasaulio finansininkai užgniaužę kvapą laukė žinių iš Vokietijos Karlsrūhės miesto, kur posėdžiavo aštuoni Vokietijos konstitucinio teismo antrojo senato teisėjai.

Analitikai nesitikėjo, kad trys moterys ir penki vyrai visiškai sustabdys ir paskelbs nekonstituciniu Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir nebeleis nuolat finansuoti euro gelbėjimo fondų. Tačiau teismas galėjo apibrėžti sąlygas, kuriomis tai galės būti daroma, rašo Spiegel.de. Tai ir buvo padaryta.

10 val. 15 min. Vokietijos laiku (11 val. 15 min. Lietuvos laiku) pirmininkaujantis teisėjas paskelbė verdiktą – Karlsrūhė uždega žalią šviesą ESM euro gelbėjimo mechanizmui. Bet su tam tikromis išlygomis. Vokietijos prezidentas galės pasirašyti įstatymą dėl Europos stabilumo mechanizmo tik tuomet, jeigu tarptautinės teisės normomis bus užtikrinta, jog Vokietijos atsakomybės riba yra 190 mlrd. eurų, ir ji gali būti pakeista tik su Bundestago sutikimu.“

LT – ELTA ir lrytas.lt inf.  Vokietija ėmėsi paskutinio žingsnio ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmą – 2012-09-26 – „Teismas nusprendė, kad Vokietijos įsipareigojimai ESM be Vokietijos atstovų fonde sutikimo negali viršyti 190 mlrd. eurų. Teismas taip pat nurodė, kad dėl visų pokyčių ESM ar Vokietijos įsipareigojimuose būtina informuoti abejus Vokietijos parlamento rūmus.“

EN – Federal Constitutional Court – Press release no. 67/2012 of 12 September 2012
EN – Federal Constitutional Court – Press release no. 23/2014 of 18 March 2014
EN – Deutsche Welle – 18.03.2014 – Germany’s top court upholds legality of ESM rescue fund
EN – Deutsche Welle – 18.03.2014 – High court upholds eurozone bailout scheme
DE – Bundesverfassungsgericht – Pressemitteilung Nr. 67/2012 vom 12. September 2012
DE – Bundesverfassungsgericht – Pressemitteilung Nr. 23/2014 vom 18. März 2014

[5] Lietuvos bankas, 2013, (33-34 psl.)

[6]  2014.01.21 – uudised.err.ee  – „Eesti teeb viimase ESM-i sissemakse aprillis“

[7] AFP –29 Jul 2014 – „IMF’s Lagarde says Ukraine may need more aid“; AFP – Jun 16, 2014 „Greece aid ‘peanuts’ compared to what Ukraine needs: Oettinger“ ; Deutsche Welle – 2014.06.17

[8]  „Sester: ESM –  tai investicija, o atlyginimai mokytojams – tai išlaidos“. 

[9] MPs Suggest Referendum for ESM; ESM Opponents Protest, Demand Public Referendum (skaitykite angliškai, skaitykite rusiškai).

[10] 2013.05.08 – Minister of Finance Jürgen Ligi desired Bank of Estonia to also cover amount payable to Greece – Size of profit distribution breeds ill will between Ministry of Finance and Bank of Estonia.: „Another storm is brewing around how the refund of Greek bonds profits was decided. Mr Ligi believes this was decided by the European Central Bank (ECB); Bank of Estonia is convinced that the decision was taken by the Eurogroup – the council of eurozone ministers of finance. Usually, the ECB president Mario Draghi attends the Eurogroup meeting, wherefore these kinds of decisions cannot indeed be made without his approval.”; Nestor: valitsus võiks Eesti Pangaga Kreeka raha osas kokkuleppele jõuda.

[11] Rusiškai skaitykite ČIA.

Susiję straipsniai:

  1. S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)
  2. Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą
  3. Seimas paskubomis tiesia kelią euro įvedimo tvarkai
  4. A.Butkevičius: referendumo dėl euro įvedimo nebus, minimali alga nebedidės
  5. Seimas po svarstymo pritarė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui
  6. Euro įvedimo dokumentus siekiama patvirtinti iki liepos
  7. S. Lapėnas. Kas juoksis iš lito?
  8. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  9. P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė
  10. Z. Vaišvila. Vėl melas dėl euro
  11. S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I)
  12. R. Garuolis. Kodėl euro įvedimas Lietuvoje pradžiugins V.Putiną
  13. S. Lapėnas. Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Daniją ir Lenkiją
  14. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  15. Z.Vaišvila. Kodėl mus stumia į euro zoną? (tiesioginė transliacija, video)
  16. „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą (video)
  17. Euro zonos ūkio duomenys nuvylė optimistus
  18. S. Lapėnas. Kodėl vokiečiai prieš eurą (arba kodėl liberalai prieš eurą)? (II)
  19. Tyrimas rodo, kad latviai netiki euro sėkme savo šalyje
  20. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Lietuvos valdžios melas dėl euro (tiesioginė transliacija, video)
  21. „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą ir parašų rinkimą referendumui (video)
  22. VRK atsisakė įregistruoti referendumo dėl lito/euro iniciatyvinę grupę (tiesioginė transliacija, video)
  23. Pralaimėta kova, bet ne karas
  24. „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą, fizinių asmenų bankrotą ir ES dotacijų žemės ūkiui mažinimą (video)
  25. Euro zonos ekonomikos rodikliai gerėja
  26. R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų
  27. Z. Vaišvila. Tautos teisė gintis (video)
  28. Z.Vaišvila. Po tarpinės pergalės reikia ruoštis ilgai kovai už Tautą
  29. Z. Vaišvila. Seimo, Prezidentės ir Vyriausybės volas prieš referendumus (video)
  30. J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui)

Comments 2

  1. LosAngeles says:
    6 m. ago

    Dekui autoriui uz puikia situacijos analize. Neabejotinai tas pats bus ir Lietuvoje. … Jau neuzilgo

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    6 m. ago

    Mano nuomone autoriaus samprotavimai yra radęsi iš mėgiško teisinių dalykų supratimo lygio… Akivaizdu viena, kad sutartį su ESM fondu Lietuva turi ratifikuoti su analogiškomis, kaip Vokietija, sąlygomis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Ar mokate valdyti savo finansus?

Ar mokate valdyti savo finansus?

2021 01 11
Finansai_finmin.lt

Galvojant apie 2021-ųjų tikslus svarbu nepamiršti savo finansų

2021 01 10
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Jie sugrįžo… ir pluoštinių kanapių klausimas tampa prioritetiniu

2020 12 19
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

2020 12 11
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?

2020 12 01
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Pixabay.com nuotr.

Lietuvos verslininkai prašo valdžios neratifikuoti prieštaringai vertinamo ES susitarimo

2020 11 06
unsplash.com nuotr.

Lietuva prisidėjo prie tarptautinio pareiškimo, smerkiančio atakas, represijas ir smurtą prieš žurnalistus

2020 11 03
unsplash-com nuotr.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia susiduriantys su padidėjusiu nerimu koronaviruso pandemijos metu

2020 10 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1929; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1726; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1504; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1440; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1401; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1382; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Ar mokate valdyti savo finansus?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 11
2
Ar mokate valdyti savo finansus?

Proto lygis, arba proto koeficientas, yra nustatomas specifiniu proto testu (IQ testas), apie kurį visi esame daugiau ar mažiau girdėję....

Skaityti toliau

Galvojant apie 2021-ųjų tikslus svarbu nepamiršti savo finansų

by Kristina Aleknaitė
2021 01 10
0
Finansai_finmin.lt

Artėjant Naujiesiems metams dažnas pasižadame kitąmet aktyviau sportuoti, sveikiau maitintis ar skirti daugiau laiko asmeniniam tobulėjimui. Tačiau metų sandūra taip...

Skaityti toliau

R. Karbauskis. Jie sugrįžo… ir pluoštinių kanapių klausimas tampa prioritetiniu

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 19
36
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr. Jie sugrįžo, o drauge su jais ir jų brangiai...

Skaityti toliau

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

by daiva
2020 12 11
1
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Europos sąjunga | Pixabay.com nuotr. Gruodžio 9 d. Lenkijos vicepremjeras pareiškė, kad Lenkija ir Vengrija pasiekė...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Radvilų rūmų muziejus

Radvilų rūmų muziejus kviečia į nemokamus Oršos mūšio 500 metinių sukaktuvių renginius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai