Kazlų Rūdoje įkurta pirmoji Lietuvoje privati mokykla, kurios steigėjas – tėvų bendrija (0)

Moksleiviai | mokyklaelma.lt nuotr.

Moksleiviai | mokyklaelma.lt nuotr.

Kazlų Rūdoje pirmuosius mokslo metus pradėjo Valdorfo progimnazija, pirmoji Lietuvoje nevalstybinė mokykla, kurios steigėjas – tėvų bendrija.

Toks sprendimas buvo priimtas, kai 21 metus pagal Valdorfo pedagogikos principus veikusiai mokyklai iškilo grėsmė būti uždarytai. Siūlome pokalbį su progimnazijos vadove Daiva Šalkevičiene.

Nors sunku patikėti, kad šiandien Lietuvoje Valdorfo pedagogika ir Rudolfo Šteinerio (Rudolf Steiner) žmogotyra kam nors tebėra nežinoma žemė, vis dėlto priminkite svarbiausius Valdorfo pedagogikos principus.

Manyčiau, jog viena išskirtiniausių Valdorfo pedagogikos ypatybių yra tai, kad mokykla neapsiriboja vien žinių perteikimu. Valdorfo mokykloje itin daug dėmesio skiriama visos vaiko asmenybės ugdymui: ugdymo turinys ir forma turi atitikti ne tik intelektualinius, bet ir dvasinius bei fizinius vaiko poreikius, o pagal didaktinius jos principus vienodai svarbu yra lavinti ir mąstymą, ir jausmus, ir valią. Todėl ir pats ugdymo procesas organizuojamas šiek tiek kitaip nei tradicinėse mokyklose: pagrindiniai dalykai (gimtoji kalba, matematika, istorija, geografija, chemija, fizika) dėstomi periodais, t. y. 2–3 savaites pirma ir antra pamokos jungiamos į vieną, vadinamąją pagrindinę, pamoką. Šitaip besimokydami mokiniai labiau įsigilina į dėstomą medžiagą, o kitų dalykų mokytojai stengiasi integruoti einamo periodo temą ir taip papildo bei praplečia ugdymo turinį ir mokiniams perteikia visuminį pasaulio vaizdą. Pagrindinė pamoka trunka 1,5 val., tad svarbu, kad mokinys nebūtų vien intelektualiai apkrautas. Pradžioje – bendra prakalba, kuri sutelkia mokinius vieningai socialinei veiklai, vėliau sakomos individualiai kiekvienam mokiniui pritaikytos sentencijos ar eilės, paskui – ritminė dalis, kurios metu mokiniai atlieka ritminius pratimus, groja, dainuoja, deklamuoja choru ir (arba) kartoja kitų dalykų mokomąją medžiagą. Nuolat keičiamas veiklos pobūdis, kad ugdymo turinys būtų pateikiamas gyvai, ritmiškai. Taigi Valdorfo mokykloje ugdomi ne tik matematiniai-loginiai, kalbiniai, meniniai, judėjimo gebėjimai, bet ir socialinės emocinės kompetencijos. Stengiamasi nesivadovauti tik vienu vadovėliu, o naudotis kuo daugiau informacijos šaltinių. Apibendrintą mokomąją medžiagą mokiniai užrašo į periodų sąsiuvinius, iliustruoja atitinkamais piešiniais ar schemomis – taip patys sau kuria „vadovėlius“. Pamokos pabaigoje – pasakojamoji dalis. Gyvas, vaizdingas mokytojo pasakojimas padeda mokiniams įvertinti ir įprasminti savo patirtį, teikia galimybę geriau suvokti tai, kas išgyventa. Pasakojimai pritaikyti kiekvienam amžiaus tarpsniui – pasakos, padavimai ir legendos pradinėse klasėse, vėliau pereinama prie graikų ir kitų šalių mitų, Romos istorijos pasakojimų, o paauglystėje, siekiant lengviau įveikti šio amžiaus tarpsnio krizes, pasakojamos garsių žmonių biografijos, itin daug dėmesio kreipiant į jų išgyventus potyrius įveikiant iškilusias kliūtis ir pasiekiant savo tikslus. Tokie pasakojimai padeda mokiniams geriau suprasti save ir kitus, suvokti istorinių įvykių seką ir priežastingumą. Valdorfo pedagogika – tai mokymasis per praktinę veiklą, pažinimą ir nuolatinis kūrybingumo skatinimas. Mokiniai ne lyginami vienas su kitu, bet vertinama kiekvieno vaiko asmeninė pažanga, atsižvelgiant į gabumus, įdėtą darbą, kūrybingumą ir iniciatyvumą. Visi mokomieji dalykai vienodai reikšmingi, nes svarbus visapusis mokinio lavinimas ir asmenybės ugdymas. Čia nuolat skatinama saviraiška, ugdoma socialinė tolerancija, bendruomenės jausmas.

Galima teigti, kad Valdorfo pedagogika Kazlų Rūdoje turi savo tradicijas, susiklosčiusias per porą dešimtmečių. Bet kaip pavyko suburti tėvus į bendriją? Juk tėvų kaita lygi vaikų, baigusių mokyklą, kaitai. Iš kur atsiranda naujų?

Tėvų bendrija, susibūrusi į asociaciją „Paramos Valdorfo pedagogikai bendrija „Elma“, buvo įkurta 2002 m. Kadangi tėvų vaidmuo Valdorfo mokyklose yra itin svarbus, bendrijos, kaip juridinio asmens, įsteigimas buvo tiesiog natūralus procesas. Bendrija išgyveno ir aktyvesnių, ir ramesnių laikotarpių, tačiau darbas vyko nuolat – tėvai ne tik dalyvauja mokyklos renginiuose, bet ir patys organizuoja renginius vaikams ir visos mokyklos bendruomenės šventes, į kurias kviečiami visi Kazlų Rūdos gyventojai. Be to, tėvų iniciatyva ir rėmėjų iš Vokietijos dėka buvo pastatytos ir apšiltintos mokyklos dirbtuvės, kuriose mokiniams vyksta technologijų pamokos. Taigi mūsų tėvų bendrija ypatinga – ji ne tik aktyvi ugdymo proceso dalyvė, renginių organizatorė, bet ir nekilnojamojo turto savininkė bei mokyklos steigėja. Beje, kaip vienintelis dalininkas.

Per asociacijos gyvavimo metus susiformavo savita tvarka ir naujų narių judėjimo ritmas. Įdomu tai, kad tėvų kaita nebūtinai sutampa su jų vaikų mokyklos baigimu. Yra tokių aktyvių tėvų, kurie neabejingi mokyklos gyvavimui ir tada, kai jų vaikai ją baigia. Jie ir toliau domisi mokyklos reikalais, dalyvauja bendrijos veikloje ir rūpinasi, kad ši ugdymo įstaiga sulauktų ir jų vaikaičių, nes būtent Valdorfo pedagogika geriausiai atitinka jų lūkesčius. Beje, yra net keletas šeimų, kurios atsikraustė į Kazlų Rūdą vien dėl to, kad jų vaikai galėtų mokytis Valdorfo mokykloje.

Tėveliai prisijungti prie bendrijos veiklos gali labai paprastai – apie šį savo norą pasakę administratorei ar bet kuriam kitam bendrijos nariui. Kai atvyksta naujų mokinių, pirminę informaciją apie galimybę dalyvauti bendrijos veikloje pasako klasės mokytojas. Kadangi mokykloje yra dvi ikimokyklinio ugdymo grupės, dažnai į bendrijos veiklą tėvai įsilieja dar prieš jų atžaloms tampant moksleiviais.

Kokį vaidmenį vaidins tėvai pirmojoje nevalstybinėje Valdorfo progimnazijoje?

Valdorfo mokyklos tėvai sąmoningai suvokia, kad jie – lygiaverčiai vaiko ugdymo partneriai ir kad jų dalyvavimas vaiko mokykliniame gyvenime yra tiesioginė ugdymo proceso sėkmės sąlyga. Tėvus ir mokytojus sieja bendri tikslai, panaši pasaulėžiūra ir vienodas vertybių supratimas. Tėvai kartu su vaikais dalyvauja mokyklos renginiuose, vyksta į ekskursijas, organizuoja socialines praktikas, padeda mokytojams spręsti buitinius-ūkinius klausimus. Jie neatsiejama Valdorfo mokyklos dalis, tai trečiasis banginis, ant kurio laikosi vaiko raidos pasiekimai. Nuo šių metų tėvų bendrija yra ir mokyklos steigėjas bei vienintelis dalininkas. Tad jai neišvengiamai tenka visi steigėjo įsipareigojimai, apibrėžti mokyklos įstatuose, ir kitų Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu numatytų mokyklos steigėjo funkcijų vykdymas. Be to, tėvų bendrija ir toliau rūpinsis jau reorganizuota Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykla-darželiu. Moralinė ir juridinė atsakomybė – ne tik naujas iššūkis ir išbandymas, bet ir naujų kompetencijų atskleidimas.

Iniciatyvinė tėvų grupė renkasi kiekvieną trečiadienį 18 val. Šių susitikimų diskusijomis ir veikla stengiamasi kurti sąmoningų tėvų bendruomenę, kurios nariams rūpi jų vaikų ateitis ir gebėjimas tapti laimingais žmonėmis. Į susitikimus kviečiami ne tik tėveliai, bet ir mokyklos pedagogai, nes jų pasaulėžiūra ir konkreti veikla tiesiogiai susijusi su ugdymu, kiekvieno mokinuko asmenybės atskleidimu plačiąja prasme. Tėvų ir mokytojų dialogas kuria abipusio pasitikėjimo ir supratimo erdvę, kurioje mokosi vaikai – Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijos mokiniai. Tėvų sąmoningumas ir geranoriškas dalyvavimas vaiko gyvenime ne tik turi didelės įtakos kasdienos kokybei, bet ir kloja pamatus jo ateičiai. Tėvai ir pedagogai siekia kartu sukurti tokią mokyklą, kuri būtų tinkama dirva augti ir skleistis laimingai ir laisvai asmenybei.

Žiniasklaidoje Jūsų mokykla sykį buvo pavadinta ypatinga, nes ji įtraukta į pasaulio Valdorfo mokyklų sąrašą. Bet kodėl buvo nuspręsta ją uždaryti?

Mokinių skaičiaus mažėjimas neaplenkė ir Kazlų Rūdos, tad pagrindinė permainų priežastis – nepakankamas mokinių skaičius ir iš to išplaukiantis lėšų stygius. Todėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu buvo nutarta reorganizuoti progimnaziją ir palikti tik ikimokyklinio ugdymo grupes ir pradines klases. Patvirtinus Kazlų Rūdos mokyklų tinklo pertvarkos planą, 5–8-ų klasių mokiniai turėjo pereiti į kitą mokyklą. Tačiau su tuo nesutiko mokinių tėvai: jie pageidavo, kad vaikai ir toliau būtų ugdomi pagal Valdorfo pedagogikos principus. Tad tėvų iniciatyva ir sprendimu buvo įsteigta pirmoji nevalstybinė mokykla Kazlų Rūdoje. Tai berods vienintelė mokykla Lietuvoje, kurios steigėjas yra tik tėvų bendrija.

Ir galbūt tiesmukas klausimas: ar pavyks išlikti, ar nepristigs mokinių? Ar mokestis už mokslą bus pakeliama našta visiems norintiesiems leisti vaikus į Valdorfo progimnaziją?

Per savo gyvavimo metus dėl įvairių sprendimų ir reorganizacijų mokyklos statusas kito ne kartą – nuo pradinės iki pagrindinės, vėliau progimnazijos, tačiau visuomet buvo nuosekliai dirbama pagal Valdorfo pedagogikos principus. Per šiuos metus teko išgyventi ir pakilimų, ir krizių. Ir visada mokyklą lydėjo tas nežinios šleifas – išliks ar neišliks. Bet ji ne tik išliko, dar ir subrendo naujam skrydžiui – kaip nevalstybinė mokykla. Mokyklai tapus nevalstybine, pereinama į kitą lygmenį. Be abejo, aktualus tampa ir mokesčio klausimas.

Kalbant apie finansinius-ekonominius klausimus, reikia paminėti, kad visame pasaulyje Valdorfo mokyklos šia prasme yra išskirtinės – pati pedagogikos esmė reikalauja, kad mokykla būtų realios visuomenės atspindys, t. y. joje mokytųsi įvairių socialinių sluoksnių, įvairaus išsilavinimo, fizinės raidos, tikėjimo ir pažiūrų žmonių vaikai. Bendra tiems žmonėms yra jų filosofinis požiūris ir vertybinis pamatas, bendra yra žmogaus samprata ir požiūris į vaiko ugdymą. Tad socialinis veiksnys yra labai svarbus kalbant apie mokyklos finansavimą. Nors ir yra numatyta konkreti ugdymo reikmių patenkinimo finansinė išraiška, kiekviena šeima objektyviai įvertina savo finansines galimybes ir mokyklai skiria tiek pinigų, kiek gali sau leisti. Taigi, yra šeimų, kurios gali mokėti ne tik už savo vaiką, bet sutinka paremti ir kitas, sunkiau besiverčiančias šeimas; taip surenkamas savitarpio paramos fondas. Tačiau be rėmėjų paramos kol kas neišsiversime. Tad tėvų socialinis solidarumas ir rėmėjų pagalba sudarys sąlygas lankyti mokyklą visiems pageidaujantiesiems.

Ar savivaldybė palaiko Valdorfo iniciatyvas Kazlų Rūdoje?

Nors Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimą reorganizuoti Kazlų Rūdos „Elmos“ progimnaziją išgyvenome gana skaudžiai, turiu pasakyti, kad savivaldybė ieškojo sprendimų ir būdų išsaugoti mokyklą. Deja, finansinių klausimų išspręsti nepavyko. Prieš steigiant mokyklą bendravome su savivaldybe ir, gavę moralinį palaikymą, nusprendėme imtis konkrečių veiksmų. Dabar, pradedant vykdyti savarankiškos mokyklos veiklą, iškyla nemaža klausimų, ir džiugu, kad savivaldybės taryba, savivaldybės administracija, jos darbuotojai ir švietimo skyrius geranoriškai konsultuoja ir pataria įvairiais klausimais.

Matyt, būti mokytoju Valdorfo mokykloje nėra taip paprasta, kaip parašyti A ir B. (Pamoka organizuojama taip, kad būtų „prakalbintas“ vaiko protas, jausmai ir valia.) Mokytojui privalu išmanyti ir šios pedagogikos sistemos principus, ir bendrąsias ugdymo programas. Ar mokytojų turite pakankamai? Kur ir kaip jie gali gilinti savo žinias?

Didžioji dalis mokytojų jau daug metų dirba pagal Valdorfo pedagogikos principus „Elmos“ mokykloje. 2011–2012 m. dauguma mūsų mokyklos mokytojų dalyvavo Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro vykdytame ES projekte „Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos diegimas ir plėtra bendrojo lavinimo mokyklose“ ir žinių sėmėsi iš užsienio lektorių bei stažavosi Vokietijoje, Štutgarto aukštojoje Valdorfo mokytojų rengimo mokykloje, kuri turi ilgametes tradicijas ir teikia kokybiškas kvalifikacijos kėlimo paslaugas. Po šių dvejus metus trukusių mokymų mokytojai gavo Valdorfo mokytojo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Tačiau būtina nuolat kelti kvalifikaciją. Deja, Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, rengiančios Valdorfo mokytojus, tad mokyklos pačios kviečia lektorius iš užsienio ir organizuoja įvairius seminarus. Štai ir dabar kai kurie mokytojai dalyvavo Kauno Valdorfo mokyklos organizuotame savaitės seminare, kurį vedė ilgametis Jerevano Valdorfo mokyklos mokytojas ir menotyrininkas Ara Atajanas. Rugpjūčio 18–22 d. kai kurie mokytojai vyko į seminarą Rygoje, kurį organizavo Tarptautinė Valdorfo mokyklų asociacija (IAO). Besidomintieji Valdorfo pedagogika tikrai gali rasti daug pasiūlymų kelti savo kvalifikaciją.

Kodėl kartais teigiama, kad privati mokykla geriau už valstybinę?

Reikia pripažinti, kad nevalstybinė mokykla yra lankstesnė, geriau gali tenkinti mokinių ir tėvų poreikius, užtikrinti vaikų saugumą. Dažnai ugdymo programa yra platesnė ir įvairesnė. Savarankiškoms mokykloms lengviau sukurti unikalią, neunifikuotą kultūrinę aplinką, nes bendruomenę sieja pažiūrų ir siekių panašumas, kuris lemia darną ir aplinkos jaukumą. Tėvų dalyvavimas priimant ugdymo sprendimus mažina pedagogikos klaidų tikimybę. Nevalstybinė mokykla turi tiesiogiai atsiskaityti mokinių tėvams, tad savaime suprantama, kad siekia kuo geresnių rezultatų ir lėšas naudoja racionaliai. Be to, bendraujant su nevalstybinių mokyklų mokytojais ir tėvais, leidžiančiais vaikus į privačias mokyklas, ne kartą teko girdėti, kad mokymasis nevalstybinėje mokykloje teigiamai veikia vaiko vidinę motyvaciją: žinojimas, kad tėvai materialiai prisideda prie jo ugdymo, skatina vaiką atsakingiau mokytis ir artimiau bendrauti su tėvais. Galop nevalstybinės mokyklos kuria sveiką konkurenciją švietimo sistemoje ir tuo skatina visas mokyklas dirbti geriau.

Apie ką Jūs dažniausiai pagalvojate mokslo metų išvakarėse?

Turbūt kaip ir kiekvienas mokytojas ar vadovas: galvoju apie ateities planus, naujus darbus ir iššūkius, apie būsimas veiklas, apie visa tai, kas užtikrintų sklandų ir darnų visos mokyklos bendruomenės darbą.

Dėkojame už mums skirtą laiką

„Lyderių laikas 2“ informacija

Kategorijos: Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: