Pelėsiai – daugelio ląstelių mikroorganizmai arba labai mažos 10µm diametro atskiros ląstelės. Šių mikroorganizmų aptinkama dirvožemyje, augalų liekanose, natūraliose ir sintetinėse medžiagose, gyvuosiuose organizmuose, gyvenamosiose patalpose ir kitur.

Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros sąlygos: drėgmė (ypač jei santykinis oro drėgnumas per 60 %), maisto medžiagos (mitybinė terpė), šiluma, nepakankama oro apykaita, rūgštinis pH, deguonis. Be to, pelėsiai mėgsta nešvarą – kuo nešvaresnis būstas, tuo daugiau bakterijų ir pelėsių.

Pelėsiuose esančios baltyminės medžiagos gali sukelti neigiamas organizmo reakcijas: kvėpavimo takų uždegiminius procesus, alergiją, bronchinę astmą bei kitokius sveikatos sutrikimus. Besivystant pelėsiams susiformuoja žmogaus sveikatai nepalankūs veiksniai: pelėsių veiklos ir medžiagos irimo metabolitai, mikroorganizmų pradai (grybų sporos), kurie su oro srovėmis pasklinda žmonių darbo ir gyvenamojoje aplinkoje.

Pakibusius ore mikroorganizmus žmogus su oru įkvepia, o nusėdusius ant maisto – suvalgo. Kai kurie ilgai laikomi maisto produktai supelija, bet reta šeimininkė skuba juos išmesti. Daugeliui žmonių pelėsiai atrodo visiškai „nekalti“, juolab, kad juos pašalinus produktas gali atrodyti pakankamai kokybiškas. Tačiau iš tikrųjų nesvarbu, ar pelėsiai tik išmargina produktą baltomis dėmelėmis, ar padengia švelniu pūkeliu, pelėsiai visada paverčia produktą netinkamu maistui, o neretai ir nuodingu.

Kai kurie pelėsiai gamina mikotoksinus, žalojančius žmogaus organizmo ląsteles. Jie kaupiasi organizme, pamažu ardydami kepenis, inkstus, o vėliau ir kitus vidaus organus. Iš viso žinoma daugiau nei 200 pelėsių grybelių, išskiriančių toksinus.

Pavojingiausiais laikomi supeliję pieno produktai, dešros ir riešutai. Ne visi pelėsiai į žmogaus organizmą patenka pro burną. Kai kurie skverbiasi pro nosį. Jeigu butuose, pastatuose nuolatos labai drėgna, gali įsiveisti pelėsis.

Patalpoje atsiradę pelėsiai yra potencialūs žmogaus darbo ir gyvenamosios aplinkos teršėjai. Dažnai pelėsiai išplinta ant lubų, sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, taip pat aplink langus. Jei patalpos vėdinamos kasdien, drėgmė gali patekti ir iš lauko pusės dėl sienos, stogo dangos konstrukcijų defektų, netvarkingų lietvamzdžių, vamzdynų, sienų įtrūkimų ir kt.

Šias problemas galima išspręsti sutvarkius stogo dangą, sureguliavus šildymą ir vėdinimą, pašalinus sienos konstrukcijų defektus ir visas palankias sąlygas pelėsiams augti. Norint panaikinti pelėsius, reikia pašalinti jų atsiradimo priežastį, o pastebėjus pirmąsias pelėsių „saleles“, nedelsiant jas apdoroti antigrybelinėmis priemonėmis.

Patartina būti budriems ir po pastatų renovacijos. Pastatai apšildomi, pakeičiami langai, pagražėja pastatų fasadas, tačiau iškyla kita problema – kartais pradeda pelyti sienų kampai, sienos aplink langus. Taip yra todėl, kad neužtikrinamas reikiamas vėdinimas.
Gaivaus lauko oro trūkumas ne tik didina patalpų oro drėgmės ir užterštumo lygį, bet ir sudaro sąlygas pelėsiams daugintis. Rekomenduotina patalpas vėdinti keletą kartų per dieną.