Konservuotuose produktuose gali tūnoti botulizmas (0)

uwex.edu nuotr.

uwex.edu nuotr.

Prisimindami jau į pabaigą einančią vasarą ir įsibėgėjusį konservavimo sezoną, Utenos visuomenės centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai primena gyventojams, kas yra botulizmas ir kaip jo išvengti.

Botulizmas – sunki infekcinė nervų sistemos liga, kurią net 99 procentais sukelia į žmogaus organizmą su maistu patekęs labai stiprus toksinas. Botulizmas, skirtingai nei kitos maisto toksinės infekcijos, veikia žarnyną ir smegenis. Botulizmą sukelia bakterijų Clostridium botulinum gaminamas toksinas. Botulino bakterijų, jų sporų aptinkama įvairių gyvūnų žarnyne, dirvožemyje, vandens nuosėdose, jomis gali būti užteršti įvairūs maisto produktai.

Žmonės šia liga suserga retai, nes apsinuodijama toksinu, kurį tik atitinkamose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Paprastai ligos simptomai pasireiškia praėjus 12–36 valandoms po užsikrėtimo. Šios infekcijos pradžia panaši į kitas žarnyno infekcijas – trumpam pakyla temperatūra, vargina silpnumas, svaigsta galva. Po paros minėti simptomai išnyksta. Tada atsiranda tikrieji botulizmui būdingi ligos požymiai. Ligonis pradeda matyti lyg per miglą, jam dvejinasi akyse, gali nusileisti akių vokai. Ligonį vargina burnos džiuvimas, jam sunku ryti, pučia pilvą, sustoja virškinimas.

Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas, sergančiojo veidas praranda išraišką, žmogus atrodo kaip su kauke. Pavojingiausias yra kvėpavimo paralyžius. Laiku ligoniui nesuteikus pagalbos, jis gali mirti.

Žmogus nuo žmogaus šia infekcija neužsikrečia. Dažniausiai botulizmu apsinuodijama žiemą arba pavasarį, kai rudenį užkonservuotuose ir iki pavasario išlaikytuose produktuose pasigamina pakankamas toksino kiekis. Apsinuodijama ne tik nuo namuose netinkamai paruoštų grybų ir mėsos konservų, bet ir vytintų ar rūkytų mėsos gaminių.
Pagrindinis priešnuodis prieš botulizmą sukeliančias bakterijas – pakankamai rūgštus marinatas, kuriame bakterijos nesidaugina ir negamina botulino. Netinkamus naudoti produktus išmeskite. Tai kainuos kur kas pigiau nei gydyti pablogėjusią sveikatą.

Botulizmo toksinas paprastai nekeičia nei maisto skonio, nei kvapo, nebent dėl susikaupusių dujų gali išsipūsti konservų dangteliai. Toksinas maisto produkte nebūtinai pasiskirsto vienodai, todėl gali susirgti ne visi to paties produkto valgę asmenys. Kuo trumpesnis ligos inkubacinis periodas, tuo sunkesnė ligos eiga, nes į organizmą pateko labai daug botulizmo toksino.

Šios ligos išvengti galima tinkamai ruošiant maisto produktus. Mėgstantiems konservuotą maistą būtina žinoti, kad konservuoti galima tik metaliniais dangteliais. Jei net ir metaliniais dangteliais užkonservuotus produktus laikysite šaldytuve, botulizmu nesusirgsite, mat botulizmo toksinas nesigamina 8 laipsnių ir žemesnėje temperatūroje. Nuo botulizmo konservuotą maistą apsaugo pakankamas kiekis cukraus, druskos ar acto. Toksino gamybą maisto produkte slopina valgomoji druska (8–9 % koncentracija), cukrus (50–55 %), acto rūgtis – apie 1 %, galutinė marinato koncentracija (pH <4).

Botulino toksinas jautrus karščiui, kaitinant suyra per 10 minučių, virinant – per kelias minutes. Prieš valgant bet kokius namuose pagamintus konservus patartina juos 10 minučių pakaitinti, net jei ir neišpūstas dangtelis. Konservus, kurių dangtelis išsipūtęs, išmeskite. Nepamirkite prieš tai jų su stiklainiu 10 minučių pavirinti, kad žūtų toksinas.

Keletas patarimų, kaip išvengti botulizmo:

  • Kruopščiai nuvalykite ir nuplaukite po tekančiu vandeniu konservavimui ruošiamas daržoves, grybus, mėsą.
  • Labiau užteršiami sporomis ir sunkiau nuplaunami grybai, mėsa (gali apsiteršti nuo žarnų turinio) nei vaisiai.
  • Skerdžiant gyvulius stenkitės nepažeisti žarnų, kad išvengtunėt mėsos užteršimo.
  • Kruopščiai išvalykite ir išplaukite gyvulių žarnas, naudojamas dešroms, skilandžiams gaminti.
  • Konservavimui naudokite pakankamai daug rūgšties, druskos ar cukraus.
  • Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikykite ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje.
  • Neuždarykite aklinai grybų konservų, geriau juos laikykite aprištus medvilnine skepetaite ar popieriumi.
  • Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis.
  • Nevalgykite mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.
  • Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės pas gydytoją.
Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *