Indija švenčia Nepriklausomybės dieną (5)

Mohandas Gandis | lt.wikipedija.org nuotr.

Mohandas Gandis | lt.wikipedija.org nuotr.

Rugpjūčio 15 d. Indijos respublika švenčia Nepriklausomybės dieną.

„Jau septintą Nepriklausomybės dešimtmetį skaičiuojanti Indija šiandien yra vienas svarbiausių ekonomikos, politikos ir kultūros centrų pasaulyje. Sveikindama nacionalinės šventės proga tikiuosi, kad mūsų šalys atras vis daugiau bendradarbiavimo galimybių visose srityse, o dvišaliai Lietuvos ir Indijos santykiai nuosekliai stiprės“, – rašoma Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo laiške Indijos prezidentui Pranabui Mukherje bei Indijos piliečiams Nepriklausomybės dienos proga. Prezidentė Indijos vadovui palinkėjo daug sveikatos ir stiprybės, o visiems Indijos gyventojams taikos ir klestėjimo.

Vieninga Indijos istorija kaip tokia neegzistuoja, taip, kaip neegzistuoja vieninga Europos istorija. Tai yra dėl regioninių skirtumų (ypač tarp šiaurinės Indo-Gango lygumos ir kalnais atskirtos pietų Indijos), kadangi nuo seniausių laikų iki pat 1947 m. atskiros Indijos subkontinento tautos bei regionai vystėsi savarankiškai.

Dėl tradicinių institucijų gyvybingumo Indijos istorijai sunku pritaikyti tradicinę eurocentristinę periodizaciją į senovės, viduramžių ir naujųjų laikų periodus. Daugelis istorikų laikosi britų istoriko ir filosofo Džeimso Milio (James Mill) (1773–1836) skirstymo į hindų, musulmonų ir britų periodus, tačiau šią periodizaciją dėl aukščiau minėtųjų priežasčių gana sunku taikyti viso subkontinento mastu.

Britanijos parlamentas 1947 m. liepą priėmė Indijos nepriklausomybės aktą, įsigaliosiantį vidurnaktį 08 14-15: tokiu būdu sudaryta galimybė Indijos nepriklausomybės diena laikyti rugpjūčio 15 d., o Pakistano – rugpjūčio 14 d.

Skubiai sukurtos komisijos užsiėmė sienų demarkacija Pandžabo ir Bengalo provincijose. Paskelbus sienas, daugiau nei 10 mln. hinduistų, musulmonų ir sikhų, gelbėdamiesi nuo pogromų, tapo pabėgėliais, apie 1 mln. žuvo.

Steigiamasis susirinkimas priėmė konstituciją 1950 m. sausio 26 d. Indija buvo paskelbta parlamentine respublika (t. y. formaliai anuliuotas Indijos kaip Indijos dominijos statusas). Konstitucijos 2/3 straipsnių perimti iš 1935 m. Indijos valdymo akto.

Vienas iš ryškiausių judėjimo už Indijos nepriklausomybę lyderių buvo  Mohandas Gandis (Mohandās Gãdhī). Susiedamas religiją ir politiką, apeliuodamas į religinius jausmus ir tradicinius simbolius (ahimsa, dharma, satja) bei naudodamas taikaus nebendradarbiavimo (non-violent non-cooperation) taktiką, jis sugebėjo įtraukti į savo kampanijas milijonus žmonių. Jo veikla (1920, 1930 m. masinės kampanijos) suteikė indų nacionalizmui ryškų religinį atspalvį, tuo susilpnindama sekuliarinio nacionalizmo srovę (Dž. Nehru, socialistai) ir dar labiau sustiprindama musulmonų įtarumą. Pastarųjų lyderiai 1930–1933 m. suformulavo reikalavimą sukurti atskirą musulmonų valstybę – Pakistaną.

Britanijos parlamentas 1947 m. liepą priėmė Indijos nepriklausomybės aktą, įsigaliosiantį vidurnaktį 08 14-15: tokiu būdu sudaryta galimybė Indijos nepriklausomybės diena laikyti rugpjūčio 15 d., o Pakistano – rugpjūčio 14 d.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: